Ko reikia, kad kiti metai būtų geri

Publikuota: 2014-12-27
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Bo Bejstrup Christensen,
Bo Bejstrup Christensen, "Danske Capital" vyr. analitikas ir Makro bei taktinės aktyvų alokacijos padalinio vadovas. Nuotrauka: Aušros Barysienės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

-„Verslo žinių“ konferencijoje atrodėte optimistiškai nusiteikęs dėl euro zonos perspektyvų. Kuo grindžiate tokį optimizmą? Pastarosiomis dienomis sulaukiama daugybės nuviliančių ekonominių duomenų iš Vokietijos. Mes paskelbėme ir toliau vadiname 2014 m. pereinamaisiais Europai. Šiemet Europa tvarkosi bankinės sistemos problemas – atliekami atsparumo finansiniams sukrėtimams testai, turto kokybės vertinimas. Mes nesitikime daug blogų naujienų iš bankinio sektoriaus, tikimės daugiau aiškumo. Tai taip pat reiškia, kad kai kuriems bankams teks pritraukti daugiau kapitalo. Pereinant į 2015 m., bankai bus pasiruošę vėl pradėti skolinti privačiam sektoriui. Nesakome, kad jie taškysis pinigais.Akivaizdu, kad tai, ką Europos centrinis bankas (ECB) atliko per pastaruosius mėnesius, taip pat paskatins kreditavimą, ypač krizės paveiktose šalyse. Antra, augimas per pastaruosius 6 mėnesius sulėtėjo. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji – sulėtėjimas Kinijoje. Vokietija ypač priklausoma nuo Kinijos augimo, ir tai turi įtakos jai. Antroji – neapibrėžtumas Rytų Europoje. Vokietija yra viena tų šalių, kurios ekonomika labai priklausoma nuo Rusijos, ypač dujų eksporto. Taigi žiūrėdami į kitus metus įžvelgiame, kad, priešingai nei trejus praėjusius metus, bankinė sistema bus geresnė. Antra, – sukryžiavus pirštus – neapibrėžtumo lygis Rytų Europoje lėtai sumažės. Trečia, ypač svarbu, tikimės, kad Kinijos augimas nusistovės. Dėl to esame optimistiškai nusiteikę dėl euro zonos.

-Kalbant apie neapibrėžtumą Rytų Europoje, kokios prognozės Rusijos ekonomikai? Rublio kursas krinta, nafta pinga, kapitalo srautai neigiami. Tai yra politinis klausimas, o aš nesu politikos analitikas. Daugiausia galiu pasakyti, kad tikriausiai Rusijoje jau pamatėme pačius blogiausius pokyčius. Rusija augo, o dabar išgyvena recesiją. Ar manome, kad ji pagilės? Jei naftos kainos kris iki 60 USD už barelį, – neabejotinai. Jei naftos kainos nusistovės dabartinio lygmens, tai baisiausia jau praeityje. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų kainų nuosmukio rizika išlieka, o tai reiškia ir Rusijos nuosmukio riziką.

-Tikitės, kad itin žemos palūkanų normos euro zonoje išsilaikys bent iki 2017 m., o JAV – pradės kilti kitais metais. Kokį poveikį toks palūkanų normų išsiskyrimas sukels? Manome, kad pagrindinis efektas bus silpnesnis euras. Tai yra viena iš pagrindinių mūsų idėjų ateinantiems dvejiems metams. Tai bus pirmas didelis skirtumas. Antras, investicijos – paprastai besikeičianti pinigų politika jas paveikia kiek neigiamai. Europoje mums dėl to nereikės rūpintis, tai bus problema, apie kurią reikės galvoti investuojantiesiems JAV.

-Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos panikuoja dėl pasaulinės ekonomikos augimo, kai Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas sumažino pasaulinės ekonomikos augimo prognozes, kai Vokietija prikirpo savo augimo prognozę. Dalis investuotojų kelia mintį, kad bulių rinka jau baigėsi. Mes su tuo nesutinkame. Mūsų manymu, plėtra (rinkos – VŽ), kurią JAV dabar patiria, bus ilgiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Plėtra jau trunka daugiau kaip 5 metus, o nuo tų laikų vidutinis augimas JAV vidutiniškai trukdavo 5 metus. Taigi jau patiriame ilgesnį augimą nei paprastai. Bet manome, kad net nepriartėjome prie tų disbalansų, kurie paprastai sukelia recesijas – nepastatėme pernelyg daug namų, neperinvestavome į IT.Kalbant apie bulių rinką, geriausi laikai jau baigėsi. Žiūrint į JAV ir iš dalies Europos akcijas, jų įvertinimai pakilo iki normalaus lygio. Manome, kad JAV akcijos yra normaliai įkainotos – jos nėra brangios, bet ir nepigios. Europos akcijos palyginti pigios, bet kad jos taptų brangesnės, būtinas augimas. Manome, kad per ateinančius dvejus trejus metus akcijų ir apskritai rizikingų aktyvų grąžą lems kompanijų pelno augimas. Per praėjusius trejus metus rinkos buvo nusiteikusios mokėti vis didesnę kainą už akcijas ir didinti jų P/E (akcijos kainos ir pelno akcijai santykis – VŽ). Dabar P/E apskritai yra tinkamo lygio, tačiau dabar norime sulaukti pelno augimo (E dedamosios didėjimo – VŽ). Manome, kad kitais metais pelnas augs ir tai lems rizikingų aktyvų brangimą.

-Daugelio euro zonos šalių obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kas laukia obligacijų rinkos? Vyriausybių obligacijų atveju neigiamos palūkanos išliks dar ilgą laiką. Tokio neapibrėžtumo laikais, net tikintis, kad pajamingumas išliks labai žemas, jūs vis tiek privalote turėti obligacijų savo portfeliuose. Dabartiniai netikėti sukrėtimai yra geras to pavyzdys. Manome, kad investuotojai turėtų ieškoti įdomesnių galimybių obligacijų turto klasėje. Kompanijų išleistos obligacijos yra geras pavyzdys, ypač Europoje laikantis švelnios pinigų politikos. Taip pat galima dairytis toliau – į besivystančių rinkų obligacijas, nes jos gali suteikti daugiau grąžos. JAV, kuriose palūkanų normos augs, nemanome, kad bus daug grąžos iš obligacijų.

-O ką „Danske Capital“ sako savo klientams, kurie šiuo metu nerimauja? Buvome labai optimistiški antrąjį šių metų ketvirtį, siūlėme klientams turėti didesnę dalį akcijų (angl. overweight) portfeliuose, o savo klientų valdomuose portfeliuose turėjome reikšmingai didesnę dalį akcijų. Bet birželį klientams sakėme, kad atėjo sudėtingesnis laikotarpis, pardavėme dalį akcijų ir užėmėme neutralią poziciją. Tą patį rekomendavome ir klientams. Dabar jau maždaug tris mėnesius laikomės tokios pozicijos. Panikuojantiems klientams siūlome nesijaudinti, nes tai paprasčiausias sulėtėjimas – pasaulinė ekonomika negriūva.

-Kaip minėjote, savo prognozėse dėl naftos kainų matote nuosmukio riziką. Ar investicijos į žaliavas būtų niekam tikęs sprendimas? Mes pasiūlėme klientams laikytis atokiau nuo žaliavų, ir patys toliau laikomės atokiai. Pagrindinė priežastis yra Kinija. Manome, kad Kinijos augimas pastaruosius 10–15 metų buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs žaliavų kainų augimą. Kinijos augimo istorija baigėsi, ir ateityje daugybę metų prognozuojame krisiančią Kinijos paklausą tam tikroms žaliavoms. Tai nereiškia, kad reikėtų laikytis atokiai nuo visų žaliavų. Kinija, pavyzdžiui, toliau importuos pieną, nes neturi pajėgumų jo užtektinai pasigaminti.

-Nuolat minite Kinijos svarbą. Tai reiškia, kad likęs pasaulis turės prisiderinti prie kitokios Kinijos? Neabejotinai. Pamatysime, kad Kinija pradeda konkuruoti tokiose srityse, kuriose to anksčiau nedarydavo. Prognozuojame, kad Kinija bus stipri konkurentė IT srityje. Laikai, kai mes parduodavome Kinijai daug įrangos, pasikeitė. Kinija pasaulinėje ekonomikoje užims visiškai kitokią poziciją. Tai, ko jie norės iš mūsų, bus visiškai kita, ir tai, ką jie tieks pasauliui, taip pat bus visiškai kita. Pirmiausia žaliavos – jų paklausa iš Kinijos baigėsi, todėl kentės tokios šalys kaip Australija, Lotynų Amerika, Rusija. Manome, kad Kinija telksis į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, mums bėda bus, kad jie sieks eksportuoti savo žinias IT srityje. Kinija per ateinančius 5 metus taps stipria konkurente gaminant išmaniuosius telefonus.Straipsnis lapkričio 19 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Swedbank“ stabdo Estijos padalinio vadovų įgaliojimus

Į galimo pinigų plovimo skandalą įsipainiojęs Švedijos bankas „Swedbank“ pirmadienio vakarą sustabdė Estijos...

Rinkos
09:59
Lietuvos bankai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 14

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta 13

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo...

Finansai
2019.06.13
„Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės 50

Vilniuje steigiamo „Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės, prieš tai vadovavęs „SEB investicijų...

Rinkos
2019.06.13
30% „fintech“ įmonių Lietuvoje – neveiklios 16

Lietuva Rytų Europos regione bando susikurti finansinių technologijų („Fintech”) centro įvaizdį, į šalį viena...

Rinkos
2019.06.13
„Skandia“ uždaro paslaugų centrą Vilniuje Premium 18

Švedijos draudimo paslaugų bendrovė „Skandia“ uždaro paslaugų centrą Vilniuje ir gražina darbo vietas į...

Finansai
2019.06.13
Panaikino baudą „Bankeros“ įkūrėjui, bet LB nusileisti nežada 51

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos banko bendrovei...

Rinkos
2019.06.12
Šiaulių bankas jaukinasi momentinius mokėjimus 5

Šiaulių bankas jungiasi prie momentinių mokėjimų eurais sistemos.

Rinkos
2019.06.11
Naujas bankas Lietuvoje pradės nuo verslo klientų 11

Naujas Lietuvos bankų sektoriaus žaidėjas „European Merchant Bank“ 2019 m. rudenį pradės šalyje teikti...

Rinkos
2019.06.11
„Aviva“ naikina 1.800 darbo vietų 6

Jungtinės Karalystės (JK) draudimo grupė „Aviva“, viekianti ir Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė, kad savo...

Vadyba
2019.06.07
„Metrunos“ konfliktas su „Swedbank“: mums atsisakė pratęsti garantijas Premium 11

Banko „Swedbank“ ir metalo laužo prekyba užsiimančios UAB „Metruna“ konfliktas gilėja – pateikusi ieškinį...

Finansai
2019.06.07
„Luminor“ paskolų čiaupo atsukti neplanuoja Premium 1

Bankų paskolų portfelio augimas nuo praėjusių metų liepos sustojo – paskolos gyventojams auga, o įmonėms –...

Finansai
2019.06.05
Į Lietuvą ateina trys naujos užsienio „fintech“ įmonės 14

Lietuvos bankas išdavė tris naujas elektroninių pinigų įstaigos licencijas – jas gavo UAB „Verse Payments...

Rinkos
2019.06.04
Civilinės atsakomybės draudimas pagaliau pinga, skelbia Lietuvos bankas 7

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), brangęs dvejus metus iš eilės,...

Rinkos
2019.06.04
„Danske Bank“ parduoda paskolų portfelį Estijoje už 410 mln. Eur 1

„Danske Bank“ susitarė dėl 450 mln. Eur paskolų portfelio Estijoje perleidimo estų „LHV Group“. Pastaroji...

Rinkos
2019.06.03
Antrasis BVP įvertis: finansų sektorius su minuso ženklu

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo dėka gerokai išaugusių investicijų, rodo antrasis BVP įvertis.

Finansai
2019.05.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau