Referendumų iniciatoriai atsisako savo idėjų

Publikuota: 2014-02-13
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus („Verslo žinios“)
 

Pernai Seime atsirado bent keli pasiūlymai kartu su šiemet gegužę vyksiančiais prezidento rinkimais surengti referendumus skirtingais Konstitucijos keitimo klausimais. Iš pradžių gana entuziastingai sutikę šias idėjas parlamentarai vėliau joms atvėso ir dabar jau nebelinkę balsuoti už referendumų paskelbimą.

Darbo partijos atstovas Artūras Paulauskas praėjusių metų pradžioje pasiūlė Seimui priimti nutarimą, kad 2014 m. gegužės 11 d. kartu su prezidento rinkimais būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, įteisinančių dvigubą pilietybę.Parlamentarai didele balsų dauguma pritarė tokio nutarimo pateikimui. Bet vėliau, svarstant šį klausimą Seimo komitetuose ir komisijose, apsispręsta, kad galbūt reikėtų vengti referendumo paskelbimo.Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkė, VŽ sakė, kad „buvo surengta daug įvairių diskusijų, klausymų, posėdžių, kuriuose išryškėjo bendra nuostata – reikėtų ieškoti, kaip pakoreguoti su pilietybe susijusius įstatymus, vengiant konstitucinės pataisos“.Todėl, anot politikės, Seime jau nebėra politinės valios šiuo klausimu skelbti referendumą kartu su prezidento rinkimais.Taip pat būta ir grupės Seimo narių pasiūlymų gegužę surengti referendumą dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų sumažintas referendumui inicijuoti reikalingų piliečių parašų skaičius. Iš pradžių siūlyta, kad tokių piliečių parašų kartelė būtų sumažinta nuo 300.000 iki 100.000. Tačiau vėliau Seimas nusprendė pritarti pasiūlymui nustatyti ne 100.000, bet 200.000 parašų ribą.Ponia Šalaševičiūtė sutiko, kad Seimas iš pradžių buvo lyg ir nusiteikęs prezidento rinkimų dieną paskirti referendumą dėl parašų skaičiaus sumažinimo. Bet ir šiuo klausimu parlamentarų nusiteikimas prislopo.„Kažkokių ypatingų diskusijų lyg ir nebuvo, bet nematau Seime pakankamo politinio nusiteikimo pritarti šiam pasiūlymui. Tuo labiau, kad jau nebėra procedūrinių ir teisinių galimybių paskelbti tokį referendumą kartu su prezidento rinkimais gegužės 11 d.“, – teigė Konstitucijos komisijos pirmininkė.Ji taip pat mano, kad greičiausiai nebus suspėta paskelbti jokį referendumą gegužės 25 d. – Europos Parlamento rinkimų dieną, kurią, jeigu prireiks, galėtų įvykti ir antrasis prezidento rinkimų turas.Šiuo metu laukiama Vyriausiosios rinkimų komisijos išvados, ar pakanka parašų surengti referendumą dviem klausimais – dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir dėl referendumui reikalingų parašų kartelės nuleidimo iki 100.000. Bet, kaip VŽ jau skelbė, jeigu paaiškės, kad iniciatyvą remiančių parašų pakanka, referendumas šiais klausimais nebegalės būti surengtas gegužės 11 arba 25 d., nes jau nebeužtenka teisinėmis procedūromis nustatyto laiko, kad referendumas būtų surengtas per prezidento arba Europarlamento rinkimus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku