Bankų sąjunga: dėl ko laužomos ietys

Publikuota: 2014-02-02
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Tikėtina, kad sprendimai dėl bankų gelbėjimo po derybų su Europos Parlamentu bus priimami greičiau ir paprasčiau, tačiau žlungantys bankai euro zonoje, į kurią taiko Lietuva įsilieti nuo 2015 m., dar bent penkerius metus bus gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais.

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Taryba per vasarį turėtų surasti abiem pusėms priimtiną kompromisą dėl bankų sąjungos ir priimti galutiniam bankų sąjungos funkcionavimui reikalingus sprendimus dar iki š. m. gegužę numatytų EP rinkimų.EP siekia pagerinti dar pernai gruodį Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu pasiektą ES finansų ministrų susitarimą dėl bankų pertvarkos mechanizmo (SRM, Single Resolution Mechanism), be kurio nebūtų įmanoma efektyvi bendroji bankų priežiūra (SSM, Single Supervision Mechanism). Europos centrinis bankas š. m. lapkritį numato savo globon perimti 130 didžiausių euro zonoje veikiančių bankų grupių priežiūrą. Sausio 29 d. įvyko jau trečiosios EP atstovų grupės ir ES Tarybos, kuriai šį pusmetį pirmininkauja Graikija, derybos.Corien Wortmann-Kool, deryboms vadovavusi EP narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė, pabrėžė, kad abi pusės sutaria, jog svarbiausia yra pasiekti, kad bankai ateityje nebebūtų gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais. Pasak jos, svarbiausia yra nutraukti ydingus bankų ir nacionalinių vyriausybių ryšius, kai didelės bankų skolos virsta valstybių skolų krizėmis.

Kompromisas neišvengiamas

Tačiau p. Wortmann-Kool tvirtina, kad ES Tarybos pasiektas kompromisas yra per sudėtingas, todėl EP reikalauja, kad būtų pagreitintos sprendimų dėl probleminių bankų priėmimo procedūros, kurių laikantis siekis per 24 val. priimti sprendimus, kaip pertvarkyti probleminį banką, yra praktiškai neįmanomas. Sprendimams priimti numatoma įkurti bankų pertvarkos tarybą, kuri bus atstovaujama Europos Komisijos, ECB ir valstybių narių atstovų. Tačiau kilus nesutarimui sprendimai pagal ES Tarybos siūlymą jau būtų perkelti į politinį, ES finansų ministrų, lygmenį.„Europos Parlamentas nori, kad ECB nuspręstų pats dėl probleminių bankų pertvarkos, o ES Taryba galutinį sprendimą nori patikėti politikams“, – skirtumus pabrėžia Adolfo Barbera del Rosalas, EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto sekretoriato vadovas.

Dėl fondo atsitraukė

EP taip pat aštriai kelia klausimą dėl SRM fondo, kuriame numatoma per dešimtmetį sukaupti 55 mlrd. EUR, probleminiams bankams gelbėti.EP sausio viduryje pareiškė, kad vienašališkas ES Tarybos siekis susitarti dėl SRM fondo ir pasirašyti vyriausybių susitarimą, apeinant Europos Parlamentą, yra nelegalus – pažeidžia ES teisėkūros tvarką. Dabar EP pozicija minkštėja.Pasak p. Wortmann-Kool, EP sutiktų, kad SRM fondas liktų už europinio bankų sąjungos susitarimo rėmų, tačiau reikalauja, kad fondo pinigai galėtų būti prieinami bet kurios valstybės bankams gelbėti jau artimiausiais metais, o ne po dešimties metų, kaip dabar siūlo ES Taryba.Tokiam EP reikalavimui priešinasi Vokietija, įtakingiausia euro zonos narė. Šią poziciją palaiko ir kai kurie šios valstybės EP nariai.„Nemanau, kad Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami kitų šalių bankams gelbėti, kol šis fondas nėra sukauptas. O tikimybė, kad jis bus sukauptas greičiau nei per 10 metų, maža“, – teigė Wolfas Klinzas, EP narys, Europos liberalų demokratų aljanso (ALDE) frakcijos atstovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Laukia greitesnių sprendimų

Ekspertai dabar pabrėžia, kad EP gali tikėtis nuolaidų tik dėl SRM sprendimų priėmimo, tačiau dėl bankų gelbėjimo fondo pokyčiai yra mažai tikėtini.„Nematau prielaidų, kad bankų pertvarkos finansavimo modelis, dėl kurio sutarė ES finansų ministrai pernai gruodį, bus kaip nors pakeistas“, – VŽ tvirtino Andre Sapiras, Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius.EP neturi formalių galių patvirtinti tarpvyriausybinį susitarimą dėl bankų gelbėjimo fondo. Tačiau valstybėms narėms, ypač Vokietijai, kurios iniciatyva šis fondas buvo „išimtas“ iš bendro bankų sąjungos teisės aktų paketo pasiūlymo, teks nusileisti dėl tam tikrų nuolaidų. Antraip EP gali nepritarti ES bankų pertvarkymo reformai.Christine Lagarde, Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji direktorė, teigia, kad visų bankų sąjungos elementų įteisinimas užtikrintų euro zonos finansų sektoriaus stabilumą ir sustiprintų investuotojų pasitikėjimą. „Galimybė laiku, efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis pertvarkyti probleminius bankus, pasitelkiant bendrą finansavimo šaltinį, padės sutraukyti ydingus bankų ir vyriausybių ryšius, kai suteikta vyriausybės parama kelia klausimų dėl viešojo sektoriaus skolos tvarumo, taip pat dėl pačių bankų pajėgumo, kurie paprastai daug investuoja į vyriausybių vertybinius popierius“, – sako p. Lagarde.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku