Tortai ir žvakutės

Niekada nepamiršiu savo dešimtojo gimtadienio. Pasikviečiau į jį beveik visus klasės draugus, kurie mane pažinojo arba galėjo paeiti. Mama dvi dienas gamino mišraines, virė šaltieną ir dengė stalą, o prie jo jubiliejui įpusėjus sėdėjo du žmonės: aš ir mano bendraklasis Rimas.Tada dar nebuvo mobiliųjų telefonų, todėl aš negavau keliolikos žinučių su žodžiais „atsiprašau, bet užgriuvo namų darbai“, „deja, Martynai, negaliu šiandien atvykti, nes tėvai pareikalavo sutvarkyti kambarį“ arba „sorriux – pakeliui užsukau pas šeštokę Marytę ir man čia patiko labiau.“Priešais mane sėdėjo vienintelis Rimas ir kimšo lietuvišką mišrainę, šakute į lėkštės šoną nustumdamas virto kiaušinio gabaliukus. Vėliau išgėrėme limonado ir kartu su juo nuėjome į mokyklos šokius. Ten pakvietėme šokti dvi mergaites, atlikdami šokių judesius prie jų bijodavome prisiartinti arčiau, nei siekia ištiesta ranka.Tai baisiausias gimtadienis, kurį prisimenu, tačiau šiandien gali būti dar baisesnis. Biuro virtuvėlėje jau kelias valandas naują pelėsinę žievę augina grietininis tortas, ištrauktas ir atgal sugrūstas kamštis bando neišleisti iš kaklelio prancūziško vyno esencijos, o smirdintis sūris priverčia žiaukčioti vos į koridorių įkišusius nosį kolegas.Taip, šiandien mano gimtadienis, tačiau iki šiol niekas iš kolegų nesirengė manęs pasveikinti. Puikiai žinau, kad apie mano gimtadienį visi yra informuoti dar užvakar. Juk kiekvieną dieną įsijungus kompiuterį prieš akis iššoka ta kvaila lentelė su būsimais jubiliatais.Visai bendrovei ne naujiena, kad Martynas Piktžirnis šiandien paseno dar vienais metais. Žinau tas taisykles – artimiausi kolegos meta į bendrą banką po dešimt litų ir už surinktus pinigus perka vyno bei simbolinę dovanėlę. Tai daro „pasmerktasis“ – kolega, kuriam dovanų ir vyno pirkimo maratoną lemia burtai.Pusė penktos, o virtuvėlėje tik aš, apsikabinęs gabalą dvokiančio sūrio ir bandantis nuspėti, kas šį kartą tapo pasmerktuoju. Tikriausiai Darius, nes jis visada nebūtinus darbus atideda paskutinei akimirkai. Neabejoju, kad į šalį atidėjo ir mano pasveikinimą.Dirbu šioje įmonėje trumpai, tačiau jau spėjau patirti gimtadienių šventimo evoliuciją. Man teko matyti pardavimo vadybininkes, skubančias į darbą su dviem dideliais prekybos centro maišais, o juose būdavo vyno, tortų, riešutų ir kitų mielų gimtadienio niuansų.Vėliau estafetę perėmė kolegos, nusprendę palengvinti jubiliato likimą. Gimė „susimetimo“ kultūra, kai prieš kiekvieną gimtadienį kaltininko kolegos sudeda po dešimt litų į bendrą banką ir už sukauptą sumą perka visokių gėrybių.Tai daug tobulesnė pakopa, išlaisvinanti švenčiantį individą nuo kolegų patenkinimo kančių, tačiau dar ne evoliucijos viršūnė. Tai įrodo ir naujas mūsų padalinio planas investuoti po šimtą litų į gimtadienių sąskaitą metų pradžioje ir vėliau tiesiog mėgautis nesustojančiu sveikinimų srautu.Deja, kol kas esame įstrigę antrojoje stadijoje, todėl per savo gimtadienius pasirūpiname mažais užkandžiais tikėdamiesi artimų kolegų kompanijos. Blogiausia, kad šiandien, kai tas srautas turi pakrypti mano pusėn, sveikinimų banga liaujasi. Už virtuvėlės sienų girdžiu darbą baigusių vadybininkų žingsnius ir žingsniukus, bet nė vienas kaukšėjimas nepriartėja link virtuvėlės durų.Įpusėjus kramsnoti riešutus, padėtis nesikeičia. Mąstau apie savo šiandieninį likimą ir keikiu ryte perskaitytą horoskopą, kuris Žuvų ženklui žadėjo gerą dieną tik tuo atveju, jei ant galvos užkris kovo plunksna. Geriau jau pažadėti eskimui sėkmingus metus, jei pavyks Arkties vandenyne sužvejoti veikiantį japonišką muzikinį centrą.Žingsniai už sienos nurimsta, o aš baigiu doroti anakardžių riešutų atsargas. Tai gana brangūs riešutai, tačiau per bendrus vakarėlius jie visada baigiasi pirmiausia. Jeigu greta anakardžių pasirūpinsite ir lazdynų riešutais, nepatogiai pasijus tik labai blogus dantis turintys kolegos, tačiau jei neužtikrinsite tinkamų anakardžių riešutų atsargų, problema garantuota.Kai baigiasi ir lazdynų riešutai, griebiuosi torto, užpilu jį baltuoju vynu ir šlakeliu romo. Žinau, kad mane su žemėmis sumaišytų bet kuris gurmanas, tačiau esu linkęs kliautis tėčio patarimu: skrandyje viskas vis tiek susimaišo. Tuo pat metu atmintyje išlenda vienas kolega, prašmatniame renginyje į barmeno klausimą, kokį vyną (baltąjį ar raudonąjį) rinksis, atsakęs: „Ai, maišykit“.Esu kraujuojanti žaizda ir neapykantos juodoji skylė. Gretimuose kabinetuose jau gęsta šviesos ir net kvailiausia mintis apie tykančius už durų kolegas tampa tiesiog kvaila mintimi. Agoniją nutraukia į virtuvėlę įlindusi valytoja, ji tarsi suprasdama padėties rimtumą ramiai paklausia, ar po mano kojomis esančioje šiukšlinėje yra šiukšlių. Pavaišinu ją tortu.Nežinau, ar turėčiau pasakoti apie tai, kad tą pačią dieną grįžęs namo radau krūvelę žiovaujančių draugų, kurie laukė manęs lygiai taip pat, kaip aš laukiau savo nematomų kolegų. Gaila, kad viskas susiklostė taip negerai, nes išvargintas laukimo ir išgąsdintas sienas verčiančio „Valio!“ ištariau kelis necenzūrinius žodžius. Vėliau bičiuliams išsiskirsčius dar sugebėjau susipykti su antrąja puse, užsiversti ant savęs taurę vyno (raudonojo) ir išgerti dvigubą raminamųjų vaistų dozę.Galbūt nutylėsiu ir tai, kaip kitą dieną kolegos keliais trynė grindis atsiprašinėdami dėl praleisto gimtadienio. Šį vaizdą būtų sunkiausia atpasakoti, nes jo paprasčiausiai nebuvo. Kol mano vaizduotė piešė pačius įvairiausius atsiprašymo scenarijus, kolegos tiesiog... dirbo.Dabar supratau, kas atsitinka, kai geriausias draugas netikėtai nustoja reaguoti į telefono skambučius ir nesisveikina susitiktas. Tai pirmas ženklas, kad pamiršai jo gimtadienį. Tikriausiai reikės įveisti savo dokumentų dėkle naują užrašų knygelę su artimų žmonių gimtadienių datomis.Tiesiog nenoriu, kad jie kada nors jaustųsi taip varganai, kaip dabar jaučiuosi aš. Ir dar labiau nenoriu matyti išsprogusių kolegos akių, kuris, paprašęs „susimesti po girėną Vytioko gimtadieniui“, negali atsigauti mano pasiųstas į tolimuosius medžioklės plotus.

Daugiau panašių straipsnių rasite „Verslo klasėje“ –  žurnale mąstantiems ir smalsiems žmonėms, kurie brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi. Prenumeruoti žurnalą galite čia.