Emigracija augino Lietuvos NBVP

Publikuota: 2014-02-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:18
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Emigrantų perlaidos namiškiams jau seniai viršijo tiesioginių užsienio investicijų srautus. Emigrantų šeimos tapo prekybininkų ir būsto pardavėjų laukiamos klientės.  Jei Lietuva nebūtų atvėrusi sienų – dabar turėtume dar didesnę pašalpų prašytojų armiją.

Tarptautinė praktika, kurią apibendrino Pasaulio banko (PB) ekspertai, rodo, kad emigrantų perlaidos yra vienas stabiliausių pinigų šaltinių, jį gerokai mažiau veikia ekonominiai pakilimo ir nuosmukio ciklai. O tiesioginės užsienio investicijos (TUI), ypač eksportas, yra labiau priklausomi nuo ekonominių ciklų.Emigrantų perlaidų pikas buvo pasiektas pokriziniais 2011 m. (4,84 mlrd. Lt), o TUI daugiausiai pritraukta ikikriziniais 2007-aisiais (5,1 mlrd. Lt), skelbia  Lietuvos bankas (LB). Per 2013 m. sausį–rugsėjį, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų periodu, TUI smuko 10,9% (iki 1,4 mlrd. Lt), o emigrantų perlaidos išaugo 21% (iki 3,7 mlrd. Lt).„Tai reikšminga suma. Ji sudarė maždaug 18% mažmeninės prekybos apimties Lietuvoje. O 2013 m. III ketvirtis buvo rekordinis, kai į Lietuvą per tris mėnesius buvo pervesta net 1,3 mlrd. Lt“, – sako Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas.Dr. Gindra Kasnauskienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorė, pažymi, kad artimiesiems siunčiamos emigrantų pinigų perlaidos (EPP) yra vienas iš didžiausių iš užsienio gaunamų lėšų šaltinių. Perlaidų srautas stabiliai auga artėdamas prie pagrindinio Lietuvos investicijų šaltinio – ES paramos. Be to, tai patikimas finansinio stabilumo šaltinis.„Tos perlaidos nuolat auga ir yra atsparios ekonomikos svyravimams.  Daugelyje šalių emigrantų perlaidos vieningai pripažįstamos kaip ekonomikos plėtrą skatinantis veiksnys, ypač tuo atveju, kai tie pinigai investuojami ir yra procikliški, t. y. jų apimtis didėja ekonomikos pakilimo metais ir mažėja jos lėtėjimo laikotarpiu“, – aiškina p. Kasnauskienė. Ji prognozuoja, kad perlaidos toliau gausės, kadangi šias pinigų sumas siunčia ne tik einamaisiais, bet ir ankstesniais metais emigravę žmonės.

Šelptų valstybė

PB duomenimis, Lietuva pasižymi didžiausia EPP dalimi, atsižvelgiant į BVP, Europos Sąjungoje: vidutiniškai 3,9% 2007–2011 laikotarpiu ir 3,6%  2012 metais.Midaugas Kulbokas, nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione, teigia, kad emigrantai sprendžia savo ir visuomenės nedarbo problemą, o jų indėlis į gerovės kūrimą ne mažesnis nei vietos darbdavių kuriamos darbo vietos.„Jei tie žmonės būtų likę Lietuvoje, vadinasi, juos būtų tekę remti bedarbio pašalpomis. Dabar šie žmonės siunčia pajamų namie likusioms šeimoms ir joms taip pat nereikia mokėti pašalpų. Šios pajamos skatina prekybą, atsiranda poreikis turėti daugiau prekių sandėlių“, – emigrantų perlaidų naudą  pabrėžia p. Kulbokas.

Investicijų nepakeis

Ponas Žukauskas sako, kad žmonės  natūraliai ieško geresnio ar dosniau apmokamo darbo, o jei toks atsiranda užsienyje, tai jį ten ir renkasi.„Taigi, kyla klausimas, kodėl Lietuvoje neatsiranda geresnių ir gausiau apmokamų darbų? Kad ir kaip pasuksi, šis klausimas visuomet atsiremia į investicijų Lietuvoje trūkumą“, – sako p. Žukauskas.Norint grąžinti investicijų srautus į buvusį lygį, reikia nuolatos galvoti apie Lietuvos investicinio patrauklumo gerinimą (pvz., darbo santykių laisvinimą, pelno mokesčio reformą) ir susilaikyti nuo jį bloginančių sprendimų (pvz., progresinių mokesčių).Kita vertus, jis skeptiškai vertina Vyriausybės numatomus skirti 100 mln. Lt emigrantų reintegracijai į Lietuvos darbo rinką.„Norint pasiekti ekonominę gerovę, reikia priimti sprendimus, kurie ilgainiui didintų šalies produktyvumą, pritrauktų daugiau investicijų: pvz., mažinti biurokratiją, mokesčių ir reguliavimo naštą, užtikrinti verslo sąlygų stabilumą ir pan. Tai reiškia, kad jei minėtų 100 mln. Lt būtų skirta mokesčių mažinimui (pvz., darbo jėgos apmokestinimo), jie ilgainiui duotų didesnį efektą“, – įsitikinęs LLRI ekspertas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ir maistui, ir būstui

Darius Ringaitis, bendrovės „Resolution“ gyvenamojo NT grupės („Newsec“ padalinio) vadovas, sako, kad būsto rinkoje emigrantų lėšos sudaro apie 4–5%. Pasak jo, parsiunčiami emigracijoje uždirbti pinigai šeimos nariams pirmiausia išleidžiami prekybos centruose, antroje vietoje yra gyvenimo sąlygų gerinimas.Pasak p. Ringaičio, ateityje, kai ekonomika parodys tvaraus vystymosi ženklų ir emigrantai vis labiau gręšis į Lietuvos pusę, o darbdaviai garantuos stabilias pajamas, grįžusiųjų ir investuojančių į būstą dalis galėtų didėti iki 8–9% sandorių vertės.Ponas Kulbokas prognozuoja, kad į Lietuvą sugrįš dirbti vis daugiau žmonių.  „Tarkim, koks IT specialistas pasvarstys, ar jam dirbti Londone, ar „Barclays“ technologijų centre Vilniuje.  Pasvėrus visus už ir prieš, matyti, kad jam labiau apsimoka grįžti“, – mano p. KulbokasŽiuljenas Galeckas, NT bendrovės „RE/MAX Lietuva“ regiono direktorius, tokiu optimizmu nerykšta. Jis brėžia aiškią takoskyrą ir teigia, kad iki 2009 m. krizės emigrantai kur kas aktyviau dalyvavo Lietuvos NT rinkoje, kai dar galėjo gauti paskolų bankuose.„Vyravo mąstymas, pirksiu, išnuomosiu, o vėliau ir sugrįžti bus kur. Tačiau bankams užsukus kreditavimo čiaupus, tokių, kurie galėtų sumokėti visą sumą už norimą būstą, yra nedaug“, – sako p. Galeckas.Kita vertus, jis pripažįsta, kad provincijoje, iš kurios didžioji dalis yra išvykusiųjų dirbti svetur, nekilnojamasis turtas perkamas aktyviau.  Mat ten kainos prieinamesnės nei šalies didmiesčiuose, tad, net ir parėmus savo šeimas, šio to lieka ir investicijoms, materialinei gerovei.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku