Ko reikia, kad kiti metai būtų geri

Publikuota: 2014-12-27
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Bo Bejstrup Christensen,
Bo Bejstrup Christensen, "Danske Capital" vyr. analitikas ir Makro bei taktinės aktyvų alokacijos padalinio vadovas. Nuotrauka: Aušros Barysienės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

-„Verslo žinių“ konferencijoje atrodėte optimistiškai nusiteikęs dėl euro zonos perspektyvų. Kuo grindžiate tokį optimizmą? Pastarosiomis dienomis sulaukiama daugybės nuviliančių ekonominių duomenų iš Vokietijos. Mes paskelbėme ir toliau vadiname 2014 m. pereinamaisiais Europai. Šiemet Europa tvarkosi bankinės sistemos problemas – atliekami atsparumo finansiniams sukrėtimams testai, turto kokybės vertinimas. Mes nesitikime daug blogų naujienų iš bankinio sektoriaus, tikimės daugiau aiškumo. Tai taip pat reiškia, kad kai kuriems bankams teks pritraukti daugiau kapitalo. Pereinant į 2015 m., bankai bus pasiruošę vėl pradėti skolinti privačiam sektoriui. Nesakome, kad jie taškysis pinigais.Akivaizdu, kad tai, ką Europos centrinis bankas (ECB) atliko per pastaruosius mėnesius, taip pat paskatins kreditavimą, ypač krizės paveiktose šalyse. Antra, augimas per pastaruosius 6 mėnesius sulėtėjo. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji – sulėtėjimas Kinijoje. Vokietija ypač priklausoma nuo Kinijos augimo, ir tai turi įtakos jai. Antroji – neapibrėžtumas Rytų Europoje. Vokietija yra viena tų šalių, kurios ekonomika labai priklausoma nuo Rusijos, ypač dujų eksporto. Taigi žiūrėdami į kitus metus įžvelgiame, kad, priešingai nei trejus praėjusius metus, bankinė sistema bus geresnė. Antra, – sukryžiavus pirštus – neapibrėžtumo lygis Rytų Europoje lėtai sumažės. Trečia, ypač svarbu, tikimės, kad Kinijos augimas nusistovės. Dėl to esame optimistiškai nusiteikę dėl euro zonos.

-Kalbant apie neapibrėžtumą Rytų Europoje, kokios prognozės Rusijos ekonomikai? Rublio kursas krinta, nafta pinga, kapitalo srautai neigiami. Tai yra politinis klausimas, o aš nesu politikos analitikas. Daugiausia galiu pasakyti, kad tikriausiai Rusijoje jau pamatėme pačius blogiausius pokyčius. Rusija augo, o dabar išgyvena recesiją. Ar manome, kad ji pagilės? Jei naftos kainos kris iki 60 USD už barelį, – neabejotinai. Jei naftos kainos nusistovės dabartinio lygmens, tai baisiausia jau praeityje. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų kainų nuosmukio rizika išlieka, o tai reiškia ir Rusijos nuosmukio riziką.

-Tikitės, kad itin žemos palūkanų normos euro zonoje išsilaikys bent iki 2017 m., o JAV – pradės kilti kitais metais. Kokį poveikį toks palūkanų normų išsiskyrimas sukels? Manome, kad pagrindinis efektas bus silpnesnis euras. Tai yra viena iš pagrindinių mūsų idėjų ateinantiems dvejiems metams. Tai bus pirmas didelis skirtumas. Antras, investicijos – paprastai besikeičianti pinigų politika jas paveikia kiek neigiamai. Europoje mums dėl to nereikės rūpintis, tai bus problema, apie kurią reikės galvoti investuojantiesiems JAV.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

-Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos panikuoja dėl pasaulinės ekonomikos augimo, kai Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas sumažino pasaulinės ekonomikos augimo prognozes, kai Vokietija prikirpo savo augimo prognozę. Dalis investuotojų kelia mintį, kad bulių rinka jau baigėsi. Mes su tuo nesutinkame. Mūsų manymu, plėtra (rinkos – VŽ), kurią JAV dabar patiria, bus ilgiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Plėtra jau trunka daugiau kaip 5 metus, o nuo tų laikų vidutinis augimas JAV vidutiniškai trukdavo 5 metus. Taigi jau patiriame ilgesnį augimą nei paprastai. Bet manome, kad net nepriartėjome prie tų disbalansų, kurie paprastai sukelia recesijas – nepastatėme pernelyg daug namų, neperinvestavome į IT.Kalbant apie bulių rinką, geriausi laikai jau baigėsi. Žiūrint į JAV ir iš dalies Europos akcijas, jų įvertinimai pakilo iki normalaus lygio. Manome, kad JAV akcijos yra normaliai įkainotos – jos nėra brangios, bet ir nepigios. Europos akcijos palyginti pigios, bet kad jos taptų brangesnės, būtinas augimas. Manome, kad per ateinančius dvejus trejus metus akcijų ir apskritai rizikingų aktyvų grąžą lems kompanijų pelno augimas. Per praėjusius trejus metus rinkos buvo nusiteikusios mokėti vis didesnę kainą už akcijas ir didinti jų P/E (akcijos kainos ir pelno akcijai santykis – VŽ). Dabar P/E apskritai yra tinkamo lygio, tačiau dabar norime sulaukti pelno augimo (E dedamosios didėjimo – VŽ). Manome, kad kitais metais pelnas augs ir tai lems rizikingų aktyvų brangimą.

-Daugelio euro zonos šalių obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kas laukia obligacijų rinkos? Vyriausybių obligacijų atveju neigiamos palūkanos išliks dar ilgą laiką. Tokio neapibrėžtumo laikais, net tikintis, kad pajamingumas išliks labai žemas, jūs vis tiek privalote turėti obligacijų savo portfeliuose. Dabartiniai netikėti sukrėtimai yra geras to pavyzdys. Manome, kad investuotojai turėtų ieškoti įdomesnių galimybių obligacijų turto klasėje. Kompanijų išleistos obligacijos yra geras pavyzdys, ypač Europoje laikantis švelnios pinigų politikos. Taip pat galima dairytis toliau – į besivystančių rinkų obligacijas, nes jos gali suteikti daugiau grąžos. JAV, kuriose palūkanų normos augs, nemanome, kad bus daug grąžos iš obligacijų.

-O ką „Danske Capital“ sako savo klientams, kurie šiuo metu nerimauja? Buvome labai optimistiški antrąjį šių metų ketvirtį, siūlėme klientams turėti didesnę dalį akcijų (angl. overweight) portfeliuose, o savo klientų valdomuose portfeliuose turėjome reikšmingai didesnę dalį akcijų. Bet birželį klientams sakėme, kad atėjo sudėtingesnis laikotarpis, pardavėme dalį akcijų ir užėmėme neutralią poziciją. Tą patį rekomendavome ir klientams. Dabar jau maždaug tris mėnesius laikomės tokios pozicijos. Panikuojantiems klientams siūlome nesijaudinti, nes tai paprasčiausias sulėtėjimas – pasaulinė ekonomika negriūva.

-Kaip minėjote, savo prognozėse dėl naftos kainų matote nuosmukio riziką. Ar investicijos į žaliavas būtų niekam tikęs sprendimas? Mes pasiūlėme klientams laikytis atokiau nuo žaliavų, ir patys toliau laikomės atokiai. Pagrindinė priežastis yra Kinija. Manome, kad Kinijos augimas pastaruosius 10–15 metų buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs žaliavų kainų augimą. Kinijos augimo istorija baigėsi, ir ateityje daugybę metų prognozuojame krisiančią Kinijos paklausą tam tikroms žaliavoms. Tai nereiškia, kad reikėtų laikytis atokiai nuo visų žaliavų. Kinija, pavyzdžiui, toliau importuos pieną, nes neturi pajėgumų jo užtektinai pasigaminti.

-Nuolat minite Kinijos svarbą. Tai reiškia, kad likęs pasaulis turės prisiderinti prie kitokios Kinijos? Neabejotinai. Pamatysime, kad Kinija pradeda konkuruoti tokiose srityse, kuriose to anksčiau nedarydavo. Prognozuojame, kad Kinija bus stipri konkurentė IT srityje. Laikai, kai mes parduodavome Kinijai daug įrangos, pasikeitė. Kinija pasaulinėje ekonomikoje užims visiškai kitokią poziciją. Tai, ko jie norės iš mūsų, bus visiškai kita, ir tai, ką jie tieks pasauliui, taip pat bus visiškai kita. Pirmiausia žaliavos – jų paklausa iš Kinijos baigėsi, todėl kentės tokios šalys kaip Australija, Lotynų Amerika, Rusija. Manome, kad Kinija telksis į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, mums bėda bus, kad jie sieks eksportuoti savo žinias IT srityje. Kinija per ateinančius 5 metus taps stipria konkurente gaminant išmaniuosius telefonus.Straipsnis lapkričio 19 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Per pandemiją kritusias transporto draudimo kainas šokdina infliacija Premium

Karantinas ir didelė konkurencija tarp draudimo kompanijų lėmė transporto draudimo įmokų kritimą ir...

Logistika
2022.05.12
„BluOr Bank“ platina obligacijas su 7% palūkanomis

Latvių „BluOr Bank“ organizuoja mažmeniniams investuotojams prieinamą obligacijų platinimą, kuriame siekia...

Rinkos
2022.05.11
„Allianz“ nuostoliai dėl „Structured Alpha“ nesėkmės pasiekė 5,6 mlrd. USD

Draudimo milžinė „Allianz“ pranešė atidėjusi dar beveik 2 mlrd. Eur teisinėms ir kitoms išlaidoms,...

Rinkos
2022.05.11
LB atstovas: ECB sprendimas dėl palūkanų normų didinimo – nebent trečiąjį ketvirtį 2

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų...

Rinkos
2022.05.11
Ch. Lagarde: ECB palūkanų normas galėtų padidinti liepą 2

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo...

Rinkos
2022.05.11
Vokietijos centrinio banko vadovas – už palūkanų normų didinimą jau liepą

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti...

Rinkos
2022.05.11
„Orlen Lietuva“ iš „Luminor“ skolinasi 100 mln. Eur

„Luminor“ bankas vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą valdančiai AB „Orlen Lietuva“...

Pramonė
2022.05.06
„Luminor Bank“ uždirbo 2,6 karto daugiau

Baltijos šalių bankas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pelną padidino nuo 5,8...

Rinkos
2022.05.05
Paleido pirmą Lietuvoje viešą sankcijų patikros bazę verslams

Lietuvoje startavo nemokamas sankcijų patikros įrankis tarptautiniams verslams.

Rinkos
2022.05.05
Šiaulių banko būsto kreditavimo ambicijos šiuo metu „po klaustuku“ Premium

Po pirmo ketvirčio rezultatų Šiaulių banko vadovybė dėlioja „konservatyvius veiklos tikslus“, tikisi formuoti...

Rinkos
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku