Retorika vis griežtesnė, bet bijo ir neigiamų pasekmių

Sprendimų, kokių veiksmų imtis prieš tarptautinę konvenciją pažeidžiančią Rusiją, prieš kelias dienas ieškota Vilniuje. Marekas Retelskis, Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU TIR sistemos vadovas, prieš kelias dienas susitiko su Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos vežėjų asociacijų vadovais ir pareiškė, kad dabartinė nežinomybė be atsako Rusijai negali tęstis.„Jau 7 mėnesius negauname aiškaus atsakymo iš Rusijos muitinės vadovybės, ką jie daro, kokie jų planai, kodėl jie pažeidžia tarptautinius teisės aktus. Svarstoma galimybė net suspenduoti TIR sistemos veikimą Rusijos Federacijos teritorijoje“, – kalbėjo žiniasklaidai p. Retelskis.Tačiau jis pabrėžė, kad tokią galimybę IRU vertina atsargiai, o tolesnė strategija aiškės po IRU ir Europos Komisijos atstovų susitikimo bei šį penktadienį vyksiančio IRU prezidiumo posėdžio.VŽ ne kartą rašė, kad Rusijos federalinė muitų tarnyba praėjusiais metais liepą ėmėsi keisti TIR knygelių galiojimo tvarką ir reikalavo iš įmonių, vežančių krovinius į Rusiją, pasirūpinti papildomomis garantijomis. Tokie sprendimai sulaukė Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU, Europos Sąjungos kritikos, bet iki šiol Lietuvos vežėjai priversti dirbti esant sudėtingesnėms sąlygomis ir naudotis brangesnėmis garantijų schemomis.„Be abejo, mes negalime toliau ignoruoti tokios situacijos. Rusiją reikia įspėti apie galimybę suspenduoti TIR sistemos galiojimą“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų „Linavos“ prezidentas.Jis pažymi, kad kai kurių šalių, pavyzdžiui, Estijos, Slovėnijos ar Vengrijos, asociacijos yra už griežtą reakciją, kita vertus, būtina įvertinti visus aspektus, kad nebūtų padaryta nepataisomos žalos, mano „Linavos“ vadovas.„Klausimas, ar mes nepakenksime tokiais veiksmais pačiai sistemai, todėl veiksmai turi būti pakankamai pasverti“, – mano p. Kondrusevičius.

Gali apsispręsti balandį

Janas Buczekas, Lenkijos vežėjų asociacijos prezidentas, VŽ teigė, kad pirmiausia siekiama teisiškai įrodyti, kad Rusija pažeidžia tarptautinės teisės aktus. Ir tik praėjusią savaitę Jungtinių Tautų TIR Administracinio komiteto posėdyje pirmą kartą atsirado galimybė pateikti visus argumentus. Dalis sutarčių buvo konfidencialios.„Manome, kad jei dabartiniu metu negalime naudoti TIR knygelių Rusijos teritorijoje, turime įvertinti sprendimą Rusiją išbraukti iš sistemos. Tuomet būtų aiški pozicija, tai galima padaryti IRU asamblėjoje, kuri vyks balandžio 3 d.“, – galimą sprendimų priėmimo seką nurodo p. Buczekas.„Nežinau, ar tai būtų spaudimas. Jei Rusija jau priėmė sprendimą, investavo į savo tam tikrus vidinio tranzito įrankius, garantus ir pan., sudėtinga vertinti, kiek galima grįžti“, – svarsto Vaidotas Vyšniauskas, vienos didžiausių Lietuvos transporto UAB „Transimeksa“ vykdomasis direktorius.Jis nesiima prognozuoti, kokia galima tolesnė įvykių seka, tačiau primena, kad Rusijos federalinės muitų tarnybos ir Rusijos vežėjų asociacijos ASMAP sutartis galioja tik iki birželio 1 d.Vežėjams pagal Rusijos muitinės nustatytą tvarką dirbti tenka jau ne pirmą mėnesį, tačiau p. Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad verslą iki šiol apsunkina įvairūs neaiškumai pačioje Rusijoje: neaišku, kas, už kiek ir kokiomis sąlygomis gali suteikti garantijų.„Kainodara iki šiol neaiški, yra daug agentų ar subagentų statusą turinčių firmelių, bet iki šiol nežinoma, koks realus jų pajėgumas“, – sako p. Vyšniauskas.Anot jo, sunku įvertinti ir tai, kiek finansiškai brangiau naudotis rusiškais garantais, nes kaina gali būti 1.500 RUB, tačiau staiga gali paaiškėti, kad teks mokėti 6.000 RUB.„Labiausiai galbūt trūksta aiškios įkainių lentelės. „TIR Carnet“ sistema yra daug aiškesnė ir paprastesnė“, – sako p. Vyšniauskas.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".