Skatinsime eksportą į egzotiškus kraštus

Publikuota: 2014-02-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:26
Nuotrauka: Eglės Markevičienės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Šią savaitę Ūkio ministerija patvirtino eksporto plėtros 2014–2020 m. gaires, kuriomis vadovaujantis bus rengiamos paramos programos eksportuojančioms Lietuvos bendrovėms.

„Gairės formuoja mūsų požiūrį į eksportą, kas yra tradicinės, kas yra naujos rinkos. Mano galva, tai neblogas dokumentas, tiesa, popieriuje daug kas gražiai atrodo. Svarbiausias klausimas – kaip bus rengiamos ir vykdomos konkrečios priemonės toms gairėms įgyvendinti ir kaip atskiros institucijos suderins savo darbus“, – sako Rimantas Šidlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) generalinis direktorius.Anot Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento, svarbu išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, tačiau šįkart akcentuojama ir naujų rinkų paieška bei eksporto išskaidymas. Gairėse dėstoma, kad Lietuvos eksportas yra išskaidytas tarp Rytų ir Vakarų pagrindinių rinkų, tačiau šios rinkos nėra toli nuo Lietuvos, todėl išlieka grėsmė, kad krizė visas rinkas apims vienu metu. Tai padarytų didelį neigiamą poveikį eksportui, kartu ir visai Lietuvos ekonomikai, o norint šią grėsmę kuo labiau sumažinti, reikėtų didinti eksportą į tolimas rinkas.Viena iš pagrindinių eksporto skatinimo politikos naujovių yra ta, kad į prioritetines eksporto rinkas įtrauktos ir tokios tolimos šalys kaip Brazilija, Kinija, Indonezija, Vietnamas. Tai reiškia, kad verslas galės gauti finansavimą įvairioms priemonėms, padedančioms rasti partnerių šiose rinkose.„Tai yra lankstus dokumentas ir parama eksportuotojams nebus skirstoma griežtai pagal jo raidę. Verslui labai svarbu, kad būtų greitai reaguojama į besikeičiančią aplinką, jei kurioje nors rinkoje keičiasi ekonominė padėtis. Svarbu, kad galima būtų gauti paramą, jei koks nors sektorius atranda galimybių šalyje, kuri nepaminėta tarp prioritetinių“, – kalba Aurelijus Ušeckas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento direktorius. Konkrečios eksporto skatinimo priemonės šiuo metu rengiamos.

Dėmesys klasteriams

Gairėse nustatyti ir kriterijai, kuriais remiantis bus skatinama eksporto plėtra. Pirmasis – lietuviškos kilmės prekes ir paslaugas eksportuojantys sektoriai, mat jie kuria didesnę pridėtinę vertę nei reeksportas. Antrasis kriterijus – inovatyvius ir didesnės pridėtinės vertės produktus kuriantys sektoriai. Trečiasis kriterijus yra santykinai mažiau eksportuojantys sektoriai, ypač tie, kurių įmonės yra regionuose. Tai tie pramonės sektoriai, kurie per metus eksportuoja mažiau nei 63% savo produkcijos ir mažiau kaip 9% eksportuojantys paslaugų sektoriai. Daroma prielaida, kad į šią kategoriją pateks daugiausia mažų ir vidutinių regioninių bendrovių.„Šis kriterijus ir sveikintinas, ir kelia nerimą. Nesinorėtų, kad mažiau efektyvi ir perspektyvi įmonė regione nukonkuruotų paramos siekiančią stipresnę bendrovę vien dėl to, kad yra įsikūrusi regione. Viskas priklausys, kaip šios gairės bus įgyvendinamos“, – kalba p. Ušeckas.Ketvirtas kriterijus – įmonių kooperacija ir klasterizacija. Gairėse dėstoma, kad mažos ir vidutinės įmonės dėl gamybos pajėgumo stokos nepajėgia vykdyti didelių užsakymų, todėl negali pritraukti stambių prekių ir paslaugų pirkėjų. Šią problemą iš dalies jos galėtų išspręsti, jei susijungtų į klasterius. Įmonių kooperacija arba klasterizacija, taip pat prisijungimas prie tarptautinių tinklų bent iš dalies padėtų spręsti šias problemas, paskatintų kurti lietuviškus prekių ženklus ir padėtų juos populiarinti užsienio rinkose. Siekiant skatinti verslo ir mokslo subjektus jungtis į klasterius, įmonės bus konsultuojamos klasterių kūrimo ir plėtros klausimais.Gairėse teigiama, kad ypač perspektyvi eksporto plėtros forma yra Lietuvos įmonių dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose, vertės kūrimo grandinių veikloje – įsiliejimas į įmonių grupę, gaminančią prekes ar teikiančią paslaugas daugiau nei vienoje valstybėje.„Kol kas įmonės vangiai būrėsi į klasterius, nors šios iniciatyvos buvo skatinamos. Matyt, reikia daugiau priemonių ir šiek tiek laiko, kol ateis suvokimas, kad geriau dirbti išvien, nei kiekvienam tempti antklodę į save“, – teigia LPK atstovas.

Rems jaunas ir smulkias

Naujose eksporto plėtros gairėse daug dėmesio skiriama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Naujuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Ūkio ministerija atsakinga už Veiksmų programos 3-iąjį prioritetą – „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimą“.Teigiama, kad viena iš pagrindinių Lietuvos verslo, ypač mažų ir vidutinių įmonių, pradedančių veiklą, plėtros kliūčių yra sudėtinga prieiga prie reikalingų finansavimo šaltinių. Todėl 2014–2020 m. numatoma diegti ir įgyvendinti įvairius verslo finansavimo modelius, ypatingą dėmesį skirti verslą pradedančioms bendrovėms – ketinama skatinti jų konkurencingumą, ugdyti papildomus darbuotojų įgūdžius, padėti užmegzti ryšius su užsienio įmonėmis, eksportą.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku