„Barikados“ – jaunosios kartos akimis

Teatro meno vadovas Audronis Liuga sako: „Niekas nesuartino lietuvių, latvių ir estų taip, kaip kovos už Nepriklausomybę. Jos įkūnijo kartu išgyventą tragediją ir laisvės euforiją. Šis išgyvenimas suformavo bendrinį romantinį praėjusio laiko suvokimą ir vertinimą. Ar galime šiandien ieškoti kitokio, individualaus santykio su netolima savo istorija? Ką apie ją žinome ir ko nežinome? Ir ką iš ano laiko atsinešame į dabartį? Šiuos klausimus užduoda ir atsakymų į juos ieško tie, kurie anuomet buvo dar vaikai. Tai daryti juos skatina noras sužinoti tiesą apie praėjusį laiką. Mene tiesa visada subjektyvi ir gali provokuoti įvairias nuomones. Svarbiausia, kad jos ieškojimas būtų nuoširdus, telktų pačius menininkus ir skatintų žiūrovus mąstyti. Manau, šiandien mūsų teatrui to labai reikia. Todėl reikia ir „Barikadų“.“Sugretinant laiką

Spektaklio režisierius Valteris Silis (g. 1985) 2010 m. baigė teatro režisūros studijas Latvijos kultūros akademijoje. 2011-aisiais jis jau buvo puikiai pažįstamas gimtosios šalies teatre. V. Silio spektaklių centre – skausmingi ir „nepatogūs“ Latvijos istorijos epizodai, pristatomi stereotipų ir išankstinių nuostatų nesuvaržyta, subtiliai žmogiška ir netikėtu humoru pratrūkstančia teatrine kalba. V. Silis sėkmingai dirba nepriklausomuose teatruose, režisuoja klasikines latvių pjeses ir šiuolaikinės pasaulio dramaturgijos kūrinius Latvijos nacionalinio teatro scenoje.
„Tai spektaklis apie barikadas, apie laiką, kai žmonės jautėsi vieningi. Jis kuriamas dabar, kai tos vienybės visiškai nebeliko. Visi turime savo gyvenimus, asmeninius tikslus. Todėl manau, kad dabar ypač svarbu permąstyti tą laiką ir tai, ko mes visi norėjome savo šalims, – sako jis. – Kuriant spektaklį buvo labai įdomu sugretinti mūsų ir barikadų laiką. Ir tai tapo pagrindiniu spektaklio siužetu – koks 1991 m. Sausio 13-osios įvykių poveikis šiuolaikiniam mūsų gyvenimui, mūsų protams bei širdims.“Aktorių žodžiais
Spektaklyje vaidina 8 aktoriai: Tadas Gryn, Elzė Gudavičiūtė, Martynas Nedzinskas, Marius Repšys, Vainius Sodeika, Ainis Storpirštis, Monika Vaičiulytė, Toma Vaškevičiūtė.
„Vartant dokumentinę medžiagą apie šiuos įvykius, man gražu, kad žmonės turėjo savybių, kurios šiandien atrodo prarastos ar užgožtos, – sako T. Vaškevičiūtė. – Nežinojimas, kuo visa tai baigsis, vertė žmones reaguoti instinktyviai, galbūt neracionaliai, ir tai apnuogino žmonių prigimtį, skatino vertinti gyvybę, laisvę, artimą. Tas metas buvo ypatingas mūsų tautai, nes supurtė, išsklaidė nuolankumą, rutiną. Sukrėtimai tiek asmeninėje, tiek globalioje erdvėje yra didžiausias postūmis kažką keisti, veikti, todėl jie ne vien skaudūs, bet ir vertingi.“Aktoriui T. Gryn šis spektaklis įdomus ir dėl kūrybos proceso.
„Dar niekada neteko dalyvauti pastatyme, kuriame pjesė būtų kuriama tik darbo procese. Tai primena 1991-ųjų sausį, kai niekas nežinojo ir nenutuokė, kuo viskas baigsis, ar bus iškovota Nepriklausomybė, ar ne. Mane žavi tų laikų žmonių naivumas, vienybė ir pasiaukojimas kovoje už laisvę, – sako jis. – Manau, spektaklis atsirado pačiu laiku. Jis turėtų priminti, ko žmonės siekė prieš 23 metus ir ką dabar galima padaryti, kad tie siekiai būtų įgyvendinti.“