Verslininkai galės patys siūlyti, kuriuos žvyrkelius asfaltuoti ir už kiek

Publikuota: 2014-11-29
Atnaujinta 2015-06-09 17:28
„Verslo žinios“

Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė, „Raidla Lejins & Norcous“ nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupės vadovė, vardija, kad verslo ir valdžios partnerystės proveržiui gali būti naudinga tai, kad nuo 2015 m. vasario 1 d. privatūs subjektai įgis iniciatyvos teisę siūlyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (angl. „public-private partnership“, PPP) projektus.„Verslininkai nuolat pabrėžia, kad į tokius projektus jie įsitraukia per vėlai, kai jo keisti nebegalima“, – sako p. Oliškevičiūtė-Cicėnienė. Pasak teisininkės, ši nuostata leis verslininkams į PPP projektų planavimą įsijungti anksčiau ir taip siekti efektyvesnio projektų įgyvendinimo.Naujoji Investicijų įstatymo redakcija numato, kad privatūs subjektai nuo kitų metų vasario įgis teisę inicijuoti, pasiūlyti įgyvendinti PPP projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, o įgaliotos viešojo sektoriaus institucijos įstatymu įpareigotos tų pasiūlymų neignoruoti.Ponia Oliškevičiūtė-Cicėnienė taip pat atkreipia dėmesį, kad verslininkai investuodami į tokius projektus, valdžios įstaigos juos įgyvendindamos mažiau rizikuos, nes į Lietuvos teisę numatoma perkelti naujoji ES koncesijos ir viešųjų pirkimų direktyva turėtų išspręsti problemą dėl galimybės keisti PPP sutarties šalį, sąlygas pasikeitus tam tikroms finansinėms ir ekonominėms aplinkybėms.Ji nurodo, kad kitąmet gali atsirasti dar keletas palankių nuostatų, tačiau tokių projektų sėkmė pirmiausia priklauso nuo valdžios ir verslininkų požiūrio į PPP.„Viską galime tobulinti, bet jeigu nebus tarpusavio pasitikėjimo ir didelio noro, to proveržio ir nebus“, – pripažįsta teisininkė.

Investuotojų intereso trūksta Lietuva iš tiesų tarp Rytų Europos ir NVS valstybių pagal subalansuotą teisinį PPP reguliavimą užima pirmą vietą. Tačiau šalyje tokiomis investicijomis, deja, kol kas nesusigundo užsienio investuotojai. „Investuotojams svarbios aiškios ir nesikeičiančios taisyklės, šiuo metu mes tokias ir turime. Tačiau užsienio bendrovės čia neveikia, nes Lietuvoje įgyvendinamų projektų vertė siekia apie 10 mln. Eur (34,5 mln. Lt), o užsienyje tokios investicijos prasideda nuo 100 mln. Eur (345 mln. Lt)“, – kalba Jonas Kimontas, „Investuok Lietuvoje“ (IL) Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas. IL duomenimis, per pastaruosius 18 metų šalyje įgyvendinti 39 projektai, į kuriuos investuota 455 mln. Lt (132 mln. Eur) privačiojo sektoriaus investicijų.„Tačiau tai tik 5% planuojamų investicijų į viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projektus“, – kalba p. Kimontas. Anot jo, transporto sektorius, kaip rodo užsienio praktika, sulaukia didžiausios sėkmės. O šiuo metu kaip tik parengtas Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijos planas. Projektas jau patvirtintas Vyriausybės nutarimu. Kitų metų viduryje turėtų būti sudaryti susitarimai su rangovais.Įkalinimo įstaigų projektai taip pat patrauklūs užsienio investuotojams ir finansuotojams. Pirmas toks šiuo metu įgyvendinamas yra Lukiškių kalėjimo iškėlimo projektas. O tarp planuojamų – Vilniaus tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statyba ir priežiūra. Kalėjimų departamento užsakymu iš viso iki 2022 m. laisvės atėmimo įstaigų statybos ir priežiūros darbus privatiems operatoriams numatoma patikėti ne tik Vilniuje, bet ir Šiauliuose, Klaipėdoje bei Panevėžyje, numatoma įrengti patalpas, kuriose būtų 4.000 kalinimo vietų. Taip pat planuojama Vilniaus gatvių apšvietimo tinklų renovacija, kad būtų atnaujinta 36.000 sostinės šviestuvų. Šiuo metu pasirašyta sutartis, vykdomi parengiamieji darbai. 89 mln. Lt vertės projektą įgyvendinti numatoma per 19 metų.PPP investicinio projekto, dar vadinamo Valdžios ir privataus subjekto partneryste (VžPP), esmė yra reguliarūs valdžios subjekto (kaip „vienintelio arba papildomo kliento“) mokėjimai privačiam investuotojui mainais už jo teikiamas paslaugas ir atliktas investicijas. Iš viso centrinės ir vietos valdžios institucijos Lietuvoje planuoja 60 PPP projektų, kurių vertė siekia 574 mln. Eur (1,98 mlrd. Lt).

Proveržiui reikia krizės? Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas, sveikina įstatymų pokyčius.„Gerai, kad verslas įgauna iniciatyvos teisę nuo 2015 m. Bet ar vietos valdžia toms iniciatyvoms pritars?“ – klausia p. Statulevičius. Anot jo, kad reikalai pajudėtų pirmiausia reikalingi ilgalaikiai planai, verslas turi matyti perspektyvą, abiem pusėms reikia laiko pasirengti iš anksto. Be to, būtina į PPP projektų rengimo procesą įtraukti bankus, finansų institucijas, kurios padėtų užtikrinti ilgalaikį tokių projektų finansavimą. Jis juokaudamas sako, kad vis dėlto greičiausiai PPP projektų sėkmę Lietuvoje pasiekti padėtų ne kas kita, kaip dar viena „ekonomikos krizė“. Esant stabiliai ekonomikai, kaip dabar, proveržio tikėtis sunku, nes tam reikia sukrėtimo.Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė, sako, kad, kalbant apie proveržį, šiandien dar „mums visiems trūksta pasitikėjimo“. Pasak jos, kad ir kokie geri būtų PPP projektai, kad ir kaip preciziškai jie būtų apskaičiuoti, kad ir kokie aiškūs, pamatuoti jų tikslai ir rezultatai būtų, deja, politikams pakanka pamatyti sumas ir jie staiga ko nors išsigąsta, tad nesiryžta projektų tvirtinti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Reikia efektyvaus valdymo Kalbėdamas apie būdus, kaip Lietuvoje efektyviau galėtų būti išlaikoma ir atnaujinama infrastruktūra, Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, akcentuoja, kad tai pasiekti bus bergždžias reikalas, jei valstybės turtas nebus valdomas efektyviai.„Efektyvus valstybės turto valdymas turi būti prioritetas. Vienas valdininkas Lietuvoje dabar, kaip suskaičiavo „Verslo žinios“, naudoja 65 kv. m ploto, o privačiajame sektoriuje norma yra 6 kv. m. Tad naudojama dešimt kartų daugiau ploto, nei reikia, o tai didelės neišnaudotos optimizavimo galimybės“, – sakė p. Dargis.Iš kitų prioritetų LPK vadovas išskiria būtinybę vertinti investicijų poreikį, naudoti kaštų ir naudos analizę. Atsisakyti investicijų tuo atveju, jeigu jų finansinė našta pernelyg didelė, nes ji taps dar didesnė, kai po 2020 m., tikėtina, toms investicijoms nebebus prieinami ES pinigai.„Šiandien verslininkų ir valdžios partnerystė neišvengiama. Nemažai investicijų į infrastruktūrą daroma naudojantis ES parama. Tačiau dar šiemet Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau viršys 75% ES vidurkio lygį, kai paramos intensyvumas mažėja. Tikėtina, kad po 2020 m. mes tų pinigų veikiausiai nebegausime. Tad kyla klausimas, kaip finansuosime tas investicijas“, – klausia p. Dargis. Anot jo, išeitis yra skatinti tuos PPP projektus, kurie užtikrins efektyvų infrastruktūros panaudojimą ir vadovausis naudingumo principu.LPK vadovas vertina, kad kelių kokybė Lietuvoje tradiciškai gera, tačiau oro uostai yra viena mūsų didžiausių bėdų, juos būtina tvarkyti.„Oro uostai – mūsų bėda. Tai iki šiol ir trukdė pritraukti investicijų, bet tikėkimės, kad dėl PPP projektų susisiekimas su Lietuva oro transportu bus geresnis“, – sako p. Dargis. Klaipėdos uosto krova auga labiausiai regione, o tam sąlygas sukūrė valstybė su privačiųjų bendrovių investicijomis į infrastruktūrą. „Rail Baltica“ gabenti kroviniams, mano galva, reikalinga, tačiau esu skeptiškas dėl keleivių vežimo. Neįsivaizduoju, kur mes tų keleivius rasime, kaip išlaikysime infrastruktūrą, todėl kyla klausimų, iš kur paimsime pinigų „Rail Balticos“ antrajam etapui finansuoti“, – komentuoja p. Dargis.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Elektromobilius – masėms! Premium 3

Europos automobilių parko jau šį dešimtmetį laukia neišvengiama elektrifikacija, kurią skatins fosilinius...

Automobiliai
2022.05.28
V. Putinas bando įtikinti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus švelninti sankcijas

Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas Vakarų lyderius bando įtikinti švelninti ekonomines...

Verslo aplinka
2022.05.28
Vilniuje leidosi į Maskvą iš Stambulo skridęs lėktuvas

Vilniuje dėl techninių priežasčių šeštadienį nusileido į Maskvą iš Stambulo skridęs kompanijos „Turkish...

Logistika
2022.05.28
„Girteka“ pakeitė vizualinę tapatybę 4

Naujos spalvos ir naujas ženklas aiškinamas siekiu akcentuoti tvarumą ir „ilgametę patirtį“.

Logistika
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Dyzelgeito“ skandale – dar 193 mln. GBP „Volkswagen“ išmokų

Milijardus eurų jau kainavusiame skandale kompensacijas gaus maždaug 91.000 ieškovų Jungtinėje Karalystėje.

Automobiliai
2022.05.26
„Itella Logistics“ sutarė dėl logistikos terminalo nuomos Kauno Petrašiūnuose

Logistikos bendrovė „Itella Logistics“ su nekilnojamojo turto (NT) plėtros UAB „Eveko investicija“ sutarė dėl...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Sostenos“ pelnas pernai išaugo dukart

Automobilių prekybos ir remonto bendrovės „Sostena“ grynasis pelnas pernai išaugo daugiau nei du kartus – iki...

Logistika
2022.05.26
„R&R Technology“: vasarą verslą pakviesime įsitikinti mobiliųjų robotų galimybėmis Verslo tribūna 1

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas,...

Logistika 2023
2022.05.26
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
Rusija skelbia po išminavimo atidaranti Mariupolio uostą

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl...

Verslo aplinka
2022.05.25
Naujos grėsmės transporto sektoriuje ir EK sprendimas kovai su jomis Premium

Tarptautinės logistikos ekspertams prognozuojant galimas naujas rizikas, ES vadovybė parengė šiam sektoriui...

Logistika
2022.05.25
Teismas: kol neišspręsta byla, VVT profsąjunga negali stabdyti darbuotojų sutarčių

Teismas neleido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai stabdyti darbuotojų sutarčių, kadangi...

Logistika
2022.05.25
BKT ateitis miglota: ieško naujų rinkų ir krovinių 22

Milijonų tonų Baltarusijos gamintojos „Belaruskalij“ trąšų nuo vasario netekęs Birių krovinių terminalas...

Logistika
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
Teismas: VVT profsąjunga gali streikuoti užtikrindama 50% paslaugų 1

Teismas antradienį leido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai vykdyti streiką užtikrinant...

Vadyba
2022.05.24
Į Lietuvą iš Ukrainos atgabenti grūdai laukiami „Begoje“

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną didžiausių Klaipėdos...

Logistika
2022.05.24
Ukraina planuoja pradėti tiesti europinę geležinkelio vėžę 1

Ukraina pradės palaipsniui tiesti siaurąją europinę vėžę, kad sujungtų savo geležinkelį su Europos...

Logistika
2022.05.24
Baltijos jūros rytinės pakrantės regione Klaipėdos uostas pagal krovą išliko ketvirtas

Klaipėdos uostas, per šių metų keturis mėnesius perkrovęs 12,6 mln. t krovinių, tarp kitų Baltijos jūros...

Logistika
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku