Stresas daro didelę neigiamą įtaką

Streso sąnaudos JAV siekia 300 mlrd. USD per metus, Didžiojoje Britanijoje – 28 mlrd. GBP. Kiek kainuoja stresas Lietuvai, nėra žinoma. Tačiau organizacijos gali bandyti skaičiuoti, kokia yra jų darbuotojų patiriamo streso kaina. Ekspertai siūlo streso įtaką proporcijomis dėlioti taip: nelaimingiems atsitikimams darbe – 60%, darbuotojų kaitai – 40%, trumpalaikiam ar ilgalaikiam nedarbingumui – 30%, darbo dienos praleidimui – 19%. Prie šių sąnaudų reikėtų pridėti ir tai, kad kiekvienam darbuotojui stresas yra padidėjusi įtampa, bloga psichinė ar fizinė būsena, daugiau klaidų, lėtesnis darbo tempas, prastesni darbo rezultatai, sustiprėję žalingi įpročiai, ligos ir pan.

Patiria kas antras

Kaip dažnai ir dėl ko žmonės darbe patiria stresą? Baltijos tyrimų duomenimis, Lietuvoje stresą darbe patiria 45% apklaustųjų, iš jų 20% – dažnai, o 5% – nuolat. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 51% Europos Sąjungoje apklaustų darbuotojų teigia nuolat jaučiantys su darbu susijusį stresą. Gana ryškus skirtumas tarp nuolat darbe patiriančių stresą lietuvių ir kitų europiečių gali būti nulemtas to, kad lietuviai yra pakantesni arba atsparesni stresui, kita vertus, jie mažiau sugeba reflektuoti ir susivokti, kas jiems vyksta.Dažniausiai minimi streso darbe šaltiniai – darbo krūvis, vadovų pagalbos stoka ir tai, kad nėra galimybės kontroliuoti darbo aplinkos. Lietuvos darbuotojai dar mini netinkamą darbo atlygį, o kiti europiečiai – su darbu susijusias patyčias ir emocinį smurtą.

Įvardykite šaltinius

Ką daryti, norint sumažinti stresą ir jo padarinius? Veiksmingiausias sprendimas – speciali konkrečiai organizacijai pritaikyta streso valdymo programa. Pagrindiniai tokios programos uždaviniai yra trys.* Streso šaltinių darbe mažinimas. Streso šaltinių organizacijoje sąrašas gali būti ilgas, tad svarbu įvertinti, kuriuos iš jų galima sumažinti. Pavyzdžiui, tokį streso šaltinį, kaip grįžtamojo ryšio trūkumas, sumažinti lengviau nei darbo krūvį.* Psichologiškai sveikos darbo aplinkos kūrimas ar stiprinimas. Užtikrinant psichologiškai sveiką darbo aplinką organizacijoje, svarbu didinti darbuotojų įsitraukimą, siekti, kad jie galėtų subalansuoti darbo ir asmeninius įsipareigojimus, sudaryti sąlygas darbuotojams profesiškai ir asmeniškai augti, užtikrinti darbuotojų pripažinimą, rūpintis žmonių saugumu ir sveikata.* Darbuotojų atsparumo stresui didinimas. Darbuotojų gebėjimą valdyti patiriamą įtampą galima didinti organizuojant specialias streso valdymo technikos pratybas. Atsparumą stresui stiprina ir seminarai, gilinantys darbuotojų savęs pažinimą, suteikiantys žinių apie žmogaus energijos šaltinius, stiprinantys rūpinimosi savimi ir optimalios energijos palaikymo bei atkūrimo įgūdžius.Kiek realu tokias programas įgyvendinti Lietuvos organizacijose? Organizacijų, kurios rūpinasi darbuotojais, tikrai yra. Be abejo, daug kas priklauso nuo vadovų. Vadovų nuomonę apie stresą atspindi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenys. ES 79% apklaustų vadovų mano, kad stresas yra problema, iš jų 49% – ypač tuo susirūpinę. Tarp Lietuvoje apklaustų vadovų 60% mano, kad stresas yra problema, bet rimtai ja susirūpinusių – tik 19%.Todėl pravartu nepamiršti, kad savimi reikia mokėti pasirūpinti patiems.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".