Maisto internetu rinkai - iššūkiai iš Vokietijos

„Vidutinis mūsų pajamų augimas per pastaruosius 4 mėnesius siekia 42%. Tai jaučia ir restoranai, kiekvieną mėnesį gaunantys vis daugiau užsakymų“, – rezultatus ir vartotojų pasirinkimą vertina Tomas Vonžodas, maisto užsakymo internetu tinklalapį „lekste.lt“ praėjusių metų pradžioje pristačiusios UAB „Maistas į namus“ direktorius.Maisto pristatymo rinkos potencialas suviliojo ir įvairius elektroninės komercijos projektus įgyvendinantį Edgarą Dadašovą. Jis 2013 m. pradžioje investavo į „maistasinamus.lt“, startavusį Vilniuje 2012 m. viduryje tik kitu pavadinimu. Verslą patobulinus, šiemet numatoma didinti restoranų skaičių ir plėstis į kitus miestus.„Užsakymų į namus ar biurus rinka ir šiandien yra nemaža, tačiau didžiąją dalį turi keli dideli restoranų tinklai. Tokios paslaugos kaip „maistasinamus.lt“ leidžia gauti daugiau užsakymų ir smulkiems restoranams, dėl to rinka auga, konkurencija aštrėja“, – mano p. Dadašovas, UAB „Elektroninio verslo sistemos“ vadovas.Kita vertus, jis pabrėžia, kad visuomenėje susiformavo įprotis maistą užsisakyti tiesiogiai per restoraną, o ne per tokio tipo portalus, todėl dar prireiks laiko, kol užsakymas internetu taps įprastas.Jis mano, kad palyginti mažoje rinkoje investicijos atsipirks ne taip greitai.„Mes veiklą diversifikuojame ir tai tik viena iš krypčių, „maistasinamus.lt“ vertiname kaip ilgalaikę investiciją, atsipirksiančią per 4–5 metus“, – planus dėlioja p. Dadašovas.

Keliuose iš karto

Žvilgtelėjus į „lekste.lt“ ir „maistasinamus.lt“ portalus matyti, kad vartotojams siūloma užsisakyti tų pačių restoranų ar picerijų patiekalų.„Pagal užsienio praktiką restoranai, prisijungę prie tokio tipo platformų, padidina pardavimus 15–25%. Jei yra skirtingos platformos, restoranai mano, kad pardavimai padidės dvigubai. Po tam tikro testavimo pasirenka dirbti su dviem, vėliau apsisprendžia dirbti su tuo, kuris sukuria daugiau vertės, su kuriuo paprasčiau bendradarbiauti, kasdien atnaujinti dienos pietus, keisti meniu“, – sako p. Vonžodas.Jis teigia, kad bendrovė nesiima įkalbinėti partnerių, jog šie nedirbtų su konkurentais, ir mano, kad jie patys atsirinks atsižvelgdami į rezultatus.Ponas Dadašovas sako, kad sistemos užduotis – rasti ir privilioti klientų, išlaikyti juos lojalius, o restoranui nėra skirtumo, per kurią sistemą jis gaus klientų, kuo kanalų daugiau, tuo geriau.„Restoranas nepatiria papildomų išlaidų vien dėl kanalo buvimo ir moka tik komisinį mokestį už faktinius užsakymus. Praktika rodo, kad restoranai, kurie turi daugiau tokių kanalų, turi daugiau ir užsakymų nei tie, kurie pasirinko tik vieną ar klientų ieško savarankiškai“, – analizuoja p. Dadašovas.„Komisinis labai panašus į „Omni ID“, „Daily Card“, „Laisvalaikio“ kortelių nuolaidas, kurios siekia 10–15%. Mes sakome, kad rasime klientų, duosime reklamą, ir tu mokėsi tik tada, kai gausi užsakymą“, – finansinius bendradarbiavimo su maitinimo įstaigomis užkulisius praveria p. Vonžodas.Ponas Dadašovas skaičiuoja, kad šiuo metu komisinis rinkoje siekia 15–20% užsakymo sumos.„Toks komisinis gali atrodyti didelis, bet apskaičiavus, kiek restoranas turėtų investuoti, kad gautų ir įvykdytų tokį užsakymą, išlaikytų klientus konkuruodamas su kitais restoranais, tai atrodo nedaug“, – mano p. Dadašovas.

Konkurencija stiprėja

Jau kovo mėnesį konkurenciją anksčiau į rinką žengusiems portalams sudarys naujas projektas, kurį įgyvendinti imasi Juozas Berlickas, „Čili Holdings“ priklausančios bendrovės „Maisto ralis“ buvęs savininkas ir vadovas, įsteigęs UAB „Skanu.lt“.Nors rinkoje vertinama, kad tai dar viena „Čili“ veiklos sritis, ilgametę patirtį maisto pristatymo versle Lietuvoje ir Latvijoje turintis p. Berlickas tvirtina, kad dabartinis verslas neturi nieko bendro su „Čili“ grupe, su kuria jo keliai išsiskyrė.Jis pasakoja, kad mintis steigti interneto svetainę, kurioje būtų suteikta galimybė užsakyti įvairių restoranų patiekalų, kilo senokai.„Tą idėją brandinau dvejus metus. Rinka sparčiai auga, atidaroma naujų įmonių ir tas pristatymo į namus segmentas turi ateitį“, – verslu tiki p. Berlickas.Iš pradžių planuota paslaugas teikti per „skanu.lt“ interneto svetainę, vis dėlto ilgainiui priimtas sprendimas neiti į rinką šiuo vardu.„Norime plėtoti veiklą ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose – lygiagrečiai žiūrime tiek į Lietuvą, tiek į Latviją, todėl bus vardas, kuris tiks abiem rinkoms. Mums įdomi ir Baltarusija“, – veiklos kryptis regi p. Berlickas.

Dėmesys logistikai

Rinkos poreikius ir pasiūlą išanalizavęs ir pirminiame etape 0,5 mln. Lt investicijas planuojantis p. Berlickas atkreipia dėmesį, kad dabar veikiantys portalai evoliucionuoja, tačiau yra erdvės tobulėti, mobilioms technologijoms diegti.Yra dar viena sritis, į kurią koncentruojasi veiklos pradžią nuo Vilniaus numatanti naujokė, – logistika, nes dabar prie sistemų prisijungusios maitinimo įstaigos pačios rūpinasi maisto pristatymu.„Norime pasirinkti 2–3 partnerius, kurie išvežiotų maistą. Kalbamės su taksi, su siuntų įmonėmis. Galima ir sinergija tarp pačių maitinimo įmonių, kad kuo mažiau būtų tuščių kilometrų, – perspektyvą regi p. Berlickas. – Mums labai svarbi logistikos platforma. Lietuvoje norime surinkti 100 restoranų. Tai – ambicija, bet to nesieksime bet kokia kaina. Spręs vartotojai.“Naujos įmonės ketinimai pasiūlyti logistikos paslaugų nėra nauja idėja – tokių sprendimų jau ieško tiek „maistasinamus.lt“, tiek „lekste.lt“. Pavyzdžiui, „maistasinamus.lt“ vasarį kartu su partneriu planuoja pasiūlyti savo maisto pristatymo klientui paslaugas, o „lekste.lt“ jau teikia nuo praėjusių metų spalio.

Vokiečiai negąsdina

Šiemet laukiama ne tik naujo lietuvių projekto, bet ir tarptautinio tinklo iš Vokietijos „Footpanda“ veiklos pradžios. Rinkoje svarstoma, kad vokiečiai, siekiantys pritraukti investuotojų, siekia veiklą plačiau plėtoti.„Tarptautiniai projektai dažniausiai pritraukia investicijų iš rizikos kapitalų fondų ir smarkiai plečia savo veiklos geografiją, siekdami gauti didesnį pelną. Tai natūrali plėtra, todėl tokių projektų galime išvysti ir Lietuvoje“, – mano p. Dadašovas.„Kita priežastis, kodėl „Footpanda“ dabar ateina į Lietuvą, ta, kad tai jie nori padaryti kuo anksčiau, kad mažiau reikėtų investuoti į rinkodarą, kad būtų mažiau kovos su toje rinkoje jau įsitvirtinusiais dalyviais, nes restoranai sunkiai ryžtasi bendradarbiauti su daug tokio tipo platformų. Jie norėtų dirbti su vieninteliu ir norėtų, kad jis nenuviltų, pateiktų didžiausią skaičių užsakymų“, – sako p. Vonžodas.Jis mano, kad konkurentams atėjus aplinka taps dar įdomesnė.„Dabar prasidėjo savotiškos lenktynės, kas turės daugiau susitarimų su restoranais, daugiau lojalių klientų, kieno bus geresnė paieškos pozicija, kai žmonės ieško maisto į namus, susitarimų su dideliais partneriais dėl komunikacijos“, – sako p. Vonžodas.„Nebijome konkurencijos. Tai globali kompanija, bet jie ateina su vienu atstovu Lietuvoje, o viskas daroma per pagrindinę būstinę Berlyne. Tai, kad didelis, nereiškia, kad yra geras. Laikas parodys. Vietos rinkos specifika vis dėlto yra“, – tvirtina p. Berlickas.Ponas Dadašovas mano, kad dėl dydžio Lietuvos rinka nėra patraukliausia Europoje, todėl didelių rinkos dalyvių gali dar tekti palaukti: „Pastaraisiais metais girdėjome, kad į rinką planuoja ateiti ne vienas rimtas dalyvis iš užsienio, tačiau šiandien Lietuvoje jų dar nėra.“Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios".