Brangstančios LESTO akcijos traukia investuotojų dėmesį

Publikuota: 2014-02-11
Atnaujinta 2015-06-01 13:12
svg svg
„Verslo žinios“

Gerėjant veiklos rezultatams ir augant lūkesčiams dėl dividendų, LESTO akcijos įgauna populiarumo biržoje, nors sąlygiškai jau nėra pigios. Pasak analitikų, valstybė rinkoje galėtų papildomai parduoti iki 190 mln. Lt vertės LESTO akcijų, o investuotojai atsako, kad juos toks pasiūlymas domintų.

Spartus energetikos bendrovės LESTO akcijų kainos augimas prasidėjo praeitų metų pabaigoje. Maždaug pusmetį svyravusi apie 0,65–0,75 EUR, gruodžio pabaigoje akcijos kaina pradėjo staigiai kilti ir mažiau nei per mėnesį pašoko apie 20%, iki 0,9 EUR. Pirmadienį LESTO akcijos biržoje kainavo 0,901 EUR, nuo 2013 m. pradžios buvo pakilusios beveik 50%.Skelbta, kad LESTO įmonių grupė pernai sausį–rugsėjį gavo 1,79 mlrd. Lt pajamų, 6,7% daugiau nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Įmonių grupės pelnas 2013 m. sausio–rugsėjo mėn. siekė 42,3 mln. Lt. 2012 m. LESTO patyrė 45,6 mln. Lt nuostolių, 2011 m. atitinkamai – 61,4 mln. Lt, o 2010 m. – 62,4 mln. Lt.„LESTO rezultatai gerėja dėl kelių priežasčių. Efektyvesnė veikla leidžia mažinti įmonės veiklos sąnaudas, o racionalios investicijos – išlaidas skirstomojo tinklo veiklos palaikymui ir elektros energijos sąnaudas technologiniuose įrenginiuose. Didelę įtaką įmonės rezultatams turi ir atsigaunantis šalies ūkis: auga persiunčiamos elektros energijos kiekis, didėja naujų elektros energijos vartotojų skaičius, o tai gausina bendrovės pajamas“, – komentuoja Aidas Ignatavičius, LESTO generalinis direktorius, valdybos pirmininkas.Anot jo, šiemet bendrovė toliau daug dėmesio skirs veiklos efektyvumo didinimui.„Šiuo metu peržiūrima ilgalaikė investicijų strategija, apimanti skirstomojo tinklo modernizavimą, kabelių linijų, kurios yra atsparios gamtos stichijų poveikiui, tiesimą, išmaniosios apskaitos diegimą, informacines technologijas“, – teigia p. Ignatavičius.Nemažai dėmesio bendrovei teks skirti ir planuojamam euro įvedimui Lietuvoje, tačiau vienas didžiausių šių metų iššūkių, pasak jos vadovo, yra pasirengimas būsimam naujo reguliavimo modelio (LRAIC) įvedimui 2015 m.LRAIC – naujas elektros energijos skirstymo ir perdavimo kainų reguliavimo metodas, kuris remiasi ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų prognozavimu ir virtualiuoju, vartotojų poreikius atitinkančiu, optimalaus tinklo modeliu. Anot LESTO vadovo, šiuo metu dėl LRAIC modelio taikymo yra diskutuojama su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).„Dabar LESTO leistinas pelnas yra skaičiuojamas nuo istorinės turto vertės, koreguojant (angl. adjust) nusidėvėjimą ir investicijas. Pagal naują metodiką bus galima rinktis dabartinį leistino pelno skaičiavimo variantą arba naudoti turto rinkos kainą. Kol kas dar yra daug nežinomųjų, tačiau jei leistinas pelnas būtų skaičiuojamas nuo dabartinės turto vertės, greičiausiai bendrovė turėtų galimybę uždirbti daugiau“, – komentuoja Tadas Povilauskas, banko „Finasta“ analitikas.

Dividendai

LESTO akcijos investuotojus domina ir dėl potencialių dividendų, sako analitikai.„Už praeitų metų rezultatus įmonė galėtų išmokėti 0,035 EUR dividendų už akciją, tad, nors akcijos kaina pastaruoju metu išaugo, dividendų pajamingumas galėtų siekti apie 4–5%. Toks pajamingumas nėra mažas, ypač įvertinus tai, kokios šiuo metu yra indėlių ir obligacijų palūkanos“, – komentuoja Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas.LESTO pastaraisiais metais stabiliai mokėjo dividendus, netgi tais metais, kai fiksavo nuostolį. „Nasdaq OMX“ Baltijos biržos duomenimis, už 2010 m. rezultatus bendrovė mokėjo 0,0293 EUR dividendų už akciją, už 2011 m. atitinkamai – 0,0817 EUR, o už 2012 m. – 0,0492 EUR. „Finastos“ analitikų prognozėmis, 2013 m. LESTO dividendai sieks 70 mln. Lt, arba 0,335 EUR už akciją.„Neseniai buvo pristatyta įmonių grupės „Lietuvos energija“ (LE) ilgalaikė strategija, joje buvo užsiminta apie tai, kad tiek LE, tiek jos antrinės įmonės didins skolas. Buvo nurodyta, kad bendrovės turi optimizuoti ir efektyviau naudoti kapitalą, o tai reiškia, kad skolų lygis įmonėse turi didėti“, – sako p. Povilauskas.Jo nuomone, ir LESTO greičiausiai padidins savo skolos lygį, o tai bus greičiausiai siejama su dividendais.„Kai įmonė skolinasi vis dar saugiu skolos intervalu ir skola virsta dividendais, akcininkams yra gerai“, – teigia p. Povilauskas.

Nepigu

Staigiai išaugus LESTO akcijų kainai, rinkoje imta diskutuoti apie tokio augimo pagrįstumą ir tolesnio akcijų brangimo potencialą. Bendrovės P/E (akcijos kainos ir pelno santykis) šiuo metu viršija 90, o EV/EBITDA (įmonės vertės ir pelno, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos, santykis) siekia apie 5,8.„Įmonės P/E yra išsikreipęs, nes jos nusidėvėjimo sąnaudos, rodomos finansinėje atskaitomybėje, nesutampa su VKEKK nustatytu nusidėvėjimu. Apskritai energetikos infrastruktūros įmonėse nusidėvėjimas yra labai didelis dėl didelės turto bazės, tad grynasis pelnas labai skiriasi nuo EBITDA, todėl geriau jas vertinti pagal EV/EBITDA rodiklį“, – aiškina p. Povilauskas.Jo nuomone, LESTO akcijos jau yra pakankamai įvertintos.„Kai EV/EBITDA rodiklis siekia 5,8, sakyti, kad pigu – nebegalima. Pvz., Lenkijos energetikų, kotiruojamų biržoje, EV/EBITDA siekia apie 4–5, tačiau tos bendrovės dažniausiai užsiima ne tik elektros energijos skirstymu, bet ir gamyba, o gamybos įmonės yra visuomet vertinamos šiek tiek pigiau. Vakarų Europos energetikos bendrovių EV/EBITDA rodikliai sukasi apie 7–8. Tačiau Vakarų Europoje valstybės reguliavimas yra stabilesnis, nėra dažnų pokyčių ir nežinomybių, kai keičiasi turto bazė, dividendų politika“, – teigia p. Povilauskas.Tačiau, p. Dubnikovo nuomone, LESTO vertinimas rinkoje galėtų būti aukštesnis ir siekti 7–8 EV/EBITDA, bet įmonei reikėtų įgyvendinti ne vieną užsibrėžtą tikslą, pvz., padidinti skaidrumą, veiklos efektyvumą.„Dabar LESTO veiklos efektyvumo rodikliai yra labai žemi, akcijų likvidumas beveik nulinis, o grąža akcininkams – maža. Jei įmonė padarytų namų darbus, apie kuriuos kalbėjo tiek energetikos ministras ( Jaroslavas Neverovičius – VŽ), tiek kiti energetikos sektoriaus atstovai, jos rodikliai galėtų priartėti prie panašių Vakarų Europos bendrovių“, – sako p. Dubnikovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Naudinga

Energetikos ministro užuomina apie valstybės valdomų įmonių dalies akcijų pardavimą per biržą išjudino ne vienos valstybės valdomos bendrovės prekybą biržoje. Analitikų nuomone, jei valstybė imtųsi įgyvendinti akcijų pardavimo planus, LESTO greičiausiai būtų pirmoji, kurios akcijų būtų pasiūlytos investuotojams.„LESTO yra viena geriausiai sutvarkytų valstybės valdomų bendrovių, jos veiklos modelis yra gana aiškus, ji atitinka tarptautinius standartus, tad ją nesunku būtų parengti akcijų platinimui“, – teigia p. Povilauskas.LESTO kapitalizacija dabar siekia 0,543 mlrd. EUR ir ji yra trečia pagal rinkos vertę Baltijos šalių biržos bendrovė, tačiau jos akcijų likvidumas yra itin mažas, nes laisvų akcijų skaičius sudaro tik apie 5%. Finansų specialistų nuomone, norint, kad LESTO akcijos taptų patrauklios instituciniams investuotojams, laisvų akcijų dalis rinkoje turėtų sudaryti mažiausiai 15% nuo įstatinio kapitalo. Vertinant pagal dabartinę rinkos kainą, už parduotas akcijas Vyriausybė galėtų gauti apie 190 mln. Lt.„Tokia emisija būtų labai didelė, tad pasiruošimo laikotarpis greičiausiai truktų ne trumpiau nei metus, tačiau parduoti tokį kiekį akcijų yra realu“, – tvirtina p. Dubnikovas.Analitikų teigimu, potencialiems investuotojams turėtų būti pristatyta aiški ilgalaikė bendrovės veiklos strategija, aiški dividendų politika, pelno uždarbio galimybės.„Jei Lietuvos Vyriausybė padidintų kotiruojamų akcijų likvidumą, t. y. laisvojoje prekyboje esančių akcijų kiekį, būtų įdomu. Šiuo metu viena pagrindinių priežasčių, kodėl neinvestuojame į tokias bendroves kaip LESTO, yra nepakankamas akcijų likvidumas“, – komentuoja Eglė Fredriksson, vienos didžiausių Baltijos šalių akcijų rinkos investuotojų, fondų valdymo bendrovės „East Capital“  vyresnioji patarėja.Žinoma, anot p. Fredriksson, LESTO akcijų patrauklumas labiausiai priklausytų nuo akcijos vertinimo, įmonės rezultatų bei dividendų pelningumo.„Tokio dydžio įmonė kaip LESTO turėtų turėti 30–50% laisvų akcijų. Tai pat labai svarbu, kad akcijos būtų pasiūlytos daugeliui stambių užsienio institucinių investuotojų, kurie sudarytų bazę geram akcijos likvidumui“, – teigia p. Fredriksson.Jos nuomone, dabar yra tinkamas metas valstybei rinktis privatizaciją per akcijų biržą, nes akcijų rinkos ir Baltijos šalių makroekonominė situacija yra gera, biržoje trūksta likvidžių bendrovių, be to, planuojamas euro įvedimas Lietuvoje.Bendrovės duomenimis, 82,63% LESTO akcijų valdo valstybei priklausanti energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, dar 11,76% akcijų priklauso Vokietijos įmonei „E.ON Ruhrgas International“.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rinkos svyruoja, nafta stiebiasi link 120 USD Premium

Rinkos toliau banguoja, nesulaukusios aiškesnių signalų iš JAV centrinio banko. Skambant naujienoms apie...

Rinkos
2022.05.26
„Alibaba“ pranešė apie 60% mžesnį pelną 2021 m.

Kinijos elektroninės prekybos milžinė „Alibaba“ ketvirtadienį pranešė apie 59% susitraukusį pelną praėjusiais...

Inovacijos
2022.05.26
E. Muskas žada skirti 33,5 mlrd. USD „Twitter“ įsigijimui

Socialinio tinklo „Twitter“ akcijos šoktelėjo paaiškėjus, kad Elonas Muskas yra pasiruošęs skirti 33,5 mlrd.

Rinkos
2022.05.26
Kovoje su infliacija FED gali tekti pristabdyti ekonomikos augimą

JAV Federalinio rezervų banko (FED) gegužės posėdžio santrauka rodo griežtesnį nei tikėtasi centrinio banko...

Rinkos
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
Biržų sunkumus galėtų palengvinti užuominos apie švelnesnį FED Premium 2

Akcijų biržose trečiadienį laikosi daugiausia teigiamos nuotaikos. Svarstoma, kad investuotojai įsiskaičiavo...

Rinkos
2022.05.25
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Kaip vietinės akcijos atrodo regiono kontekste Premium

Investicijų valdytojai teigia pastebintys, kad pasaulio akcijų, besivystančių rinkų akcijų kontekste itin...

Rinkos
2022.05.25
M. Burry brėžia paraleles su 2008 m. krize

Investuotojas Michaelas Burry, po duomenų apie JAV nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimą, socialiniame...

Rinkos
2022.05.25
„Evercore“ mato S&P 500 augant 22%

Investicinės bankininkystės konsultantai „Evercore“ iki metų pabaigos prognozuoja 22% augimą pagrindiniam JAV...

Rinkos
2022.05.25
JAV stumtelėjo Rusiją dar žingsniu arčiau defolto 3

JAV nuo gegužės 25-osios atsisako išimties, kuria leista Maskvai apmokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais...

Rinkos
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Euro zonos verslas išlaiko atsparumą, kainų spaudimas kiek slopsta

Gegužę euro zonos verslų ekonominis aktyvumas užtikrintai išliko plėtros stadijoje, padedamas gyvybingo...

Rinkos
2022.05.24
„Capitalica“ fondas obligacijomis sieks pasiskolinti už 5%

„Capitalica Asset Management“ nekilnojamojo turto fondas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ platina 2...

Rinkos
2022.05.24
Akcijų biržos primiršo infliaciją ir susidomėjo ekonomikos perspektyvomis Premium

Praėjusią savaitę užfiksavusios naujus antirekordus, šią savaitę akcijų biržos pradėjo teigiamai. Laukiama...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Rusijos grėsmė baido tarptautinius fondus nuo Suomijos, Baltijos šalių

Nuo vietos realijų labiau atšliję globalūs pinigų valdytojai vengia obligacijų, leidžiamų Suomijoje ar...

Rinkos
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku