Su euru, jei prireiks, Lietuvai atiteks ir paminkštinta pagalvė

Publikuota: 2014-12-26
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
„Verslo žinios“

Dėl skolų krizės Europa sukūrė savo valiutos fondą, be kurio euro zona būtų neatpažįstamai aptrupėjusi. Kodėl eurą įsivedančiai Lietuvai naudinga dalyvauti Europos stabilumo mechanizme ir kiek tai kainuoja, pasakoja jo vadovas Klausas Reglingas.

Kokia yra Europos stabilumo mechanizmo paskirtis ir kodėl kitąmet eurą įsivedanti Lietuva jungiasi prie šios institucijos? Europos stabilumo mechanizme (ESM) dalyvauja visos euro zonos šalys narės. Tai yra euro zonos krizių pertvarkos priemonė. Ja Lietuva galėtų pasinaudoti kaip tam tikru draudimo polisu, jei vėl ištiktų rimta krizė, o šalis nebegalėtų pasiskolinti lėšų jai įveikti kapitalo rinkose. Bet tai mažai tikėtina.

Kaip veikia šis draudimo nuo krizių valdymo mechanizmas? ESM buvo įkurtas 2012 m. kaip nuolatinis euro zonos šalių narių pertvarkos po krizių mechanizmas. ESM, kuriam vadovauja euro zonos finansų ministrų valdytojų taryba, teikia paskolų ar kredito linijų šalims narėms, kurios praranda investuotojų pasitikėjimą, todėl nebegali skolintis rinkoje. Tokiais veiksmais užtikrinamas finansinis euro zonos stabilumas. ESM šiuo metu yra išdavęs 51 mlrd. Eur paskolų Ispanijai ir Kiprui. Dar iki to, kai buvo įsteigtas ESM, 2010 m. šalys narės buvo įkūrusios laikiną Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Per jį suteikta dar 186 mlrd. Eur paskolų Airijai, Portugalijai ir Graikijai. Tokie kreditai teikiami tik šalims, kurios juos gauna, įsipareigojus įgyvendinti esmines reformas ir konsoliduoti biudžetus. To reikia, kad jų ekonomika vėl tvariai augtų, būtų gyvybinga ir konkurencinga. Sėkmingai iš gelbėjimo programų pasitraukusios Airija, Portugalija ir Ispanija tik įrodo, kad tokia strategija veikia.

Suprantama, kad nemokamų pietų nebūna. Kiek dalyvavimas ESM kainuos Lietuvai? Lietuva, prisijungdama prie euro zonos, taps ESM dalininke ir turės įmokėti dalį savo kapitalo (angl. paid-in capital). Per penkerius metus ji turės įmokėti 327,2 mln. Eur, arba 65,4 mln. Eur pamečiui. Šalis kurį laiką mokės mažesnę įmoką, nei įprastai, nes Lietuvos BVP gyventojui šiuo metu siekia mažiau nei 75% ES vidurkio. Po 12 metų, 2027 m., kai baigs galioti ši išimtis, turės papildomai įnešti dar 159,4 mln. Eur į ESM kapitalą. Jokių kitų įmokų Lietuva ESM nemokės, nes fondas pats padengia savo veiklos išlaidas. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Lietuva netaps EFSF nare, todėl neturės laikytis jokių įsipareigojimų pagal šio fondo finansuojamas Airijos, Portugalijos ir Graikijos programas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Euro zonos narės ne tik įmoka savo dalį į ESM kapitalą, bet ir prisiima kur kas didesnius įsipareigojimus tam tikromis aplinkybėmis mokėti gerokai didesnes sumas. Kokios yra tos aplinkybės? Tik labai mažai tikėtinu atveju, kai atsiradusiems nuostoliams padengti nepakaktų įmokėtos sumos, Lietuvos, kurios maksimalūs įsipareigojimai (angl. callable capital) siekia 2,54 mlrd. Eur (iš 702 mlrd. Eur), būtų paprašyta papildomai įmokėti į ESM. Nors prielaidų tam nėra, teoriškai tokia padėtis galėtų susiklostyti, jei paramą gavusios euro zonos šalys narės negrąžintų paskolų. Tokie galimi nuostoliai šiuo metu visiškai padengti ESM įmokėtu kapitalu, kuris siekia 80 mlrd. Eur. Palyginti: iš ESM šiuo metu, kaip jau minėjau, paskolos Ispanijai ir Kiprui suteiktos už 51 mlrd. Eur. Taigi, dabar nėra jokios rizikos, kad į ESM kapitalą euro zonos narėms teks įnešti daugiau pinigų. Net jeigu ESM vieną dieną suteiktų daugiau paskolų, nors šiandien tokio poreikio nėra, numatyta keletas priemonių, kurios užtikrina, kad paskolas gavusios šalys jas grąžintų. Tai jau minėta sąlyga už gaunamus pinigus įsipareigoti įgyvendinti reformas ir taip paskatinti šalių ekonomiką. Atsigavus ūkiui valstybė gauna daugiau pajamų, tad jai nebekyla problemų grąžinti ir gautas paskolas. Laikydamasis šio principo krizės ištiktoms valstybėms skolina ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Organizacija per 60 metų pasaulio šalis iš įvairių ekonomikos krizių traukė net kelis šimtus kartų, bet nė karto nepatyrė nuostolių.

Kam tuomet Europoje buvo įsteigtas ESM, kai šalys pagalbos ir taip gali kreiptis į TVF? ESM iš tiesų veikia labai panašiai kaip TVF. Europoje pritaikėme daugelį šio fondo veiklos principų. O ESM įkurti buvo būtina dėl dviejų priežasčių. Pirma, euro zonos šalių problemos buvo bendros visai Europai, tad europiečiams buvo normalu jas spręsti kartu. Antra, TVF vienas nebūtų galėjęs suteikti pakankamos finansinės paramos ekonominių sunkumų ištiktoms šalims, tokioms kaip Graikija, Kipras, Airija ir Portugalija. Tad jei šios valstybės nebūtų gavusios pinigų iš EFSF ir ESM, kai kurioms jų būtų tekę palikti euro zoną. Tokia įvykių seka būtų tapusi tikra euro zonos ir visos Europos tragedija. Jei taip būtų atsitikę, manau, Europa šiandien būtų visiškai kitokia.

Ar skiriasi ESM ir TVF suteikiamų paskolų sąlygos? Pirmiausia, skolintis iš ESM yra pigiau nei iš TVF. Taip pat ESM (ir EFSF) paskolų grąžinimo terminai ilgesni. Jie siekia 20–30 metų, palyginti – TVF skolina tik dešimčiai metų. Jei Lietuva susidurtų su sunkumais ir jai prireiktų paskolos iš ESM, ji neabejotinai turėtų naudos dėl euro zonos šalių narių solidarumo. Mes skolinamės rinkoje išleisdami obligacijų. Gautas lėšas perskoliname be jokios papildomos maržos su nedidelėmis maždaug 1,5% palūkanomis – tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ir pasiskolinome rinkoje. Pavyzdžiui, Airija už TVF paskolas, kurios sudarė didžiąja skolos dalį, mokėjo apie 5%, o mums už naujai išduotas paskolas dabar moka apie 1,5% palūkanas. Airiai nusprendė pirma laiko grąžinti TVF paskolas, tačiau toliau naudojasi mūsų finansavimu. Dėl palyginti pigesnio skolinimosi naudos turėjo ir kitos pertvarkos programose dalyvaujančios šalys. Tokios Graikijos skolos administravimo išlaidos 2013 m. sumažėjo 8,6 mlrd. Eur, o tai didžiulė suma, prilygstanti 4,7% šalies BVP. Svarbu paminėti, kad suteiktas finansavimas negula euro zonos šalių mokesčių mokėtojams ant pečių. Be to, ESM, skirtingai nei TVF, gali investuoti į probleminių bankų pertvarką, įsigydamas jų akcijų ir taip sustiprindamas bankų kapitalo bazę.

TVF naujausioje ekonominėje prognozėje teigia, kad nuo šių metų pavasario recesijos euro zonoje tikimybė išaugusi nuo 20 iki 40%. Kokia tikimybė, kad gali pasikartoti 2010–2013 m. euro zonos šalių gelbėjimo scenarijus? Nematau jokių ženklų, kad artimiausioje ateityje į ESM finansinės pagalbos galėtų kreiptis naujos šalys. Sutinku, kad pastaruoju metu ekonominės prognozės buvo apkarpytos, tačiau toliau prognozuojamas euro zonos augimas. Manau, kad 40% įvertinta recesijos tikimybė euro zonoje yra per didelė.

Lietuvos parlamentas patvirtino 2015 m. biudžetą, tačiau ekspertai nuogąstauja, kad dėl perdėm optimistiško pajamų planavimo jame gali atsirasti skylė, kurią teks lopyti. Kaip manote, ar dėl atpigusio skolinimosi mūsų Vyriausybė pajėgi atsispirti pagundai skolintis ir išsaugoti finansų drausmę? Kiek man žinoma, prieš tvirtinant biudžetą buvo padaryta tam tikrų pakeitimų, tačiau biudžeto deficitas dėl to neišaugo. Galiu pasakyti, kad Rimantas Šadžius, Lietuvos finansų ministras, ES finansų ministrų susitikimuose ECOFIN, taip pat pastaruoju metu Euro grupėje (angl. The Eurogroup), kuri jungia kolegas iš euro zonos šalių, pristato labai nuosaikų ir ryžtingą požiūrį dėl šalies biudžeto. Tikiuosi, kad tas požiūris toks liks ir šiuo atveju. Žinoma, šalies ekonomikos padėtis gana neapibrėžta, tačiau tai galima pasakyti apie bet kurią kitą šalį. Yra keletas veiksnių, kuriems Vyriausybė įtakos daryti negali. Ypač tam, kas vyksta už išorinių ES sienų Rytuose. Taigi, manau, kad teks kurį laiką pagyventi su ta nežinomybe ir sulaukti faktinių ekonominės plėtros rodiklių. Kita vertus, įvairios tarptautinės institucijos prognozuoja, kad Lietuvos BVP kitąmet augs gerokai sparčiau, nei vidutiniškai auga ES, t. y. kiek mažiau nei po 2% per metus. Man regis, jūsų šalis vystosi gana sveikai. Esu tikras, kad finansų ministras, Vyriausybė, ir jūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią pažįstu nuo to laiko, kai ji buvo Europos Komisijos narė, uoliai valdžiusi ES biudžetą, kartu užtikrins, kad biudžetas ir toliau būtų tvarkomas laikantis finansų drausmės.Interviu publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pagaliau aukštesnės palūkanos

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 42

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Per pandemiją kritusias transporto draudimo kainas šokdina infliacija Premium

Karantinas ir didelė konkurencija tarp draudimo kompanijų lėmė transporto draudimo įmokų kritimą ir...

Logistika
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku