Pagaminta Lietuvoje, suvartota Norvegijoje

Publikuota: 2014-12-07
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: JUDITOS GRIGELYTĖS
„Verslo žinios“

Šiaurės šalių investuotojai dalijasi savo planais Baltijos šalyse, jų teigimu, vis daugiau prekių ir paslaugų šias rinkas pasieks iš lietuvių, latvių ir estų įmonių, integruotų į jų verslo grupes.

Christeras Abergas, „Orkla Confectionary & Snacks“ vykdomasis direktorius ir viceprezidentas, neatskleidžia kortų, kur dar bendrovė gali investuoti Baltijos šalyse, tačiau atkreipia dėmesį, kad Norvegijos „Orkla“ grupė orientuojasi į pirmą ar antrą poziciją vartojimo prekių rinkose užimančias bendroves. Jis nurodo, kad šiemet rugpjūtį įsigyta Latvijos kompanija „NP Foods“, kuri valdo stipriausią Latvijoje šokolado ir konditerijos gaminių prekės ženklą „Laima“, tik patvirtina šią taisyklę.„Daugiausia dėmesio ir investicijų skiriame šiam regionui. Baltijos šalys yra tos, kurios gamins Šiaurės rinkoms. Pastebime bet ką, kas kiekvienoje rinkoje yra lyderis arba siekiame jau drauge tapti tuo pirmuoju“, – pažymėjo p. Abergas, dalindamasis įmonės patirtimi Baltijos šalyse lapkritį Rygoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių verslo forume.Investicijų bankininkai čia pat svarsto, kad į šią kategoriją Lietuvoje patenka, pavyzdžiui, AB „Vilniaus pergalė“, valdoma UAB „Vilniaus prekyba“ akcininkų. Tačiau, anot jų, norint, kad lietuviška šokolado bendrove susidomėtų toks išrankus jaunikis kaip „Orkla“, ją dar reikia „gerai išmasažuoti“, o tai gali trukti ir keletą metų. Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad dabartinis akcininkas taip lengvai atsisveikintų su šia investicija.Čia pat savo patirtimi dalijasi Larsas Malte, Marijampolėje veikiančios „Baltic Textile Company“ akcininkas. Jis prisimena, kad prieš tai padirbęs Baltarusijoje, Rusijoje, o dar anksčiau ir Afrikoje bei Pietų Amerikoje, atvykęs į Marijampolę prieš keliolika metų pasijuto „beveik namie“.„Pradėjome bendradarbiauti su danų kompanija „Gabriel“, kuri panorėjo perkelti gamybą į Marijampolę, tai jau iki galo padaryta. Įkūrėme, kaip aš vadinu, „virtualią bendrovę“, kuri sujungė danų ir lietuvių bendrovę į vieną organizmą“, – pasakoja p. Malte. Pasak jo, verslo ateitis šiame regione ne elementarus paslaugų ar gamybos perkėlimas į efektyvesnių kaštų teritorijas, bet labai glaudus užsakančiosios ir tuos užsakymus atliekančiosios pusės bendradarbiavimas, glaudesnė gamybos grandinės integracija.

Padvigubino apsukas „Orkla“, šią vasarą įsigijusi „NP Foods“, taip pat perėmė maisto gaminių ir gėrimų prekyba užsiimančią Kauno UAB „Margiris“. Pono Abergo teigimu, po šio sandorio „Orkla“ veiklos apimtis Baltijos šalyse padvigubėjo, išaugo pelningumas. Šiemet bendrovės finansininkai laukia, kad pardavimo pajamos Baltijos šalyse jau perkops 1 mlrd. NOK (418 mln. Lt; 121 mln. Eur), palyginti su 898 mln. NOK (367 mln. Lt; 106 mln. Eur) pernai, o pelningumas (EBITDA margin) kilstels iki 9,5%, nuo 8,3% pernai. Kompanijai Lietuvoje dar priklauso UAB Vilniaus margarino gamykla, UAB „Suslavičius-Felix“ ir UAB „Minordija“.Oslo akcijų biržoje kotiruojama „Orkla“ kai kurių valdomų vartojimo prekių ženklų istoriją mena jau 200 ir daugiau metų. Tarp jų ir Estijos „Kalev“.33 mlrd. NOK (13,5 mlrd. Lt, 3,9 mlrd. Eur) metinę apyvartą, 92 gamyklas ir 17.000 darbuotojų turintis norvegų koncernas, pasak p. Abergo, Baltijos šalyse investuoja visų pirma todėl, kad šios vartojimo rinkos auga sparčiau nei Šiaurės šalys.„Be to, matome, kad čia investuoti paprasčiau, mažiau biurokratijos, sandoriai konkurencijos tarnybų įvertinami greičiau nei, pavyzdžiui, Norvegijoje“, – pažymi p. Abergas. Pasak jo, „Orkla“ investuoja dėl galimybės sustiprinti pozicijas vietos rinkoje, o taip pat įeiti į kitas rinkas, tad investuojama abiem kryptimis. „Neatmetu galimybės, kad įsigytoms įmonėms kuriam laikui ateis vadovauti užsieniečiai, tačiau kartu siekiame pritraukti geriausius vietinius vadybininkus ir taip geriau suprasti vietos rinkas“, – aiškina „Orkla Confectionary & Snacks“ vykdomasis direktorius.Ponas Malte taip pat giria lietuvių sumanumą ir sako neįsivaizduojąs, kaip jo verslas galėtų judėti į priekį be jų idėjų įgyvendinimo.„Priimkite kūrybingus, išmanius lietuvius, latvius ir estus į įmonių valdybas. Jei to nepadarysime, Šiaurės šalyse mes paprasčiausiai pralaimėsime“, – perspėja p. Malte.

Laikas persiorientuoti Andersas Paalzowas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje rektorius, atkreipia dėmesį, kad daug kalbama apie skandinavų investicijas Baltijos šalyse, tačiau reikėtų kalbėti apie didesnį eksporto srautą į Šiaurės šalis iš Baltijos šalių.„Turint galvoje Ukrainos ir Rusijos konfliktą, Maskvos taikomą prekių embargą, dabar yra tinkamas laikas perorientuoti mūsų prekių srautus“, – teigia p. Paalzowas.Knutas Magnussenas, DNB vyresnysis ekonomistas, nurodo, kad sveikas balansas tarp darbo našumo ir kainos – esminė sąlyga išlaikyti ilgalaikį Baltijos šalių augimą, o tam prielaidos palankios. Pasak jo, darbo našumas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse artėja prie Vokietijos ar Švedijos lygio, bet augti erdvės dar yra pakankamai. Darbo našumas Baltijos šalyse, po krizės augęs sparčiau nei atlyginimai, dabar vėl atsilieka. Tai kenkia įmonių konkurencingumui eksporto rinkose.Kita vertus, p. Magnusseno nuomone, ypač geras signalas yra tai, kad potencialus ilgalaikis Baltijos šalių BVP augimas siekia 3,5–4%, tai leis pasivyti ES senbuves. „Pagal šį rodiklį ES vidurkis šiuo metu yra sumažėjęs iki 2%“, – teigė p. Magnussenas antradienį kalbėdamas Šiaurės ir Baltijos šalių verslo forume Rygoje.Įmonės „GatewayBaltic“ duomenimis, kurie remiasi centrinių bankų statistika, per dešimtmetį Šiaurės šalių tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Baltijos šalyse išaugo 158%, nuo 6,7 mlrd. Eur 2003 m. iki 17,3 mlrd. Eur 2013 m. Šiaurės šalių TUI sudaro 44% visų TUI Baltijos šalyse.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lietuvoje daugiausia danų verslo Inesė Andersonė, rinkos tyrimų bendrovės „GatewayBaltic“ vykdomoji direktorė, skaičiuoja, kad Baltijos šalyse veikia daugiau nei 2.000 įmonių su Šiaurės šalių kapitalu, jose dirba daugiau nei 110.000 žmonių. „Šiaurės šalių įmonės Lietuvoje ir Latvijoje sukuria apie 3% darbo vietų, o Estijoje jau beveik 8%“, – sako p. Andersonė.Gausiausiai Baltijos šalyse investavusios yra Švedijos įmonės. Daugiausia švedų TUI tenka finansų sektoriui, kuris atsireikė daugiau nei pusę nuo 9,5 mlrd. Eur (32,7 mlrd. Lt) visų TUI į Baltijos šalis. Tai nestebina turint omenyje, kad čia veikia pagrindiniai Švedijos bankai, tokie kaip SEB, „Swedbank“ ar „Nordea“. Antroje vietoje yra švedų investicijos į gamybą, pagal vertę jų daugiausia teko Estijai, tačiau IT investicijų iš Švedijos akivaizdžiai gausiausia nusėdo Lietuvoje. Daugiausia į gamybą Lietuvoje, palyginti su Latvija ir Estija, investuoja danai, jie taip pat aktyviai veikia transporto sektoriuje. Suomiai, kurių projektų vis daugiau sulaukia Lietuva, nuo seno pirmauja Estijoje gamybos, nekilnojamojo turto ir prekybos srityse. Latviai iš švedų ir norvegų daugiausia TUI pritraukė į finansų sektorių, o iš danų – į IT sektorių.Straipsnis lapkričio 6 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
Europos Parlamentas dega žalią šviesą 15% pelno mokesčiui ES 1

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį parėmė Europos Komisijos siūlymą, kuriam įsiteisėjus ES įsigaliotų...

Finansai
2022.05.19
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 23

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
„Invega“ paskolos itin daug susidomėjimo iš vežėjų nesulaukė Premium

Pirmadienį baigėsi terminas teikti paraiškas „Invega“ teikiamoms lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms...

Logistika
2022.05.19
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
FNTT: Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos PVM vengimo schemos

Druskininkų ir Birštono SPA centruose nustatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemos,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Teisininkė: daugelis sutarčių dėl didėjančių kainų nebus įvykdytos. Reikia tartis Premium

Donata Lapėnienė, advokatų profesinės bendrijos „VIALEX Baltic“ partnerė, prognozuoja, jog dėl padidėjusių...

Verslo aplinka
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 25

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
Renovacija merdi, o rangos konkursus skelbia dar 2019 m. kainomis Premium 3

Renovacijos projektų vykdytojai kai kuriuos pirkimus skelbia dar 2019–2020 m. kainomis, kai vien nuo šių metų...

Statyba ir NT
2022.05.19
Finansinių ataskaitų teikimas: dažniausi klausimai ir atsakymai Verslo tribūna

Artėjant terminui, gegužę suaktyvėja juridinių asmenų finansinių ataskaitų teikimas – šiuo metu Registrų...

Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
2022.05.18
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
2022.05.18
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
2022.05.18
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 3

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Verslo aplinka
2022.05.18
Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
2022.05.18
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku