Vokietijos finansų ministras pasirengęs kompromisui dėl Bankų sąjungos

Publikuota: 2014-02-13
Atnaujinta 2015-06-01 10:47
Wolfgangas Schaeuble, Vokietijos finansų ministras.
Wolfgangas Schaeuble, Vokietijos finansų ministras. Nuotrauka: Michele Tantussi ("Bloomberg")
„Verslo žinios“

Wolfgangas Schauble, Vokietijos finansų ministras, pasiuntė signalų, jog  įtakingiausioji euro zonos narė po aštrios kritikos iš Europos parlamento (EP) yra pasirengusi kompromisui dėl bendrojo bankų gelbėjimo fondo.

Ponas Schauble toliau laikosi nuomonės, jog norint visus Bankų sąjungos elementus įteisinti ES lygiu, o ne tarpvyriausybine sutartimi, kokia šiuo metu yra ES tarybos siūloma įteisinti bankų gelbėjimo fondą, būtini ES sutarties pakeitimai.Tačiau, šią savaitę duodamas interviu „Reuters“, jis taip pat teigė, kad yra pasirengęs derėtis dėl Bankų sąjungos susitarimo, kurį EP prezidentas Martinas Schultzas pažadėjo atmesti jeigu jame neatsiras pakeitimų.„Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl bankų gelbėjimo fondo finansavimo ir jo sukaupimo termino. Esu tikras dėl to galime susitarti“, – sakė p. Schauble.Pagal ES finansų ministrų dar pernai gruodį suderėtą versiją, kuri gimė Vokietijos iniciatyva, bankai būtų gelbėjami ES vyriausybių lėšomis dar dešimt metų.  Numatoma, kad 55 mlrd. Lt bankų įmokos į fondą bus sukauptos per 10 metų, o termino pabaigoje jos iš nacionalinių pavirstų bendraeuropinėmis.Tačiau EP derybininkai, kuriuos remia Europos Komisija, siekia, kad įmokos bendromis būtų paverstos jau po 5 metų.Europos centrinis bankas taip pat palaiko tokią poziciją. „Būtų naudinga įnašų subendrinimo terminą sutrumpinti pusiau ir jau po penkerių metų turėti iš tikrųjų bendrą europinį fondą“, –  vakar pareiškė Mario Draghi, ECB prezidentas.Be to, EP vertinimu pats fondas yra per mažas, todėl būtina suteikti galimybę fondui prireikus skolintis, o patirtas išlaidas per bankų įmokas susigrąžinti ir po bankų gelbėjimo.Bankų sąjungos susitarimo pirmiausiai siekiama tam, kad sunkumų turintys bankai būtų pertvarkomi paties bankų sektoriaus sukauptomis lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais.  Bankų gelbėjimas valstybių narių pinigais sukėlė pastarąją euro zonos narių, tokių, kaip Graikijos, Airijos, Portugalijos skolų krizę.EP ir ES Taryba vėliausiai ik balandžio pradžios turėtų surasti abiem pusėms priimtiną kompromisą dėl Bankų sąjungos ir priimti galutiniam bankų sąjungos funkcionavimui reikalingus sprendimus dar iki š. m. gegužę numatytų EP rinkimų.Jau kitą savaitę, vasario 17–18 d., ES finansų ministrai Briuselyje gali siekti persiderėti dėl Bankų sąjungos, konkrečiai dėl bendrojo pertvarkos mechanizmo, kuriam stinga  sprendimų priėmimo paprastumo ir greičio, bei minėtojo fondo.Be efektyviai veikiančio bankų pertvarkos mechanizmo (SRM, Single Resolution Mechanism) ir fondo, nebūtų įmanoma efektyvi bendroji bankų priežiūra (SSM, Single Supervision Mechanism).  Europos centrinis bankas jau š. m. lapkritį numato savo globon perimti 130 didžiausių euro zonoje veikiančių bankų grupių priežiūrą.Siekiama, kad 2015 m. sausį įsigaliotų Bankų sąjungos principus įteisinanti direktyva, o nuo 2016 m. – pradėtų veikti bendrasis bankų pertvarkos mechanizmas.Lietuva siekia tapti euro zonos nare nuo 2015 m., tad šalyje įsivedus eurą Lietuvos automatiškai taptų ir Bankų sąjungos dalimi.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku