Atliekų perteklius – nuostoliai surinkėjams

„Praėjusių metų pabaigoje turėjome stabdyti perdegusių taupiųjų lempučių priėmimą – nebevažiavome pas klientus, prašėme jų palaukti iki kitų metų. Didesni lempučių kiekiai mums būtų grynas nuostolis, nes niekas jų surinkimo ir tvarkymo išlaidų neapmokėtų“, – informavo Darius Valeika, buitinės technikos atliekų surinkimo ir perdirbimo UAB „EMP Recycling“ padalinio direktorius.Jo teigimu, perdirbimo įmonės nuostolių patiria ir surinkusios daugiau nei reikalaujama kitų elektronikos atliekų – televizorių, biuro ir buitinės technikos ir kt.Anot jo, taip yra todėl, kad elektronikos atliekų surinkimu besirūpinančios gamintojų ir importuotojų asociacijos, šiems darbams samdančios perdirbėjus, lėšų jiems skiria tik tiek, kad jų pakaktų Vyriausybės numatytoms atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti ir pavyktų išvengti baudų. Mokėti perdirbėjams už didesnį kiekį atliekų surinkimą organizacijos nesuinteresuotos.„Kai kurių atliekų mums kasmet suneša daugiau nei reikia. Teoriškai turėtume žmonėms sakyti – viskas, pinigai baigėsi, elektronikos iš jūsų visai neimsime arba paimsime tik seną televizorių, o šaldytuvo mums nebereikia. Tačiau esame užsukę atliekų surinkimo mechanizmą, jo stabdyti nesinori, todėl neretai tenka taikstytis su nuostoliais“, – sako p. Valeika.

Mažiau konkurencingi

Gamintojų ir importuotojų organizacijos pageidauja, kad Vyriausybė, kuri verslui nustato atliekų surinkimo užduotis, rastų ir sprendimą, kaip finansuoti papildomai surenkamus atliekų kiekius. Tačiau tokį, kad smarkiai neišaugtų elektronikos ir elektrotechnikos gaminiais prekiaujančių įmonių sąnaudos, o kartu – ir naujos technikos kaina pirkėjams.Tadas Ruželė, energiją taupančių lempučių atliekų surinkimą organizuojančios VšĮ „Ekošviesa“ vadovas, nurodo, kad pernai organizacija surinko 60 t perdegusių taupiųjų lempučių, o to pakanka, kad būtų įgyvendinta Vyriausybės nurodyta užduotis surinkti 40% lempučių, kurias rinkai patiekė organizacijos nariai. 2012 m. „Ekošviesa“ surinko 100 t taupiųjų lempučių.„Galėtume per metus surinkti ir 200 t lempučių, tačiau jų sutvarkymo sąnaudos būtų įskaičiuotos į kainą galutiniam vartotojui. Tai reiškia, kad mūsų organizacijos atstovaujamos įmonės į rinką tiektų gerokai brangesnius gaminius nei tos, kurios tenkinasi pravalomųjų užduočių įgyvendinimu“, – motyvacijos pasigenda p. Ruželė.„Veikia aplinkosaugos požiūriu absurdiška sistema, kai daugiau elektronikos atliekų surenkančios organizacijos savo nariams užkrauna didesnę finansinę naštą ir mažina jų konkurencingumą rinkoje“, – tvirtina Mantas Varaška, kelis šimtus įmonių vienijančios Elektronikos platintojų asociacijos direktorius.

Laukia diskusijos

Jo manymu, papildomų elektronikos atliekų surinkimo sąnaudos galėtų būti kompensuojamos iš Aplinkos apsaugos investicijų fondo ar šalies biudžeto, galimi ir kiti finansavimo būdai.„Pavyzdžiui, Vyriausybė organizacijoms galėtų suteikti išimtinę teisę nemokamai susirinkti elektronikos atliekas iš valstybinių ir savivaldybių įstaigų. Tokios elektronikos atliekos turi vertę, už jas galima gauti pajamų, o jomis ir būtų kompensuotos papildomų atliekų surinkimo sąnaudos ir jokių pinigų iš valstybės nereikėtų“, – vieną variantą siūlo p. Varaška.Aplinkos ministerija sutinka šiuo klausimu diskutuoti su verslu, o gatavo gero sprendimo prisipažįsta kol kas neturinti.„Verslo pasiūlymus gavome visai neseniai, kalbėsimės su asociacijomis ir perdirbėjais. Reikalinga rasti kompromisą – viena vertus, negalima vartotojams pasakyti, kad jie surinkėjams atliekų nebeneštų, kita vertus, kuo lengviau yra įgyvendinamos atliekų tvarkymo užduotys, tuo mažesniu svoriu jos gula ant vartotojų, įsigyjančių naujos elektroninės įrangos, pečių“, – aiškina Almantas Petkus, aplinkos viceministras.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".