Ko reikia, kad kiti metai būtų geri

Publikuota: 2014-12-27
Bo Bejstrup Christensen,
Bo Bejstrup Christensen, "Danske Capital" vyr. analitikas ir Makro bei taktinės aktyvų alokacijos padalinio vadovas. Nuotrauka: Aušros Barysienės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

-„Verslo žinių“ konferencijoje atrodėte optimistiškai nusiteikęs dėl euro zonos perspektyvų. Kuo grindžiate tokį optimizmą? Pastarosiomis dienomis sulaukiama daugybės nuviliančių ekonominių duomenų iš Vokietijos. Mes paskelbėme ir toliau vadiname 2014 m. pereinamaisiais Europai. Šiemet Europa tvarkosi bankinės sistemos problemas – atliekami atsparumo finansiniams sukrėtimams testai, turto kokybės vertinimas. Mes nesitikime daug blogų naujienų iš bankinio sektoriaus, tikimės daugiau aiškumo. Tai taip pat reiškia, kad kai kuriems bankams teks pritraukti daugiau kapitalo. Pereinant į 2015 m., bankai bus pasiruošę vėl pradėti skolinti privačiam sektoriui. Nesakome, kad jie taškysis pinigais.Akivaizdu, kad tai, ką Europos centrinis bankas (ECB) atliko per pastaruosius mėnesius, taip pat paskatins kreditavimą, ypač krizės paveiktose šalyse. Antra, augimas per pastaruosius 6 mėnesius sulėtėjo. Tam yra dvi priežastys. Pirmoji – sulėtėjimas Kinijoje. Vokietija ypač priklausoma nuo Kinijos augimo, ir tai turi įtakos jai. Antroji – neapibrėžtumas Rytų Europoje. Vokietija yra viena tų šalių, kurios ekonomika labai priklausoma nuo Rusijos, ypač dujų eksporto. Taigi žiūrėdami į kitus metus įžvelgiame, kad, priešingai nei trejus praėjusius metus, bankinė sistema bus geresnė. Antra, – sukryžiavus pirštus – neapibrėžtumo lygis Rytų Europoje lėtai sumažės. Trečia, ypač svarbu, tikimės, kad Kinijos augimas nusistovės. Dėl to esame optimistiškai nusiteikę dėl euro zonos.

-Kalbant apie neapibrėžtumą Rytų Europoje, kokios prognozės Rusijos ekonomikai? Rublio kursas krinta, nafta pinga, kapitalo srautai neigiami. Tai yra politinis klausimas, o aš nesu politikos analitikas. Daugiausia galiu pasakyti, kad tikriausiai Rusijoje jau pamatėme pačius blogiausius pokyčius. Rusija augo, o dabar išgyvena recesiją. Ar manome, kad ji pagilės? Jei naftos kainos kris iki 60 USD už barelį, – neabejotinai. Jei naftos kainos nusistovės dabartinio lygmens, tai baisiausia jau praeityje. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų kainų nuosmukio rizika išlieka, o tai reiškia ir Rusijos nuosmukio riziką.

-Tikitės, kad itin žemos palūkanų normos euro zonoje išsilaikys bent iki 2017 m., o JAV – pradės kilti kitais metais. Kokį poveikį toks palūkanų normų išsiskyrimas sukels? Manome, kad pagrindinis efektas bus silpnesnis euras. Tai yra viena iš pagrindinių mūsų idėjų ateinantiems dvejiems metams. Tai bus pirmas didelis skirtumas. Antras, investicijos – paprastai besikeičianti pinigų politika jas paveikia kiek neigiamai. Europoje mums dėl to nereikės rūpintis, tai bus problema, apie kurią reikės galvoti investuojantiesiems JAV.

-Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkos panikuoja dėl pasaulinės ekonomikos augimo, kai Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas sumažino pasaulinės ekonomikos augimo prognozes, kai Vokietija prikirpo savo augimo prognozę. Dalis investuotojų kelia mintį, kad bulių rinka jau baigėsi. Mes su tuo nesutinkame. Mūsų manymu, plėtra (rinkos – VŽ), kurią JAV dabar patiria, bus ilgiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Plėtra jau trunka daugiau kaip 5 metus, o nuo tų laikų vidutinis augimas JAV vidutiniškai trukdavo 5 metus. Taigi jau patiriame ilgesnį augimą nei paprastai. Bet manome, kad net nepriartėjome prie tų disbalansų, kurie paprastai sukelia recesijas – nepastatėme pernelyg daug namų, neperinvestavome į IT.Kalbant apie bulių rinką, geriausi laikai jau baigėsi. Žiūrint į JAV ir iš dalies Europos akcijas, jų įvertinimai pakilo iki normalaus lygio. Manome, kad JAV akcijos yra normaliai įkainotos – jos nėra brangios, bet ir nepigios. Europos akcijos palyginti pigios, bet kad jos taptų brangesnės, būtinas augimas. Manome, kad per ateinančius dvejus trejus metus akcijų ir apskritai rizikingų aktyvų grąžą lems kompanijų pelno augimas. Per praėjusius trejus metus rinkos buvo nusiteikusios mokėti vis didesnę kainą už akcijas ir didinti jų P/E (akcijos kainos ir pelno akcijai santykis – VŽ). Dabar P/E apskritai yra tinkamo lygio, tačiau dabar norime sulaukti pelno augimo (E dedamosios didėjimo – VŽ). Manome, kad kitais metais pelnas augs ir tai lems rizikingų aktyvų brangimą.

-Daugelio euro zonos šalių obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kas laukia obligacijų rinkos? Vyriausybių obligacijų atveju neigiamos palūkanos išliks dar ilgą laiką. Tokio neapibrėžtumo laikais, net tikintis, kad pajamingumas išliks labai žemas, jūs vis tiek privalote turėti obligacijų savo portfeliuose. Dabartiniai netikėti sukrėtimai yra geras to pavyzdys. Manome, kad investuotojai turėtų ieškoti įdomesnių galimybių obligacijų turto klasėje. Kompanijų išleistos obligacijos yra geras pavyzdys, ypač Europoje laikantis švelnios pinigų politikos. Taip pat galima dairytis toliau – į besivystančių rinkų obligacijas, nes jos gali suteikti daugiau grąžos. JAV, kuriose palūkanų normos augs, nemanome, kad bus daug grąžos iš obligacijų.

-O ką „Danske Capital“ sako savo klientams, kurie šiuo metu nerimauja? Buvome labai optimistiški antrąjį šių metų ketvirtį, siūlėme klientams turėti didesnę dalį akcijų (angl. overweight) portfeliuose, o savo klientų valdomuose portfeliuose turėjome reikšmingai didesnę dalį akcijų. Bet birželį klientams sakėme, kad atėjo sudėtingesnis laikotarpis, pardavėme dalį akcijų ir užėmėme neutralią poziciją. Tą patį rekomendavome ir klientams. Dabar jau maždaug tris mėnesius laikomės tokios pozicijos. Panikuojantiems klientams siūlome nesijaudinti, nes tai paprasčiausias sulėtėjimas – pasaulinė ekonomika negriūva.

-Kaip minėjote, savo prognozėse dėl naftos kainų matote nuosmukio riziką. Ar investicijos į žaliavas būtų niekam tikęs sprendimas? Mes pasiūlėme klientams laikytis atokiau nuo žaliavų, ir patys toliau laikomės atokiai. Pagrindinė priežastis yra Kinija. Manome, kad Kinijos augimas pastaruosius 10–15 metų buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs žaliavų kainų augimą. Kinijos augimo istorija baigėsi, ir ateityje daugybę metų prognozuojame krisiančią Kinijos paklausą tam tikroms žaliavoms. Tai nereiškia, kad reikėtų laikytis atokiai nuo visų žaliavų. Kinija, pavyzdžiui, toliau importuos pieną, nes neturi pajėgumų jo užtektinai pasigaminti.

-Nuolat minite Kinijos svarbą. Tai reiškia, kad likęs pasaulis turės prisiderinti prie kitokios Kinijos? Neabejotinai. Pamatysime, kad Kinija pradeda konkuruoti tokiose srityse, kuriose to anksčiau nedarydavo. Prognozuojame, kad Kinija bus stipri konkurentė IT srityje. Laikai, kai mes parduodavome Kinijai daug įrangos, pasikeitė. Kinija pasaulinėje ekonomikoje užims visiškai kitokią poziciją. Tai, ko jie norės iš mūsų, bus visiškai kita, ir tai, ką jie tieks pasauliui, taip pat bus visiškai kita. Pirmiausia žaliavos – jų paklausa iš Kinijos baigėsi, todėl kentės tokios šalys kaip Australija, Lotynų Amerika, Rusija. Manome, kad Kinija telksis į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, mums bėda bus, kad jie sieks eksportuoti savo žinias IT srityje. Kinija per ateinančius 5 metus taps stipria konkurente gaminant išmaniuosius telefonus.Straipsnis lapkričio 19 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
G. Nausėda: valstybinis bankas neturėtų būti tabu 6

Šalies prezidentas sako, kad padėtis bankų rinkoje verčia pradėti galvoti apie valstybinio komercinio banko...

Finansai
2019.11.14
Pensijų anuitetų centralizavimą „Sodroje“ atideda pusmečiui iki 2020 m. liepos

Pensijų anuitetų centralizavimą ir mokėjimo perdavimą „Sodrai“ siūloma atidėti pusei metų iki 2020 m. liepos...

Finansai
2019.11.14
Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims

Rusijos specialiosios tarnybos naudojosi trijose Baltijos šalyse veikiančiu Švedijos banku „Swedbank“,...

Finansai
2019.11.13
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
2019.11.13
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
2019.11.12
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Naujam bankui Lietuvoje aptarnavimo skyriai ir sąskaitos nereikalingi Premium

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žengiantis estų bankas „Inbank“ Lietuvos vartojimo finansavimo ir lizingo...

Rinkos
2019.11.08
Europos bankai vienijasi prieš „Visa“ ir „Mastercard“ 

20 Europos bankų svarsto sukurti bendrą mokėjimų sistemą ir taip pasiūlyti alternatyvą mokėjimų segmente...

Finansai
2019.11.06
Naujas Lietuvos bankininkystės dalyvis planuoja obligacijų emisiją 1

Estijos bankas „Inbank“ artimiausiu metu planuoja kapitalo rinkoje pasiskolinti 8 mln. Eur.

Rinkos
2019.11.06
V. Žagūnis SEB banką keičia į „Citadele“ 3

Baltijos šalyse veikiančio banko „Citadele“ valdybos nariu turėtų tapti Vaidas Žagūnis, buvęs SEB banko...

Rinkos
2019.11.06
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje per šių metų devynis mėnesius lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU...

Finansai
2019.11.05
Išnaudojo banko rezultatų paskelbimą, kad „atlaisvintų“ portfelius Premium

Šiaulių banko akcijų kaina po paskelbtų rezultatų atpigo, tačiau makleriai tai sieja su dalies investuotojų...

Rinkos
2019.11.05
Draudimo rinka šiemet augo 7,9%

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir užsienio bendrovių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas per šių...

Finansai
2019.11.05
„Luminor“ imasi tarpininkauti obligacijų leidime 1

Baltijos šalių bankas „Luminor“ bankas pradeda konsultuoti stambias Baltijos šalių įmones, norinčias išplėsti...

Rinkos
2019.11.05
Šiaulių bankas ketvirčio pelną didino dviženkliu dydžiu 4

Šiaulių banko grupė šiemet per tris ketvirčius uždirbo 40,595 mln. Eur grynojo pelno – 5,5% daugiau, nei...

Rinkos
2019.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau