Misiūnas: energetikos reguliavimas Lietuvoje neskatina efektyvumo (II dalis)

Publikuota: 2014-12-18
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Dalius Misiūnas.
svg svg
Dalius Misiūnas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

„Niekam nėra malonu ir nėra kuo didžiuotis, kai turi komentuoti tai, ką padarė kiti žmonės, kai kalbi apie įmonės veiklą, kuri buvo visai kitokia, paremta kitais principais“, – trečiadienį „Verslo žinių“ vaizdo konferencijoje kalbėjo p. Misiūnas. Įmonių grupė pastaruoju metu priversta teisintis dėl VKEKK išvadų, teigiančių, kad nemažas kąsnis 2010–2012 m. bendrovių patirtų sąnaudų turi būti gražintos vartotojams, nes yra nepagrįstos.Pirmąją pokalbio dalį rasite ČIA. Visas pokalbis – vaizdo įraše.

– Jūs teigiate, kad valstybės kapitalo energetikos įmonės turi dirbti rinkos sąlygomis, siekti pelno, mokėti dividendus. Šio požiūrio oponentai, pavyzdžiui, Lietuvos banko valdybos narys Raimundas Kuodis ar Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkė Dalia Korsakaitė, teigia, kad valstybinės įmonės turi būti pelno nesiekiančios ir net nelistinguojamos kompanijos. Kokia praktika yra Europoje ir kokios nuostatos vyrauja tarp Lietuvos politikų, kurie priima sprendimus? Jei kalbėti apie pasaulines ar Europos tendencijas, be abejo, absoliuti dauguma šalių turi įmones, kurios veikia kaip verslo subjektai. Jos dirba, siekia efektyvumo, uždirba pelną ir moka jį akcininkui dividendų forma. Praktiškai nerastum Europoje pavyzdžių, kur būtų kitaip, kad tai veiktų tarsi agentūra, kuri nieko neuždirba ir veikia tik kaštų principu.Verslas, siekdamas pelno, skatina efektyvumą. Jei nesvarbu, kokios sąnaudos, nes vis tiek nieko neuždirbsi, klausimas, kiek norėsi būti efektyvus. Tai bus tarsi viešoji įstaiga, kuri atlieka funkciją, sudeda visus kaštus, už tai gauna tarifą, perskirsto tuo pinigus ir klausimas, kodėl ji turėtų būti efektyvesnė. Visur veikia verslo modelis – tinklų bendrovės, kitos infrastruktūros bendrovės. Mes netgi matome gerus pavyzdžius, kuomet tose įmonėse pagrindiniai investuotojai yra smulkieji, praktiškai tų paslaugų vartotojai, jie sudeda ten savo pinigus, pavyzdžiui, pensijų pinigus, ir vartodami tą paslaugą gauna dalį naudos per dividendus. Mano akimis žiūrint, tai būtų idealus scenarijus, kai patys vartotojai galėtų būti savininkais.Kodėl jis turėtų būti efektyvus? Vienas dalykas – siekdamas geresnių rezultatų, antras – reguliatorius, būdamas šalia ir kontroliuodamas, turėtų skirti dėmesio ir efektyvumo skatinimui. Aš manau, tiek britai, tiek skandinavai labai aiškiai yra pademonstravę to privalumus – nubrėžiamas tikslas, tačiau, jei įmonė sugeba sutaupyti, sutaupymas yra dalinamas. Pas mus ta praktika yra šiek tiek kitokia, mes to skatinimo neturime, bet čia, matyt, yra ateities klausimas.Dėl politinių nuotaikų – matome visi viešojoje erdvėje. Yra įvairių nuomonių. Juk ir pats p. Kuodis išsako tik vieną iš pozicijų, tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad negali būti pusiau vienaip, pusiau kitaip. Net jei teoriškai galėtų būti tas scenarijus, kai nėra pelno, mes negalime būti kažkur per vidurį. Nes jei bandysime būti per vidurį, nepasieksime nieko. Arba mes dirbame taip, kad įmonė uždirba pelną ir dalį to atiduoda vartotojams mažindama tarifą, kas, mano nuomone, ir vyksta, arba mes turime iš esmės keisti reguliavimą ir pasakyti, kad apskritai neturėtų būti pelno, tik kaštai ir jų kompensavimas.

– Sakykite, ar pelnas yra vienintelė galima efektyvumo skatinimo priemonė? Ne, nemanau. Jei kalbėtume apie tinklą, įmonei ar investuotojams svarbu ir ilgalaikis tvarumas, stabilumas. Tam reikia, kad įmonė galėtų investuoti, kad galėtų tai daryti racionaliai – ne per daug, bet ir neužleisdama tinklo. Stabilus reguliavimas, šalia pelno, yra labai svarbus, kad būtų aišku, pagal kokias taisykles žaidžiame. Už taisyklių aiškumą įmonės – tiek pasaulyje, tiek mes – yra pasiruošusios atiduoti ir dalį pelno. Dirbti su mažesne grąža, bet žinoti, kad tai nesikeis.Kai taisyklės yra keičiamos atbuline data, yra tikrai sunku. Nes tada visiškai negali būti tikras dėl to, kas bus rytoj, nes galbūt gausi naujas taisykles, kurios įsigaliojo jau vakar.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Tačiau ar teisinga, kad energetikos įmonės turėtų fiksuotą pelno normą, kuri būtų kartais vos ne dvigubai aukštesnė už bendro vidaus produkto dinamiką šalyje? Nėra tokios situacijos, kad pelno norma būtų fiksuota, ji nustatoma pagal tam tikrus principus – realiai pagal kapitalo kaštus. Paprastai kalbant, turi pinigus, kuriuos gali investuoti į tinklą arba kažkur kitur. Principas toks – investavus juos į tinklą gauni tiek grąžos, kiek gautum kitur, panašios rizikos versle su panašiu nuosavo ir skolinto kapitalo santykiu. Čia ir yra esminis principas, kaip tas nustatoma. Natūraliai kyla klausimas, kiek apskritai to turto reikia, kiek į jį investuoti, kokia turi būti jo vertė? Mano atsakymas yra ilgalaikis planavimas. Gali bandyti kasmet vis suskaičiuoti ir sugalvoti, kur investuoti, ir naudoti tą skaičių savo tarifui pagrįsti. Tačiau daug protingiau yra tai padaryti 10 ar 15 metų į priekį, aiškiai sutarti, kokia kryptimi mes einame, parodyti, kaip tas veiks išlaidas, tarifą, ir susitarus vykdyti.

– Tarkime, jei bus susitarta taip, kad infrastruktūrinės kompanijos ar net visos valstybės kapitalo energetikos kompanijos bus kažkokia forma ne pelno siekiančios organizacijos. Ar Jums, kaip grupės vadovui, toks susitarimas bus priimtinas? Turiu galvoje, ar matysite prasmę toliau vadovauti grupei? Manau, kad jei taip atsitiktų – nors man iš karto kyla klausimas, ar tai įmanoma, – be abejo, tai nėra visa mūsų įmonių veikla. Mes turime ir kitas veiklas, komercines, kuriose konkurencijos pagalba mes uždirbame pelną. Nesureikšminčiau paties fakto, ar veikla neša pelną, ar ne. Juk veikla kuria vertę. Paslauga, kaip tokia, pati iš savęs kuria vertę. Finansinė to verslo rezultato išraiška yra tik pasekmė. Priežastis – kad žmonės turėtų elektrą, dujas. Vien tai jau motyvuoja dirbti.Bet svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien mes tose įmonėse turime ir mažuosius akcininkus, kurie investavo tam, kad gauti grąžą. Ir valstybė yra investavusi pinigus tam, kad sukurtų tas veiklas, tuos verslus. Tai buvo susieta ir su grąžos lūkesčiu. Mes kalbame ir apie Vyriausybės nuostatas, kad visos valstybės įmonės turi generuoti grąžą. Tad toks pokytis, net jei jis ir būtų įmanomas, būtų labai drastiškas.

– VKEKK priėmė sprendimą dėl to, kad tarifai turėtų būti sumažinti. Kaip, Jūsų nuomone, tai paveiks listinguojamų įmonių rezultatus ir galimybes mokėti dividendus? Kalbėdami apie sąnaudų nepripažinimą, kuo yra grįsta dalis to galimo tarifo sumažinimo, mes sakome, kad yra du sąnaudų tipai. Vienos, kurios iš tiesų yra nepagrįstos, mes apie tai girdėjome labai skambiai – apie įvairias egzotines sąnaudas, kurios buvo. Bet tai buvo prieš 5 metus ir ta praktika nebesitęsia. Tą turime galutinai neutralizuoti ir tai negali būti tarife, mes patys tą sakome ir mes paimsime tą naštą, kuri, beje, buvo labai maža.Kalbant apie kitą dalį, kuri sudaro didžiąją dalį sąnaudų, – tai tokie dalykai kaip faktinių dujų sąnaudų nepripažinimas, – turės neigiamą poveikį. Taip pat neigiamą poveikį turės tai, kad Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės uždirbti pinigai bus naudojami mažinti Elektrėnų VIAP. Aš manau, kad teisėti investuotojų lūkesčiai yra tam, jog atsispindėtų rezultate. Manau, kad tiek šiemet, tiek kitais metais mes turėsime neigiamą efektą pelnui, atitinkamai ir dividendams.

– Kokia yra Jūsų pozicija dėl VKEKK sprendimų, kalbančių apie „Lietuvos energijos gamybos“ esą 47 mln. Lt nepagrįstų sąnaudų ir LESTO 49 mln. Lt? Reikia suprasti, iš ko susideda tie nepagrįsti milijonai. „Lietuvos energijos gamybos“ atveju didžioji dalis tų pinigų yra susiję su dujų suvartojimo traktavimu ir ATL (taršos leidimų) kainos traktavimu. Kainų komisija sako, kad elektros gamyba turėjo sunaudoti mažiau dujų, nei ji sunaudojo iš tikro. Dėl to, kad teorinis kito bloko, o ne to, kuriuo jūs gaminote, suvartojimas yra mažesnis. Be abejo, tai nėra realiai pagrįsta, nes naudodami kitą bloką, kuris yra mažiau efektyvus, mes sutaupėme 100 mln. Lt VIAP lėšų per metus. Šioje vietoje Komisija pasižiūrėjo gana siaurai.Su LESTO yra panaši situacija. Kalba eina apie beviltiškų skolų nurašymą – pavyzdžiui, vartotojai, kurie nesusimoka už elektrą. Ar tai yra veiklos dalis, ar tai kažkas unikalaus, kas yra tik įmonės bėdos? Aišku, kad įmonė niekada neis ir neatjunginės elektros buitiniams vartotojams už tai, kad jie mėnesį nesumokėjo. Tai prasilenkia su socialine atsakomybe. Toks žiūrėjimas į skaičius sausai atvedė iki tų milijonų, bet juos išskaidžius pamatysime, kad didžioji dalis tų sąnaudų buvo pagrįstos.Nekalbu apie tas sąnaudas, kurios buvo pagrįstos, ateinančias iš 2010 m. Labai gerai, kad Kainų komisija jas identifikavo ir gaila, kad tik dabar, nes tą buvo galima padaryti daug anksčiau. Ta pati baltarusiškos elektros prekyba – tai buvo dar 2011 m. aiškiai įvardinta, Kainų komisija jau tada priėmė sprendimus, kurie įpareigojo įmonę grąžinti tuos pinigus, kuriuos ji 2010 m. prekybos pagalba uždirbo, ir mes 2015 m. baigiame grąžinti skolą vartotojams. Tai jau yra nuspręsta, sudėliota ir to pateikimas tarsi kažko naujo yra keistas, nes tie sprendimai jau yra priimti.

– Jūsų požiūriu, ar tai yra kriminalas, kai elektra perkama rinkoje, po to paverčiama reguliuojamos veiklos rezultatu ir parduodama naudingomis sąlygomis? O gal tai vienas veikimo, kaip Jūs sakote, rinkos sąlygomis būdų? Tai yra absoliučiai neteisinga vartotojo atžvilgiu. Negali įsigyti elektros ir sakyti, kad ją pagaminai, kai jos įsigytos ir pagamintos kaina skiriasi praktiškai du kartus. Tikrai nemanau, kad tuo metu buvo pasielgta teisingai. Bet ar tai buvo veikla, kuri prieštaravo teisės aktams? Pasirodo, kad buvo palikta tam tikra pilka zona reglamentavime. Mes kalbame apie 2010 m., tai pirmieji metai, kai atsirado rinka. Jau aš atsimenu, kai 2011–2012 m. buvo daromi įvairūs šio veiksmo tyrimai ministerijose – nebuvo išvadų, kad ši veikla neteisėta. Bet kad neteisinga – taip.Jei pavyko kažkur kitur nupirkti ir negaminti – visa nauda turi eiti vartotojui. Taip mes darome šiemet ir pernai. Visą laiką vertini, ar gaminti Elektrėnuose brangiau, ar pirkti rinkoje. LESTO pernai vertino, ar pirkti iš kogeneracinių elektrinių, prašyti, kad pagamintų brangiau, ar įsigyti rinkoje. Jei rinkos kaina per aukšta, prašai, kad pagamintų, jei ne, perki rinkoje. Bet taikai tik tą nupirktą kainą, nededi antkainių.

– Užsiminėte apie taršos leidimus. Tie ATL, kuriuos „Lietuvos energija“ pirko brangiai, po to pardavinėjo pigiai, patirdama, kaip sakoma, beveik 150 mln. Lt nuostolių. Pasąmonė perša įtarimus, kad kažkas įsidėjo į kišenę. Kaip Jūs vertinate? Didžiausias kiekis ATL yra susijęs su sutartimi, kai dar atskiras subjektas Lietuvos elektrinė nupirko ATL ateities sandorius, siekiant valdyti riziką, kai ateis 2010 m. ir Elektrėnai turės gaminti daug elektros. Visi žinojo, kad bus sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė, tačiau niekas nežinojo, kad elektros bus galima nusipirkti. Planas buvo gaminti apie 3 TWh Elektrėnuose iš daugiausia mazuto, o tai pareikalaus daug taršos leidimų. Todėl ir vadovai, ir valdyba nusprendė įsigyti ATL ateities sandoriu už fiksuotą kainą. Realybėje nereikėjo tiek gaminti ir ATL kaina čiuožė žemyn. Bet sutartis buvo, ji buvo pasirašyta pakankamai kietai, pagal Anglijos teisę, ir ji turėjo būti įvykdyta.Noriu pasakyti, kad tie ATL nebuvo parduoti. Jie ir šiandien yra. Kai mes paveldėjome tą sutartį, svarstėme, ką reikia daryti, ir nusprendėme laikyti tuos ATL. Naudoti tiek, kiek reikia gamybai, ir parduoti tik tuo atveju, kai kaina grįš į įsigijimo kainos lygį. 2010–2013 m. ATL kaina smigo, šiemet ji jau auga. Tas nuostolis, kuris per kelis metus buvo apskaitytas dėl vertės sumažėjimo, dabar jau yra kompensuojamas pelnu, kuris susijęs su vertės padidėjimu.

– Kaip vertinate „Lietuvos dujų tiekimo“ planus taikyti 20% nuolaidą ateinančius dvejus metus, o ne grąžinti pinigus permokėjusiems vartotojams. Ar čia nėra kokių nors konkurencijos pažeidimų ir diskriminacijos vartotojų atžvilgiu? Tai nėra standartinė situacija. Ji yra gera, kadangi mes turime galimybę panaudoti pinigus tam, kad sumažintume dujų kainą. Mūsų nuomone, tą esame sutarę ir su Vyriausybe, efektyviausias būdas yra mažinti dujų kainą ateityje. Grąžinimas atgal neleis nunešti naudos iki galutinio vartotojo. Akivaizdu, kad tas, kuris tuo metu naudodamas dujas iškepė picą, negrąžins picos valgytojui skirtumo. Mes siūlome pagaminti tą picą kitais metais ir galbūt daugiau jų parduoti.Tai taip pat leidžia nuolaidą išdalinti per kelis metus, kas, mano nuomone, yra labai svarbu. Kartais skubame pasidžiaugti vienkartiniu efektu ir norime, kad jis būtų tik didesnis. Bet išeikvoję tą rezervą – o tai yra tam tikras buferis – mes vėl susidursime su realybe: „Gazprom“ kontraktas baigiasi ir mes nežinome, kas bus po to, „Achema“ turi savų iššūkių, tinklo paslaugos brangsta, atsiranda SkGD dedamoji, o tai papildomas mokestis. Pinigų panaudojimas į ateitį leis amortizuoti visus tuos efektus ir bent porą metų būti gana ramiems dėl verslo ir gyventojų išlaidų dujoms.Gyventojai, mes pastebime ir džiaugiamės, grįžta prie šildymosi dujomis, jiems nebereikia tų malkų krauti kas naktį. Jie sako, kad kaina jau leidžia tai daryti. Ir tai irgi akivaizdi nauda.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

RETAIL konferencija: „Barbora“ pristatys prekes per valandą, prognozuojama daugiau partnerysčių Premium

Vienas didžiausių prekybos sektoriaus renginių Baltijos šalyse, „Verslo žinių“ organizuojamas prekybos...

Prekyba
11:29
Jauno verslo formulė: rėmėsi mokslu, augo 10 kartų ir neatsigina investuotojų Premium

Kosmetikos ir odos priežiūros priemonių prekės ženklas „Math Scientific“ antraisiais metais šovė į viršų 10...

Gazelė
11:03
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
08:28
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
05:45
Racionalus ir efektyvus augalinių liekanų panaudojimas tvariose agrobiotechnologijose Verslo tribūna

Pasaulyje sukaupta pakankamai patirties naudojant augalines liekanas energetikoje – tai pakankamai daug...

Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 10

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Latvijoje ir Estijoje pramonės produkcija per metus brango apie 30%

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 3,1%,...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Nemokumo administravimo bendrovė „Finance Guru“ tapo „Lifosos“ administratore

Dėl Vakarų sankcijų sustabdytos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ laikinąja administratore pirmadienį...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Europos investicijų bankas skolina „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur 1

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. Eur paskolą, kad ji...

Pramonė
2022.05.23
Balandį fiksuotas 7,1% pramonės nuosmukis 5

2022 m. sausio–balandžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 12,4 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti...

Pramonė
2022.05.23
Žemės ūkio ateitis – kaip išgauti daugiau su mažiau? Verslo tribūna

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų,...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Agrochema“: šiandien grūdų augintojai turi gerai paskaičiuoti, kurie sprendimai racionalūs Verslo tribūna

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos...

Agroverslas 2023
2022.05.23
„Orlen Lietuva“: esame sukaupę bitumo atsargų Premium 1

Remontui sustabdyta Mažeikių naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ ramina, kad dėl bitumo stygiaus nutraukti...

Pramonė
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Tiekimo problemos privertė „Harley-Davidson“ stabdyti dalį gamybos

Motociklų gamintoja „Harley-Davidson“ paskelbė dviem savaitėms Jungtinėse Amerikos Valstijose sustabdžiusi...

Pramonė
2022.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku