Įsivedus eurą kainos augs kartu su įmonių pelnu

Įvedus popierinius eurus 2002 m., kainų lygis skirtingose euro zonos šalyse išaugo nuo 0,1 iki 0,3%.Euras kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė atsirado 1999 m. sausio 1 d., o popieriniai pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d. Panašų kainų padidėjimą „Eurostatas“ nustatė ir vėliau prie euro zonos prisijungusiose valstybėse – Slovėnijoje (2007 m.), Kipre ir Maltoje (2008 m.), Slovakijoje (2009 m.) ir Estijoje (2011 m.).Remdamasistokiais įverčiais, Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad Lietuvoje prisijungiant prie euro zonos vienkartinis kainų padidėjimas bus 0,2–0,3%.„Verslo sėkmė susideda iš išlaidų, apimties ir kainos, ši turi didžiausią svorį. Mažiausi kainos pokyčiai gali padaryti didelę įtaką pelningumui, jį gali greitai padidinti arba sunaikinti. Tačiau daug bendrovių tiesiog nekreipia dėmesio į šį elementą“, – sako Richardas Zinoeckeris, pasaulinės konsultacijų bendrovės „Simon-Kucher & Partners“ Varšuvos biuro vadovas. Vertinant verslo tvarumą, labai svarbus kriterijus yra kainų nustatymo galia. JAV verslininkas Warrenas Buffettas yra pasakęs: „Jeigu galite koreguoti kainas ir neprarasti rinkos dalies, jūsų verslas yra geras.“

Keturios priežastys Remdamasis ekonomikos teorija, Lietuvos bankas nurodo keturias kainų padidėjimo priežastis, kai šalyje keičiama valiuta. Pirma, pardavėjai siekia, kad mokant už prekes būtų patogu skaičiuoti grąžą arba kad kainos atrodytų patraukliai. Kai kainos mechaniškai konvertuojamos į kitą valiutą, jos minėtų savybių netenka, todėl dauguma pardavėjų minėtas savybes savo kainoms suteikia jas padidindami.Antra, pertvarkydamos apskaitos sistemas ir kainodarą, įmonės dėl valiutos pakeitimo patiria vienkartinių sąnaudų ir jas, kaip rodo Nyderlandų patirtis 2002 m., perkelia vartotojams.Trečia, pasikeitus valiutai, vartotojams kurį laiką sunkiau palyginti prekių kainas su buvusiomis, jie neskiria pakankamai pastangų su kainų lyginamumu susijusiems laikiniems sunkumams spręsti, ypač įsigydami mažesnės vertės ar dažnai perkamų prekių. Toks vartotojų nedėmesingumas leidžia lengviau padidinti kainas.Galiausiai valiutos pakeitimas skatina pardavėjus peržiūrėti visas kainas vienu metu, nors paprastai jos peržiūrimos nebūtinai kartu.„Dauguma kainų nėra visiškai lanksčios, jos nustatomos trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui ir per jį nekinta. Taigi vienalaikė kainų peržiūra, įvedant eurą, gali trumpam paveikti infliaciją, tačiau tai nereiškia, kad kainos yra didinamos ar mažinamos tik dėl valiutos pakeitimo“, – teigia Lietuvos bankas. LB euro įvedimo plane numatytos kainas amortizuojančios priemonės: griežta prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimo kontrolė, spartus pažeidimų tyrimas ir sankcijų taikymas.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios".