Draudimo rinkoje – rokiruotės ir mažųjų šuoliukai

Pernai ne gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės pasirašė įmokų už 1,32 mlrd. Lt, tai 8,7% daugiau nei 2012 m. Vis dėlto Lietuvos bankas savo apžvalgoje pabrėžia, kad rinkoje esanti didelė konkurencija lėmė tai, kad keturių iš dešimties didžiausių ne gyvybės draudikų (AB „Lietuvos draudimas“ (LD), „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas, „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, „IF P&C Insurance AS“ filialas) užimamos rinkos dalys sumažėjo. O antrą vietą po ilgamečio rinkos lyderio pernai užėmęs „BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje savo pozicijas pagerino 1%.Robertas Šaltis, draudimo brokerio „Balto link“ vadovas, atkreipia dėmesį, kad BTA, tradiciškai aktyvi vežėjams teikiant privalomojo draudimo paslaugas, pernai intensyviau bandė teikti ir kitus draudimo produktus, pirmiausia – kasko.„Darydamas nuolaidą privalomajam draudimui, gali suvilioti vežėją draustis ir kasko, juolab kad aktyvesnių privalomojo draudimo paslaugų teikėjų transporto įmonių vilkikams buvo likę nedaug. Tad BTA ir kiti perviliojo klientų iš „Lietuvos draudimo“, „Ergo“, „If“, kurie anksčiau mažiau ar visai nebedrausdavo privalomuoju draudimu, tačiau buvo išlaikę klientus teikdami kasko draudimą. Su privalomuoju draudimu, kuris sudaro smarkią vežėjo išlaidų dalį, gali vilioti klientą, jei jis apsidraus ir kasko“, – nurodo p. Šaltis.Beje, praėjusių metų pabaigoje LD, pastaruosius keletą metų nenoriai draudusi transporto įmonių parkus privalomuoju draudimu, paskelbė keičianti poziciją ir po truputį grįžtanti į rinką (VŽ, 2013 12 12).

Kontaktas ir kompleksas

BTA draudimo portfelyje, kuris pernai, palyginti su 2012 m., padidėjo 17%, kasko draudimo rūšis ūgtelėjo 56%.„Daugiausia klientų suviliojome teikdami kompleksinius pasiūlymus, bandydami parodyti klientui naudą, kurią jis gauna, kai pakeičia poziciją ir skirtingus draudimus renkasi ne iš kelių draudimo bendrovių, o visą kompleksą rizikų apdraudžia pas vieną draudiką“, – sako Tadeušas Podvorskis, BTA filialo Lietuvoje vadovas.Jis sako, kad transporto įmonėms aktualūs ne tik privalomasis ir kasko draudimai, bet ir vežėjo civilinė atsakomybė (CMR), darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų užsienyje, turto draudimas tiems, kurie turi nekilnojamojo turto, t. y. valdo transporto bazes, logistikos centrus ir pan.Anot p. Podvorskio, pasiteisino įdiegta praktika organizuoti tiesioginius susitikimus, seminarus su transporto įmonių atstovais, kai juose dalyvauja draudimo įmonės specialistai, neapsiribojama įmonės agentų, tarpininkų kontaktu su klientais.Tačiau p. Podvorskis sako, kad ir konkurentai nesnaudžia.„Rinkoje jau yra tam tikrų veiksmų, jų bus. Kainų karo tai nesukels, nes rizika turi savo kainą. Tikiuosi, kad bus konkuruojama sprendimų įvairove, nebent kas nors turi suplanuotą nuostolį ir rūpinsis tik pajamomis“, – svarsto p. Podvorskis.

Mažam augti lengviau

Savo pozicijas pernai sustiprino ne tik BTA, „PZU Lietuva“, bet ir mažesnieji rinkos dalyviai – „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ bei „Seesam Insurance AS“  filialai.Ignas Panka, „Compensa“ filialo vadovas, sako, kad mažesniam augti lengviau, tačiau nurodo, kad padidinti klientų skaičių, įmokų sumą padėjo išplėstas paslaugų paketas, aktyviau draustas turtas, po metų pertraukos daugiau klientų pritraukta siūlant kasko draudimo paslaugas.„Pernai atkūrėme kasko draudimo apimtį, nes anksčiau buvome pristabdę šių paslaugų teikimą“ – sako p. Panka.Anot „Compensa“ filialo vadovo, praėjusiais metais beveik visose draudimo rūšyse įmokų augimas viršijo sudarytų sutarčių skaičiaus augimą, t. y. augo vidutinė kaina.„Tačiau kasko draudimo, kuris po privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo pagal pajamas užima antrą vietą, tendencijos nėra tokios džiugios, nes polisų skaičius augo sparčiau nei įmokos, konkurencija draudikams buvo svarbesnė nei nuostolingumas, o per krizę kasko buvo nuostolingiausia draudimo rūšis ir dar neatsikūrė“, – aiškina p. Panka.Brigita Blavaščiūnienė, „Seesam Insurance AS“ filialo vadovė, vertina, kad filialo augimą labiausiai lėmė privalomas transporto ir verslo turto draudimai.„Abi šios draudimo rūšys mūsų kompanijoje augo beveik triskart daugiau negu rinkoje, atitinkamai 36% ir 27%“, – skaičiuoja p. Blavaščiūnienė.Privalomojo draudimo rinka pernai šalyje augo rekordiškai, o p. Blavaščiūnienė mano, kad įmonės spurtą lėmė orientacija į fizinių klientų segmentą, kuris naudojasi elektroniniais draudimo kanalais.„Didesnio negu rinkos verslo turto draudimo augimo priežastys – konkurencingi draudimo pasiūlymai ir bendradarbiavimas su tai pačiai grupei priklausančiu ir 2013 m. veiklą Lietuvoje pradėjusiu „Pohjola Bank Plc“ Lietuvos filialu“, – naudą regi p. Blavaščiūnienė.Ji teigia, kad ir šiemet „Seesam“ Lietuvoje planuoja didesnį negu rinkos augimą.„Toliau orientuosimės į transporto priemonių draudimo rinką, taip pat namų turto draudimą. Tai siejame su didėjančiu vartojimu, atsigaunančia būsto paskolų rinka ir augančiu automobilių pirkimo sandorių skaičiumi“, – sako filialo vadovė.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".