Arbatėlė pas karalienę

Arbatos gėrimą sudaro ne visada lengvai įsimenančios etiketo taisyklės, jų ir šiandien jums gali prireikti, jei būsite pakviesti arbatos pas kurios nors Europos šalies karalienę. Arba jei sugalvosite pavaišinti arbata užklydusį į svečius aristokratų šeimos atstovą.Taisyklių yra daugybė, bet neabejokite, pakviesti arbatėlės pas karalienę su kvietimu gausite aiškias elgesio instrukcijas. Jei netyčia primirštumėte jas, būdami karališkosios šeimos draugijoje prisiminkite vieną paprastą taisyklę, kuri padės jums išvengti bent jau šiurkščiausių klaidų. Visada stebėkite karalienę ir kartokite tai, ką ji daro: jei karalienė stovi, stovite ir jūs, jei karalienė baigė valgyti, baigiate ir jūs. Paprasta. Nes smulkesnių klaidų daro ir karališkosios šeimos nariai, už tai neretai būna išplakti spaudos.Kelias bendras taisykles dalyvaujant formaliame arbatos gėrime būtų pravartu žinoti. Pavyzdžiui, atvykus garbės svečiui arbatėlės organizatorius supažindina jį su kitais svečiais vos jiems peržengus slenkstį. Kartu jie gali stovėti netoli durų ir trumpai pasisveikinti su kiekvienu atvykstančiu svečiu. Atėjus metui eiti namo paprasčiausiai padėkokite organizatoriui ir atsisveikinkite su garbės svečiu. Tai yra formalesnės taisyklės, toliau elgtis galima gana laisvai. Svečiai gali vaikščioti po kambarį, įsidėti užkandžių ir įsipilti arbatos. Bendrauti galima su visais, nepriklausomai nuo to, ar buvote supažindinti.Dauntono abatijos pamokos

Etiketo konsultantas Willam Hanson iš „The English Manner“ bendrovės pataria, kaip turėtų elgtis svečiai, pakviesti arbatos į Dauntono abatiją 1920-aisiais. Nuo tų laikų daug kas pasikeitė. Tačiau geros manieros nesensta. Laikydamiesi šių patarimų visada jausitės laisvai, galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis užkandžiais, bendravimu su svečiais.
Apranga
Judesius ribojantys korsetai 1920-aisiais tapo nebemadingi ir vietoj jų damos rinkosi lengvas sukneles žemu liemeniu, prie kurių buvo derinama skrybėlė ir pirštinės. Nes pasirodyti viešumoje be skrybėlės ar pirštinių buvo nepadoru. Net dabar Karalienė Elisabeth II (Elžbieta II) Bekingemo rūmus palieka tik pasipuošusi šiais būtinais aksesuarais. Žinoma, pirštinėtai arbatą gerti nėra patogu, tad atsisėdus pirštines reikėtų nusimauti ir pasidėti ant kelių. Tada jau ant kelių (ir pirštinių) galima užtiesti tam skirtą servetėlę. Skrybėlės nusiimti nederėtų, be to, ji prisegta prie plaukų – kad vėjuotą dieną nereiktų neelegantiškai jos vytis šaligatviu. Tačiau šeštą valandą po pietų skrybėlę reikėtų nusiimti, nes vakarienės metu skrybėlė nedėvima.
Šiais laikais taisyklių yra mažiau, ir skrybėlės prie plaukų segti nebūtina. Vis dėlto arbatėlės organizatorius ir jo svečiai turėtų pasipuošti. Dažniausiai dėvimos suknelės ar dieniniai pastelinių spalvų kostiumai. Net jei tai yra neformali draugų arbatėlė, svečiai rengdamiesi turėtų pasistengti. Atitinkama apranga yra pagarbos šeimininkui ženklas. Vyrai turėtų užsivilkti bent jau švarką bei užsirišti kaklaraištį.
Arbatos stalo serviravimas
1920-aisiais geriant arbatą anglišku papročiu – su pienu – į puodelį pirmiau buvo pilama arbata, o tada pienas. Dauntono abatijos laikais aristokratai arbatos serviravimui naudodavo prabangų porcelianą, o tarnai arbatą gerdavo atskirai, iš didelių keraminių puodelių. Šie puodeliai nebuvo tokie patogūs kaip šiais laikais, nes jiems buvo pavojinga aukšta temperatūra. Kad molis nesuskiltų, tarnai pirmiausia pildavo pieną, kuris atvėsindavo po jo pilamą karštą arbatą. Buvo sakoma, kad apie žmogaus socialinį statusą galima spręsti iš to, ar jis pirmiausia pila pieną, ar arbatą.
Šiais laikais viskas daroma atvirkščiai. Knygoje „If teacups could talk“ („Jei arbatos puodeliai galėtų kalbėti“) Emilie Barnes rašo, kad „pirmiausia į puodelį turėtų būti pilama grietinėlė (ar pienas). Tada dedamas cukrus. Sakoma, kad tai turėtų būti gabalinis cukrus…“ Be abejo, prieš dėdami cukrų jūs turėtumėte paklausti svečio, ar jis mėgsta saldžią arbatą. Galiausiai įpilama arbata. Arbatą išpilstyti turėtų arbatėlės organizatorius arba artimiausi jo draugai. Be abejo, jei esate artimas draugas, galite pats pasisiūlyti padėti. Taip pat pasiūlykite pagalbą, jei jūsų draugas arbatą pilsto jau ilgiau nei pusvalandį.
Arbatos maišymas
Nepriklausomai nuo to, ar pylėte pieno, ar ne, arbatos nemaišykite sukdami šaukštelį ratu – arbata gali ištikšti ant stalo. Elegantiškiau yra judinti šaukštelį pirmyn ir atgal – įsivazduokite judesį nuo šeštos iki dvyliktos valandos ant laikrodžio ciferblato. Maišant arbatą jūsų šaukštelis neturėtų liesti puodelio sienelių ir nekelti jokio garso. Jūsų šaukštelis lies puodelio dugną, nes kitaip būtų neįmanoma maišyti. Tada šaukštelis padedamas ant lėkštutės, už puodelio.
Kaip laikyti puodelį
Laikykite lėkštutę su puodeliu savo liemens aukštyje. Nekiškite piršto į ąselę, vietoj to laikykite ją suspaudę nykščiu ir smiliumi, viduriniuoju pirštu prilaikydami puodelį iš apačios. Neatkiškite bevardžio ir mažojo pirštų, jie turėtų būti lengvai sulenkti.
Užkandžiavimas
Vieno kąsnio sumuštinukai turėtų pateisinti savo pavadinimą – jie turėtų būti ne didesni už pirštą. Nesinaudokite peiliu ir šakute – šie sumuštiniai yra valgomi rankomis. Taip pat nepjaustykite peiliu duonos produktų – nepjaukite per pusę net didesnių bandelių. Jas atsargiai perlaužkite per pusę pirštais.
Servetėlės
Vos atsisėdus servetėlę derėtų išlankstyti ir patiesti ant kelių. Ji apsaugos jūsų drabužius nuo nelaimingų įvykių, bet taip pat retkarčiais ja pasivalykite lūpas (lengvu tapšnojančiu judesiu, tik netrinkite ir nešluostykite, nes tai yra labai nepadoru). Stodamiesi servetėlę palikite. Jei ketinate grįžti prie stalo, ją padėkite ant kėdės. Jei ruošiatės dramatiškai palikti kitus svečius (kaip Ledi Marija), servetėlę numeskite ant stalo.
Komplimentai
Dauntono abatijos laikais svečiai negirdavo užkandžių – arbatėlės organizatoriai jų patys negamino, tai buvo virėjo darbas. Pastabos apie kambarių interjerą taip pat nebuvo įprastos. Jeigu lankydamiesi Dauntono abatijoje imtumėte girti aplinką, būtų pamanyta, kad nesate pratę prie prabangos. Taip pat jokių komplimentų apie aprangą – savaime suprantama, kad visi pasipuošę skoningai.
Svečių sodinimas
1920-aisiais susėdus prie stalo damos turėjo paprotį keisti pašnekovus, kad visi gautų pabendrauti su įvairiais žmonėmis. Kiekvienas svečias buvo sodinamas tarp dviejų priešingos lyties asmenų. Valgant pirmą patiekalą moterys šnekučiuodavosi su vyru, sėdinčiu joms iš kairės, o patiekus antrą patiekalą jos atsisukdavo pabendrauti su vyru iš dešinės pusės. Su kitoje stalo pusėje sėdinčiais svečiais nebendraudavo, nes stalai buvo gana platūs ir tektų šaukti, kad jus išgirstų.
Ištekėjusios moterys ir jų vyrai buvo sodinami atskirai, nes buvo manoma, kad jiems būtų malonu vieniems nuo kitų pailsėti. Sužadėtiniai buvo sodinami kartu (kaip Metjus ir Marija prieš jų vestuves), nes paprastai jie negalėdavo matytis neprižiūrimi, tad arbatėlė jiems būdavo proga pabendrauti.
Pokalbių temos
Apie pinigus kalbėti nedera, taip pat Dauntono abatijoje neklaustumėte kito svečio, kuo jis užsiima. Jei kiti arbatėlės svečiai norės kalbėti apie savo darbą, jie apie jį papasakos, tačiau pačiam klausti nebuvo priimtina. Šiais laikais apie darbą kalbėti galima, ypač jei jis yra įdomus. Kadangi tai yra ne verslo pietūs, jūs tiesiog smagiai leidžiate laiką, tai rinkitės lengvas pokalbio temas. Ir 1920-aisiais, ir dabar neaptarinėjamas seksas, sveikata, politika ir religija.