Pagaminta Lietuvoje, suvartota Norvegijoje

Christeras Abergas, „Orkla Confectionary & Snacks“ vykdomasis direktorius ir viceprezidentas, neatskleidžia kortų, kur dar bendrovė gali investuoti Baltijos šalyse, tačiau atkreipia dėmesį, kad Norvegijos „Orkla“ grupė orientuojasi į pirmą ar antrą poziciją vartojimo prekių rinkose užimančias bendroves. Jis nurodo, kad šiemet rugpjūtį įsigyta Latvijos kompanija „NP Foods“, kuri valdo stipriausią Latvijoje šokolado ir konditerijos gaminių prekės ženklą „Laima“, tik patvirtina šią taisyklę.„Daugiausia dėmesio ir investicijų skiriame šiam regionui. Baltijos šalys yra tos, kurios gamins Šiaurės rinkoms. Pastebime bet ką, kas kiekvienoje rinkoje yra lyderis arba siekiame jau drauge tapti tuo pirmuoju“, – pažymėjo p. Abergas, dalindamasis įmonės patirtimi Baltijos šalyse lapkritį Rygoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių verslo forume.Investicijų bankininkai čia pat svarsto, kad į šią kategoriją Lietuvoje patenka, pavyzdžiui, AB „Vilniaus pergalė“, valdoma UAB „Vilniaus prekyba“ akcininkų. Tačiau, anot jų, norint, kad lietuviška šokolado bendrove susidomėtų toks išrankus jaunikis kaip „Orkla“, ją dar reikia „gerai išmasažuoti“, o tai gali trukti ir keletą metų. Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad dabartinis akcininkas taip lengvai atsisveikintų su šia investicija.Čia pat savo patirtimi dalijasi Larsas Malte, Marijampolėje veikiančios „Baltic Textile Company“ akcininkas. Jis prisimena, kad prieš tai padirbęs Baltarusijoje, Rusijoje, o dar anksčiau ir Afrikoje bei Pietų Amerikoje, atvykęs į Marijampolę prieš keliolika metų pasijuto „beveik namie“.„Pradėjome bendradarbiauti su danų kompanija „Gabriel“, kuri panorėjo perkelti gamybą į Marijampolę, tai jau iki galo padaryta. Įkūrėme, kaip aš vadinu, „virtualią bendrovę“, kuri sujungė danų ir lietuvių bendrovę į vieną organizmą“, – pasakoja p. Malte. Pasak jo, verslo ateitis šiame regione ne elementarus paslaugų ar gamybos perkėlimas į efektyvesnių kaštų teritorijas, bet labai glaudus užsakančiosios ir tuos užsakymus atliekančiosios pusės bendradarbiavimas, glaudesnė gamybos grandinės integracija.

Padvigubino apsukas „Orkla“, šią vasarą įsigijusi „NP Foods“, taip pat perėmė maisto gaminių ir gėrimų prekyba užsiimančią Kauno UAB „Margiris“. Pono Abergo teigimu, po šio sandorio „Orkla“ veiklos apimtis Baltijos šalyse padvigubėjo, išaugo pelningumas. Šiemet bendrovės finansininkai laukia, kad pardavimo pajamos Baltijos šalyse jau perkops 1 mlrd. NOK (418 mln. Lt; 121 mln. Eur), palyginti su 898 mln. NOK (367 mln. Lt; 106 mln. Eur) pernai, o pelningumas (EBITDA margin) kilstels iki 9,5%, nuo 8,3% pernai. Kompanijai Lietuvoje dar priklauso UAB Vilniaus margarino gamykla, UAB „Suslavičius-Felix“ ir UAB „Minordija“.Oslo akcijų biržoje kotiruojama „Orkla“ kai kurių valdomų vartojimo prekių ženklų istoriją mena jau 200 ir daugiau metų. Tarp jų ir Estijos „Kalev“.33 mlrd. NOK (13,5 mlrd. Lt, 3,9 mlrd. Eur) metinę apyvartą, 92 gamyklas ir 17.000 darbuotojų turintis norvegų koncernas, pasak p. Abergo, Baltijos šalyse investuoja visų pirma todėl, kad šios vartojimo rinkos auga sparčiau nei Šiaurės šalys.„Be to, matome, kad čia investuoti paprasčiau, mažiau biurokratijos, sandoriai konkurencijos tarnybų įvertinami greičiau nei, pavyzdžiui, Norvegijoje“, – pažymi p. Abergas. Pasak jo, „Orkla“ investuoja dėl galimybės sustiprinti pozicijas vietos rinkoje, o taip pat įeiti į kitas rinkas, tad investuojama abiem kryptimis. „Neatmetu galimybės, kad įsigytoms įmonėms kuriam laikui ateis vadovauti užsieniečiai, tačiau kartu siekiame pritraukti geriausius vietinius vadybininkus ir taip geriau suprasti vietos rinkas“, – aiškina „Orkla Confectionary & Snacks“ vykdomasis direktorius.Ponas Malte taip pat giria lietuvių sumanumą ir sako neįsivaizduojąs, kaip jo verslas galėtų judėti į priekį be jų idėjų įgyvendinimo.„Priimkite kūrybingus, išmanius lietuvius, latvius ir estus į įmonių valdybas. Jei to nepadarysime, Šiaurės šalyse mes paprasčiausiai pralaimėsime“, – perspėja p. Malte.

Laikas persiorientuoti Andersas Paalzowas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje rektorius, atkreipia dėmesį, kad daug kalbama apie skandinavų investicijas Baltijos šalyse, tačiau reikėtų kalbėti apie didesnį eksporto srautą į Šiaurės šalis iš Baltijos šalių.„Turint galvoje Ukrainos ir Rusijos konfliktą, Maskvos taikomą prekių embargą, dabar yra tinkamas laikas perorientuoti mūsų prekių srautus“, – teigia p. Paalzowas.Knutas Magnussenas, DNB vyresnysis ekonomistas, nurodo, kad sveikas balansas tarp darbo našumo ir kainos – esminė sąlyga išlaikyti ilgalaikį Baltijos šalių augimą, o tam prielaidos palankios. Pasak jo, darbo našumas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse artėja prie Vokietijos ar Švedijos lygio, bet augti erdvės dar yra pakankamai. Darbo našumas Baltijos šalyse, po krizės augęs sparčiau nei atlyginimai, dabar vėl atsilieka. Tai kenkia įmonių konkurencingumui eksporto rinkose.Kita vertus, p. Magnusseno nuomone, ypač geras signalas yra tai, kad potencialus ilgalaikis Baltijos šalių BVP augimas siekia 3,5–4%, tai leis pasivyti ES senbuves. „Pagal šį rodiklį ES vidurkis šiuo metu yra sumažėjęs iki 2%“, – teigė p. Magnussenas antradienį kalbėdamas Šiaurės ir Baltijos šalių verslo forume Rygoje.Įmonės „GatewayBaltic“ duomenimis, kurie remiasi centrinių bankų statistika, per dešimtmetį Šiaurės šalių tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Baltijos šalyse išaugo 158%, nuo 6,7 mlrd. Eur 2003 m. iki 17,3 mlrd. Eur 2013 m. Šiaurės šalių TUI sudaro 44% visų TUI Baltijos šalyse.

Lietuvoje daugiausia danų verslo Inesė Andersonė, rinkos tyrimų bendrovės „GatewayBaltic“ vykdomoji direktorė, skaičiuoja, kad Baltijos šalyse veikia daugiau nei 2.000 įmonių su Šiaurės šalių kapitalu, jose dirba daugiau nei 110.000 žmonių. „Šiaurės šalių įmonės Lietuvoje ir Latvijoje sukuria apie 3% darbo vietų, o Estijoje jau beveik 8%“, – sako p. Andersonė.Gausiausiai Baltijos šalyse investavusios yra Švedijos įmonės. Daugiausia švedų TUI tenka finansų sektoriui, kuris atsireikė daugiau nei pusę nuo 9,5 mlrd. Eur (32,7 mlrd. Lt) visų TUI į Baltijos šalis. Tai nestebina turint omenyje, kad čia veikia pagrindiniai Švedijos bankai, tokie kaip SEB, „Swedbank“ ar „Nordea“. Antroje vietoje yra švedų investicijos į gamybą, pagal vertę jų daugiausia teko Estijai, tačiau IT investicijų iš Švedijos akivaizdžiai gausiausia nusėdo Lietuvoje. Daugiausia į gamybą Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, investuoja danai, jie taip pat aktyviai veikia transporto sektoriuje. Suomiai, kurių projektų vis daugiau sulaukia Lietuva, nuo seno pirmauja Estijoje gamybos, nekilnojamojo turto ir prekybos srityse. Latviai iš švedų ir norvegų daugiausia TUI pritraukė į finansų sektorių, o iš danų – į IT sektorių.Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.