Seimo teisininkai: žemės pirkimo saugikliai gali pažeisti ES teisės aktus

Įstatymo projektu siūloma apriboti asmenų, galinčių pirkti žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje, subjektų ratą. Siūloma nustatyti, kad žemės galės įsigyti tik ne mažiau kaip 3 metus iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdę ir ne mažesnį už žemės ūkio ministro patvirtintą minimalų metinį dydį žemės ūkio produktų kiekį gaminantys:–               buhalterinę apskaitą tvarkę fiziniai asmenys, kurie Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą;– juridiniai asmenys – žemės ūkio produktų gamintojai, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, ir kurių ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.Vartojama sąvoka „žemės ūkio produktų gamyba“ suprantama taip pat, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme Nr. IX-987.Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti žemės ūkio produktų gamybos minimalų dydį, siekiant riboti galimybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, pardavus itin mažą žemės ūkio produktų kiekį (pvz., už 100 Lt per metus) ir neturint jokių kitų pajamų. Šios nuostatos kartu su griežtesniu susijusių asmenų apibrėžimu, siūlomu įtvirtinti galiojančio įstatymo 4 straipsnio pakeitimais, užtikrins, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų superkama kaip bet kuris kitas nekilnojamasis turtas investavimo, perpardavimo už didesnę kainą, rinkos monopolizavimo tikslais.Tačiau Seimo teisininkai, pateikę šio įstatymo teisinių pasekmių vertinimą, nustatė, kad Europos Teisingumo Teismo sprendimu įstatymų projektų nuostatos dėl galimybės žemę įsigyti tik toje savivaldybėje, kurioje gyvenama, ir tik tiems asmenims, kurie vertėsi žemės ūkio veikla (jeigu jos būtų priimtos), gali būti pripažintos pažeidžiančiomis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kadangi yra susiję su laisvu kapitalo judėjimo ribojimu. Tokiu atveju Lietuvai galėtų būti pritaikytos ir piniginės sankcijos.Kita neigiama pasekmė Įstatymų projektų nuostatos apsunkins asmenų, neturinčių žemės ūkio veiklos patirties, patekimą į žemės ūkio paskirties žemės rinką.