Ušackas šokiruotas Ukrainoje vykstančiais smurto proveržiais

Publikuota: 2014-02-01
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Prieš pat susitikimą Rytas Staselis kalbino p. Ušacką situacijos Ukrainoje klausimu.

- Vyrauja nuomonė, kad per pastaruosius dvejus trejus metus ES ir Rusijos santykiuose kaupėsi vis daugiau naujų problemų, o ne buvo išsprendžiama senų. Ar tikitės esminių proveržių sausio 28 d. Briuselyje? Šis aukščiausio lygio susitikimas išties nebuvo įprastas. ES ir Rusijos santykiai įvairūs ir daugiabriauniai: nuo prekybos ir investicijų iki mokslo ir aplinkosaugos. Nuo atviro politinio dialogo ir žmogaus teisių klausimų aptarimo iki bendradarbiavimo reguliuojant tarptautines problemas: Sirijos, Irano, Afganistano. ES ir Rusija neišskiriamos partnerės. Tačiau pastaruoju metu kilo rimtų nesutarimų, pavyzdžiui, dėl Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narystės įsipareigojimų nesilaikymo. Skirtingai vertinamų valstybės ir piliečių visuomenės santykių, ES Rytų partnerystės, taip pat kai kurių ES šalių narių ir mūsų rytinių kaimynų patiriamo Rusijos spaudimo. Tai nepriimtina. Šie dirgikliai neleidžia mums išplėtoti bendradarbiavimo galimybių. Be to, abipusė priklausomybė reikalauja atviro strateginio mūsų lyderių dialogo. Mums reikia pasitikėjimo.Esu įsitikinęs, kad Rusija ir ES gali tapti galingesnės, o mūsų piliečių gyvenimas geresnis, jeigu mūsų santykiai bus plėtojami pasitikint vienas kitu, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, įgyvendinant priimtus susitarimus, gerbiant nepriklausomybę ir kaimynų galimybę patiems pasirinkti vystymosi kelią.

- Ar susitikime bus aptariama padėtis Ukrainoje? Dabar jau ne tik šios šalies asociacijos ir laisvosios prekybos su ES sutarčių motyvais… Asociacijos sutartis yra dvišalė tarp ES ir konkrečios šalies. Mes besąlygiškai gerbiame mūsų partnerių Rytuose, tokių kaip Ukraina, nepriklausomybę ir sakome, kad asociacijos ir laisvosios prekybos sutartys yra ES ir Ukrainos reikalas. Bet koks spaudimas mūsų kaimynams yra nepriimtinas.Greičiausiai Ukraina bus viena pagrindinių ES ir Rusijos diskusijų temų. Dėl aiškių požiūrių į Ukrainą ir jos teisę laisvai pasirinkti savo kelią skirtumų. ES Rytų partnerystės politika ir ES asociatyvūs santykiai su konkrečiomis šalimis gali būti naudingi visiems. Esame pasirengę Rusijos Federacijai atskleisti bendrą aktyvesnės prekybos su mūsų partneriais naudą.Deja, Ukrainoje regime smurto proveržių ir esame šokiruoti dėl demonstrantų žūties. Mes raginome oponentus nenaudoti jėgos, prievartos ir siekti padėties deeskalavimo. Ukrainos valdžia yra visiškai atsakinga už įtampos mažinimą ir turi siekti sureguliuoti krizę pradėdama realias derybas su opozicija ir piliečių visuomene.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

- Oficialiai atšaukta bendra lyderių vakarienė 27 d. – beprecedentis įvykis. Ar tai reiškia, kad ES ir Rusijos lyderiai nebepasitiki vieni kitais ir neturi temų neformaliems pokalbiams? Šį kartą buvo nutarta surengti susitikimą siaurame rate, vyks darbo pietūs ir spaudos konferencija. Šis susitikimas nebus inercinis ir įprastas. Abi šalys suinteresuotos kalbėtis atvirai apie problemas ir mūsų strateginio bendradarbiavimo galimybes.

- Ar ES nesiruošia kada nors ateityje plėsti ES ir Rusijos derybų formą ir kalbėtis ne tik su Rusija, bet kartu ir jos partneriais Muitų sąjungoje – Kazachstanu ir Baltarusija? Mes, ES, esame pats geriausias ekonominės ir politinės integracijos pavyzdys. Todėl, suprantama, remiame regioninės integracijos pastangas, jeigu šalys jungiasi laisva valia ir laikydamosi tarptautinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, tokių kaip PPO taisyklės. Kuriamos Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungos struktūros gauna kai kuriuos viršvyriausybinius įgaliojimus, kompetencijas, ir ES to negali ignoruoti. Mes palaikome santykius su Eurazijos ekonomikos komisija techniniu lygiu, dažniausiai techninių reglamentų arba prekybos apsaugos tyrimų klausimais. Ar kada ir kaip Muitų sąjunga stebėtojo teisėmis galės dalyvauti ES ir Rusijos derybose, priklausys nuo mūsų išankstinių derybų su Rusija dėl naujos sutarties.

- Bene aštriausia ES ir Rusijos santykių problema šiuo metu – besibaigiantis antimonopolinis tyrimas dėl galimai neteisėtos „Gazprom“ veiklos ES vidaus rinkoje. Ar antradienį galima tikėtis sprendimo, kuris patenkins ES ir tyrimą inicijavusias šalis nares, kita vertus – Rusiją ir „Gazprom“? Europa – pagrindinė Rusijos energijos išteklių eksporto rinka – ji įveža čia 80% parduodamos naftos, 70% gamtinių dujų ir 70% akmens anglių. Ir „Gazprom“ yra suinteresuotas išlikti ES rinkoje. Šie klausimai ir turėtų būti svarstomi, atsižvelgiant į galiojančias ES teisės normas, taip pat ir tas, kurios reguliuoja konkurencinę aplinką. Europos Komisijos tyrimas prieš „Gazprom“ vykdomas lygiai taip, kaip ir visais kitais atvejais, kai kyla įtarimų dėl konkurencijos varžymo. Nemanau, kad sausio 28 d. lyderiai svarstys šio tyrimo detales. Juo labiau kad tyrimas dar neužbaigtas.

- Pernai Maskva įvedė selektyvius ribojimus ES vežėjams, kurie gabendami krovinius Rusijos teritorija naudojasi TIR konvencijos sistema. Rusijos vežėjams ir rusiško kapitalo kilmės ES kompanijoms šie ribojimai taikomi rečiau. Ar ES rengiasi imtis atsakomųjų priemonių prieš Rusijos vežėjus Europoje? Labai svarbu, kad visos šalys besąlygiškai laikytųsi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų. Žinome apie problemas, kurias Rusijoje patyrė Europos vežėjai, veikiantys pagal TIR knygelės konvenciją. Tačiau pati konvencija nenumato nei dalinio jos įgyvendinimo, nei atsakomųjų priemonių galimybės. Šiuo metu siekiame rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kuris integruotų muitinės garantijų sistemas. Ligi tol svarbu užtikrinti, kad sienos būtų atviros ir prekybos srautai judėtų be kliūčių.

- Pernai Rusija įvedė iki šiol nepagrįstas sankcijas ES šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Nyderlandų – pieno, mėsos, žuvų ir kitos produkcijos. Ar yra idėjų, kaip ES ir Rusija galėtų susitarti dėl pretenzijų skaidrumo ir būdų jas kuo greičiau pašalinti? Mes prieštaravome prieš Rusijos įvestas diskriminacines priemones šiose srityse. Nematome grėsmės vartotojų sveikatai, kaip tai pateikė Rusijos pusė. Ribojančios žemės ūkio, maisto pramonės produkcijos įvežimą priemonės tarptautinėje prekyboje, jeigu kyla abejonių dėl jų keliamos grėsmės sveikatai, turėtų būti moksliškai pagrįstos, atitinkančios protingumo principą ir nediskriminuojančios. Tokių nepagrįstų prekybą ribojančių priemonių šalinimas dažnai yra sudėtingas ir sunkus procesas. Neaišku, dėl kokių priežasčių tie ribojimai buvo įvesti. Kai kada PPO siūlomi sprendimo būdai turi būti paremti tiesioginiais kontaktais. Pagaliau pagrindinis dalykas yra pasitikėjimas prekybos partneriu.

- Ar sutiktumėte su teiginiu, kad, tapusi PPO nare, Rusija ėmė vis dažniau imtis protekcionistinės prekybos politikos priemonių? Mes pažymime, kad dvišalė ES ir Rusijos prekyba per paskutinius trejus metus išaugo. Kita vertus, prekybos kliūčių atvejų taip pat padaugėjo. Vėluojama įgyvendinti PPO prisiimtus įsipareigojimus mažinti muitų tarifus arba PPO susitarimams prieštaraujantį automobilių perdirbimo mokestį. ES turi pagrindo manyti, kad kai kurios protekcionistinės priemonės, pirmiausia iš sanitarijos ir fitosanitarijos srities, dažnai gali atrodyti politiškai motyvuotos. Tai metodai, nederantys su PPO principais. Todėl mes raginame Rusijos partnerius pasinaudojant naryste PPO tęsti vidines reformas. ES buvo priversta imtis PPO numatytų formalių ginčų sprendimo būdų, siekdama išspręsti diskriminacinio automobilių perdirbimo mokesčio, nes dvišalių konsultacijų lygiu susitarti nepavyko. Ginčo procedūrą dėl Rusijos diskriminacinių priemonių ES pradėjo 2013 m. lapkričio 23 d.

- Pernai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sakė, esą, Rusija jau seniai pasirengusi iš esmės išspręsti bevizio režimo tarp ES ir Rusijos klausimą. Tačiau, jo požiūriu, įvesti bevizį režimą Rusijos piliečiams Europa neturi politinės valios. Ar Briuselyje bus priimtas sprendimas arba aptariamas konkrečių veiksmų planas, siekiant užbaigti šį procesą? Jokių dokumentų dėl bevizio režimo susitikime nebus pasirašyta. Mes susitelksime aptarti bendresnio pobūdžio dvišalių strateginių klausimų. Kita vertus, esame proceso, kurio galutinis tikslas – bevizis režimas, pusiaukelėje. Gruodį aš pateikiau pirmą EK detalią ataskaitą apie bendrų ES ir Rusijos veiksmų, siekiant bevizio režimo, įgyvendinimą. Yra daugiau nei 40 konkrečių rekomendacijų, kaip tęsti būtinus veiksmus. Dabar mes aptarsime, kaip šias rekomendacijas įgyvendinti. Be to, toliau rengsime susitarimą dėl vizų režimo su Rusija paprastinimo. Mes dedame visas pastangas siekdami bendro tikslo pasiekti susitarimą dėl bevizio režimo ir mūsų ketinimų rimtumą liudija pasiaukojantis darbas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku