Naftos ir degalų kainų ABC

Publikuota: 2014-12-30
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
 

Kokie pagrindiniai veiksniai lemia naftos kainas?

Nafta yra pakankamai nevienalytė prekė. Svarbiausi ir pagrindiniai veiksniai, formuojantys naftos kainas, tai esama ir tikėtina naftos paklausa bei esama ir tikėtina naftos pasiūla. Kadangi naftos rinkos atsiskaitymo valiuta yra JAV doleris, naftos kainoms įtakos turi valiutų kursai. Nuo tada, kai į žaliavų biržas buvo įvestos etaloninės naftos rūšys (devintąjame praėjusia amžiaus dešimtmetyje), naftos sandoriais yra prekiaujama ir daugumoje vertybinių popierių rinkų (ateities sandoriai, opcionai, apsikeitimo sandoriai), žaliavų rinkų instrumentus naudojant finansinių sandorių apdraudimui ir atvirkščiai. Išvestinių finansinių instrumentų rinkų plėtra lėmė tai, kad naftos vertybinių popierių rinkos vis platesniu mastu tapo investicinėmis priemonėmis. Todėl, naftos kainoms, tokia pačia apimtimi kaip ir fiziniams sandoriams, pradėjo turėti įtakos finansiniai sandoriai, naftos kainos tapo labiau svyruojančios. Kartu su tarptautinės prekybos naftos sandoriais dalies augimu, vis didėja ir geopolitinių veiksnių, kurie sutrikdo arba gali sutrikdyti tiekimo tęstinumą, poveikis. Naftos kainai taip pat įtakos turi OPEC kartelio sprendimai, susiję su gavybos apimtimis, ir MAE (OECD) sprendimai, susiję su strateginių naftos atsargų, sukauptų OECD šalyse, naudojimu. Kadangi nafta, visų pirma, yra degalų (gaminamų atitinkamomis proporcijomis likusių produktų, kurių didžioji dalis yra atliekos, kurias reikia utilizuoti, atžvilgiu) gamybos žaliava, naftos kainoms taip pat įtakos turi ir naftos perdirbimo įmonių gaminamų produktų (degalų) kainos, ir atliekų, kurių negalima parduoti, utilizavimo išlaidos. Naftos rinkos susiejimas per technologines priklausomybes su produktų rinkomis, lemia naftos kainų priklausomybę nuo naftos perdirbimo įmonių pajėgumų panaudojimo ir produktų atsargų būklės, t.y. veiksnių, kurie formuoja degalų kainas.

Kokios pagrindinės pasiūlos ir paklausos savybės formuoja naftos ir jos produktų kainas? Didelis istorinis naftos kainų svyravimas ir de facto jų nenuspėjamumas, paskatino atlikti eilę tyrimų, kurių tikslas – naftos kainas formuojančių mechanizmų išnagrinėjimas. Kadangi vyrauja nuomonė, kad dėl padidinto naftos kainų nepastovumo ir kilimo yra kaltos finansų rinkos, daug tyrimų buvo skirti šios tezės patikrinimui. Nors iki šiol nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti, nei atmesti vertybinių popierių dominavimo fizinių naftos rinkų atžvilgiu hipotezės, žinių apie naftos ir degalų kainas formuojančius mechanizmus lygis labai pagerėjo.Viena pagrindinių šių tyrimų išvadų buvo ta, kad fizinių naftos ir jos produktų rinkų tarpusavio priklausomybė yra tokia didelė, kad pati savaime pakankamai gerai paaiškina (atsako už) didelius naftos kainų svyravimus ir ribotas galimybes prognozuoti pokyčius.Antra svarbi susijusi išvada buvo ta, kad spekuliacijos motyvas, tiek fizinėse rinkose, tiek ir vertybinių popierių rinkose, yra prisitaikymas prie pagrindinių veiksnių pokyčių prognozių, kurias daryti, vis dėlto, labai sunku. Pats objektyvus neužtikrintumas dėl ateities paklausos sukelia didelius naftos kainų svyravimus.Žinoma, finansų rinkų ir fizinių rinkų reakcija į numatomus paklausos pokyčius neturi būti ir nėra pagrįsta ta pačia informacija. Finansų rinkos labiau nei fizinės rinkos reaguoja į nuojautos pokyčius, kadangi ji verčia keisti visą finansinių instrumentų portfelį, kuriame nafta ir degalai sudaro tik vieną iš dedamųjų.Iš fizinių naftos ir degalų rinkų pagrindų galima įvardinti daugelį tokių, kurie patys smarkiai turi įtakos naftos kainų svyravimams ir yra sunkiai prognozuojami, netgi ir nesant finansinių rinkų aktyvumo.

Nedidelis naftos paklausos kainų lankstumas. Naftos ir naftos produktų paklausa yra santykinai nelanksti dėl kelių savybių. Pirma, tai didelė degalų naudojimo vertė (praktikoje nėra pakaitalų). Vartotojai važinėja automobiliais priklausomai nuo poreikių, ūkio subjektai transportuoja produktus pagal gamybos apimtis, o ne pagal degalų kainas. Kai degalai tampa per brangūs, jie veikia paklausą per didelį pelningumo lankstumą.  Kaip ir mokesčiai, sumažina disponuojamas pajamas, tuo pačiu ir degalų suvartojimą. Antra, dideli mokesčiai už degalus OECD šalyse, išskyrus JAV, sumažina naftos kainų pokyčių įtaką degalų kainoms. Jeigu mokesčių dalis mažmeninėje kainoje yra didelė (maždaug 50 %), tik pusė didmeninės kainos pokyčio pasiekia vartotoją. Kitas veiksnys yra didelės subsidijos degalams augančios ekonomikos šalyse. Šis veiksnys sumažina arba netgi visiškai pašalina naftos kainų įtaką degalų kainoms. Degalų kainų subsidijavimas yra paplitęs naftą išgaunančiose šalyse, taikant dviejų kainų sistemą priklausomai nuo pardavimo kanalo (šalyje degalai parduodami už savikainą arba mažesnę už savikainą kainą, kartais atskiriant tiekimą gamybos ir vartojimo tikslais, o eksportui parduodama už pasaulinės rinkos kainą). Subsidijas, be kitų, taiko Vidurio Rytų šalys, Rusija ir Kinija.Santykinai nedidelis pasiūlos kainų lankstumas. OPEC nepriklausančios šalys dažnai pilnai išnaudoja savo gamybinius pajėgumus arba yra labai arti šios ribos, todėl jų galimybės reaguoti į kainų didėjimą yra ribotos. Šalyse, turinčiose rezervinių pajėgumų (pvz., Saudo Arabijoje), reagavimas į paklausos pokyčius yra lemiamas lūkesčių, susijusių su ateities kainomis, taip kad maksimaliai padidinti visų savo turimų atsargų vertę, kas taip pat nedidina gamintojų lankstumo. Lankstumą taip pat riboja ilgas laikotarpis nuo naftos paieškos darbų atlikimo iki gavybos iš gręžinio pradėjimo.Didelis paklausos pelningumo elastingumas. Tai transporto priemonių degalų pakaitalų stokos pasekmė. Viena vertus, naftos suvartojimas didėja kartu su BVP augimu ir gyventojų skaičiaus didėjimu trumpuoju laikotarpiu (maždaug 5 m.) panašia apimtimi (pasaulinės ekonomikos lankstumas, atspindintis naftos suvartojimo ir BVP augimą siekia maždaug 0,6-0,7). Kita vertus, kadangi trumpuoju laikotarpiu negalima atskirti degalų suvartojimo nuo ekonominio augimo, didelis kainų padidėjimas tuo pačiu metu sumažina naftos suvartojimą, susijusį su ekonominio aktyvumo sumažėjimu. Dėl transporto priemonių energetinio efektyvumo gerinimo procesų, ilguoju laikotarpiu (maždaug 20 metų) naftos ir degalų suvartojimas didės daug lėčiau nei BVP – ilgalaikio lankstumo lygis 0,3-0,4.Du pasiūlos sektoriai: OPEC šalys ir ne OPEC šalys.OPEC šalių ištekliai dažniausiai pasižymi santykinai mažais ribiniais gavybos padidinimo trumpu laikotarpiu kaštais ir yra naudojami nacionalinių naftos gavybos kompanijų (NOC – „National Oil Companies“). Priešinga situacija yra OPEC nepriklausančiose šalyse. Naftos kaina gali svyruoti tarp mažų OPEC šalių ribinių kaštų ir didelių ne OPEC šalių kaštų. Ribotų išteklių rinkų savitumas yra tai, kad mažesnes sąnaudas patiriantis gamintojas gamina ne išnaudodamas visus pajėgumus, o didindamas atsargų panaudojimą ir tikėdamasis didesnių kainų ateityje.Vėlavimas įgyvendinti gamintojų sprendimus.Kiekvienas gamintojo sprendimas padidinti gavybą rinkoje pasireiškia pavėluotai, kad ir dėl poreikio transportuoti, sandėliuoti ir perdirbti naftą. Todėl gamintojų reakcija į padidėjusią naftos paklausą niekada negali būti neatidėliotina. Dėl šios priežasties rinkos kainų tendencijos gali išlikti nepakitusios pakankamai ilgą laiką, kuriuo bus įgyvendinti atitinkami pasiūlos subjekto veiksmai.Naftos produktų pasiūlos ir paklausos pokyčiai. Naftos produktų rinkai įtakos turi bendrai vienas kitą veikiantys visos naftos rinkos lankstumas ir specifinės atitinkamo produkto rinkos pasiūlos ir paklausos lankstumas. Naftos produktų rinkų yra daug ir įvairių, o kai kurios iš jų – labai specializuotos. Tai nepagerina prekybos lankstumo ir įtakoja informacijos apie kainų pokyčių tendencijas trūkumą.Duomenų nepatikimumas. Nėra tikslių duomenų, apibūdinančių faktines naftos atsargas ir jos suvartojimą. Tikslumo stoką sukelia skelbiamų duomenų vėlavimas, netinkama informacijos rinkimo kokybė ir skaidrumo trūkumas kai kuriose rinkose. Rinkos duomenų nepatikimumas pasireiškia didesniu kainų svyravimu, nei galėtų būtų prieigos prie pilnų ir faktinių duomenų atveju.Atsiskaitymo naftos rinkoje valiuta – doleris. Dolerio kursas lemia naftos kainą kitomis valiutomis. Jo pokyčiai gali pasireikšti naftos paklausos ir pasiūlos svyravimais. Dalis naftos ir degalų kainų pokyčių paaiškinama dolerio kurso pokyčiais.Pirmoji straipsnio dalis: http://vz.lt/article/2014/11/26/naftos-ir-degalu-kainu-abcAntroji straipsnio dalis: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=e186e9db-ac7e-4225-8216-6cbfb9780adc&comments=1%23&pageno=0Trečioji straipsnio dalis: http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=9dd68c74-3dd7-45d4-8784-5fdaa8014e4dKetvirtoji straipsnio dalis: http://vz.lt/article/2014/12/23/naftos-ir-degalu-kainu-abc

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Orlen Lietuva“ pradėjo Būtingės naftos terminalo plūduro keitimą: baigti žada birželį

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ antradienį...

Pramonė
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Puslaidininkių gamintojai optimizmo žeria nedaug: lustai šiemet turėtų brangti toliau

Lustai – kone visuose šiuolaikiniuose elektroniniuose prietaisuose naudojami komponentai – šiemet turėtų...

Inovacijos
2022.05.24
Liepą „Lifosa“ jau galėtų dirbti ir 90% pajėgumu 1

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinosios administratorės –...

Pramonė
2022.05.24
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

Verslo aplinka
2022.05.24
RETAIL konferencija: „Barbora“ pristatys prekes per valandą, prognozuojama daugiau partnerysčių Premium

Vienas didžiausių prekybos sektoriaus renginių Baltijos šalyse, „Verslo žinių“ organizuojamas prekybos...

Prekyba
2022.05.24
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
2022.05.24
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Agroverslas 2023
2022.05.24
Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Europos investicijų bankas skolina „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur paskolą, kad ji...

Pramonė
2022.05.23
Balandį fiksuotas 7,1% pramonės nuosmukis 5

2022 m. sausio–balandžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 12,4 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku