„Gazprom“ to dar nesuvokia, bet sąlygas diktuoja Europa

Publikuota: 2014-11-21
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Matthew James Bryza, Tarptautinio gynybos studijų centro direktorius, buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas, JAV ambasadorius vidurio ir pietų Europoje.
Matthew James Bryza, Tarptautinio gynybos studijų centro direktorius, buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas, JAV ambasadorius vidurio ir pietų Europoje. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Ponas Bryza „Verslo žinių“ organizuotame Baltijos energetikos forume ketvirtadienį kalbėjo, kad, nors Rusijos valdžia siekia išgąsdinti Europą minėdama „šaltą žiemą“, iš tiesų žemynas gali patenkinti visą savo dujų poreikį. Aišku, yra išlygų, ir dėl to Europos Sąjungai reikės padirbėti.Anot ilgus metus Europoje ir Kaukazo valstybėse dirbusio JAV diplomato, kalbos apie „Gazprom“ ir Kinijos partnerystę – blefas, kuriuo siekiama išlaikyti prezidento Vladimiro Putino kuriamą įvaizdį. Geriausiu atveju po kelių metų pradėsiantis veikti dujotiekis į Kiniją tieks mažiau dujų, nei „Gazprom“ eksportuoja į Vokietiją.

– Pavadinote Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą sėkmingu. Kodėl? – Jis jau pasiteisino. Terminalas privertė „Gazprom“ sumažinti dujų, į Lietuvą siunčiamų vamzdžiais, kainą. Prieš tai „Gazprom“ baudė Lietuvą su kaina, kuri buvo 15% didesnė nei Vokietijos, kas yra absurdiška. Juk gamtinių dujų kaina turėtų priklausyti, didele dalimi, nuo transportavimo. Lietuva yra gerokai arčiau Rusijos, nei Vokietija, todėl turėtų mokėti mažiau. Tačiau ji mokėjo daugiau. Kaip yra nurodęs „Gazprom“ viceprezidentas Valerijus Golubiovas, Lietuva buvo baudžiama, nes įgyvendino ES demonopolizacijos nuostatas.Dabar „Gazprom“ mato, kad nebegali daugiau to daryti, nes Lietuva turi alternatyvą. Taigi, „Gazprom“ nuleido kainą. Galima sakyti, kad terminalo investicijos, žiūrint iš Lietuvos valstybės perspektyvos, atsipirks labai greitai, nes jis verčia „Gazprom“ mažinti kainą.

– Pakalbėkime apie žiemos scenarijų. Lietuva turi terminalą, tačiau vis dar nėra būtinų jungčių, kurios galėtų aprūpinti visą šalį, ką jau kalbėti apie kaimynus, jei Rusija nutrauktų tiekimą. Panaši situacija – nemažoje Europos dalyje. Tad, nors teigiate, kad Europa gali išsiversti žiemą ir be Rusijos dujų, šiemet, rodos, vis dar būtų šalta. – Taip, tikriausiai tai tiesa. Daug europiečių neturėtų priėjimo prie dujų. Bet daug jų turėtų. Europa turi pakankamai nenaudojamo SkGD importo pajėgumo, kad įsivežtų visas reikiamas dujas šiai žiemai, jei Rusija nutrauktų tiekimą. Tai yra, atmetus saugyklose sukauptus 80 mln. kub. m, reikėtų importuoti dar apie 80 mln. kub. m SkGD – tokios galimybės yra.Aišku, nėra pakankamai jungčių tarp valstybių, susidaro visa eilė „butelio kaklelių“, SkGD kainos būtų beprotiškos. Todėl šią žiemą tai nebūtų patogu. Bet jei ES spręs šią problemą, rems investicijas į jungčių statybą, labai greitai Rusijos tiekimo nutraukimas nepaveiks galimybių apsirūpinti dujomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Tačiau Europos infrastruktūros tinklų priemonės „Connecting Europe Facility“ fondas, iš kurio galima finansuoti tokius projektus, kaip jungtys ar terminalai, 2014–2020 m. sudaro 5,1 mlrd. Eur. Ar to pakanka visų „butelio kaklelių“ eliminavimui? – Niekas nesiūlo ES apmokėti visų šių projektų. Esmė yra skirti tiek pinigų, kad užtektų padengti politinę ir verslo riziką bei paskatinti investicijas. Tokiu būdu projektai, kurių komercinis patrauklumas labai ribotas, tampa išties ekonomiškai naudingais. Toks ir yra ES vaidmuo – sumažinti riziką ir padaryti tas investicijas bent šiek tiek patrauklias.

– Pažiūrėkime į visą tai iš „Gazprom“ perspektyvos. Koks turėtų būti jų pagrindinis tikslas dabar, kai, pasak jūsų, kortos yra ES rankose, o kompanijos monopolis nyksta? – Mano patarimas „Gazprom“ – jei jie kada manęs jo prašytų – yra, visų pirma, suvokti, kad dominavimo Europos dujų rinkoje era baigėsi. Mes matėme, kaip Europos kompanijos viena po kitos sugebėjo susiderėti su „Gazprom“ dėl mažesnių kainų ir kompensacijų. Antras dalykas, Rusija taip pat turi suprasti, kad „Gazprom“ visada bus labai svarbus tiekėjas Europai. Europiečiams reikia „Gazprom“, tačiau kitokio – ne monopolisto, o normalaus komercinio partnerio, kaip kiti tiekėjai. Ir iš to verslo vis dar galima uždirbti milžiniškus pinigus.Jei „Gazprom“ galėtų pakeisti savo mąstymą į grynai komercinį, ji taptų daug stipresne kompanija, turėtų daug didesnę investicijų grąžą savo akcininkams. Ir tuo pačiu pagelbėtų pačiai Rusijai.Dabar, jei esi rusų geopolitinis strategas, gali susigundyti naudoti gamtines dujas įbauginimui. Europai būtų žymiai geriau, jei ta pagunda išnyktų, bet tai taip pat daug naudingiau Rusijai. Jie turėtų normalią gamtinių dujų bendrovę, kuri taip pat galėtų teikti dujas rinkos kainomis ir pačioje Rusijoje. Manau, kad rinka visiems yra daug naudingesnė, nei monopolis. Išskyrus, aišku, monopolininkui.

– Šiuo metu Lietuvai, kaip ir Latvijai ar Estijai, dujas tiekia vis dar ne „Gazprom Export“, bet pati „Gazprom“, tarsi mes vis dar būtume jų vidaus rinka. – Taip, ir tai užgaulu. Tokiu būdu jie parodo, kad pilnai nepripažįsta jūsų nepriklausomybės, narystės ES ir NATO. Vienintelis būdas tai pakeisti yra keisti pačius faktus. Ką Lietuva sėkmingai ir daro su naujuoju terminalu ir planais statyti jungtis į Lenkiją ir Baltijos kaimynes. Ir „Gazprom“ to niekaip negali sustabdyti. Jie gali bandyti jus išgąsdinti, bet fiziškai nieko padaryti negali. Ir jų monopolistinė pozicija ilgainiui išnyks. Taigi, mielas „Gazprom“, pasiruošk naujam pasauliui. Manau, jie jau ruošiasi.

– Ar tikrai ruošiasi? Birželį, kai „Gazprom“ pranešė apie sutartį su Kinija, Aleksejus Mileris, kompanijos vadovas, pavadino tai didžiausiu sandoriu Sovietų Sąjungos istorijoje. – Gali būti, kad reikia atnaujinti dabartinę „Gazprom“ vadovybę, kad ji atspindėtų šiuolaikinį pasaulį. Kita vertus, ją pateisindamas galiu pasakyti, kad kompanijos vadovai neturi labai daug judėjimo laisvės, kol Rusijos prezidentas mėgsta jais naudotis.O kalbant apie patį sandorį su Kinija – tai blefas. Rusija niekada nepakeis Europos rinkos Kinija. Jie net negali to padaryti fiziškai. Su šiuo „didžiu sandoriu“, jei jis bus įgyvendintas, kas nebūtinai nutiks, „Gazprom“ tieks tik ketvirtadalį dujų, kurias šiandien gabena į Europą. Arba pusę tiek, kiek suvartoja Italija.Be to, iki tol, kol bus pastatytas dujotiekis į Kiniją, „Gazprom“ planuoja padidinti eksportą į Europą 50% – tai numatyta padaryti išplečiant „Nord Stream“ ir pastatant „South Stream“.Juk žinote Rusijos istoriją. Ar tai būtų Kijevo Rusia, ar Maskvos kunigaikštystė, ar Petras I – langas visuomet buvo į Europą. Tam ir buvo reikalingas Sankt Peterburgas. Europa yra prizas. Kinija? Kinija yra problema, kurią reikia spręsti. Ir, galbūt, galima rinka. Tačiau svarbiausia – Europa.

– Tuomet gal daugelis žinučių, kurias pastaruoju metu siunčia Putinas – nuo pareiškimų apie šaltą žiemą ir perspėjimų dėl tiekimo sutrikimų iki vizitų Kinijoje – tėra blefas? Ir, galbūt netgi skirtas vidaus rinkai? – Nėra jokios ekonominės ar strateginės logikos tame. Tiesą sakant, nėra ir tiesos. Tai tiesiog melas.Taip, yra dvi auditorijos. Šalies viduje Putinas buvo pažemintas, kai pabėgo Viktoras Janukovyčius. Rusijos vadovas atrodė silpnas, todėl turėjo pasirodyti stipresnis. Tam reikėjo Krymo, dujų Kinijai. Kita auditorija – Europa. Putinas nori išgąsdinti europiečius ir priversti juos galvoti, kad geriau nereikėtų toliau taikyti sankcijų, nes, o Dieve, bus šalta žiema! Tačiau aš sakau – ramiai, jis niekada to nepadarytų. Taip jis tik nugalėtų save.Aišku, vis tiek reikia padaryti ir tuos dalykus, apie kuriuos kalbėjome – jungtis, SkGD pajėgumo plėtrą. Taip pat reikėtų sukurti finansinį instrumentą, kuris užtikrintų, kad apskritai būtų galima įsigyti SkGD ištikus krizei. Tai galėtų būti išvestinė finansinė priemonė, kuri leistų, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nusipirkti didelį dujų kiekį rinkoje.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Austrija parengė skubų planą priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti 1

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų...

Pramonė
17:14
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
15:55
Suomijos valstybinė dujų bendrovė: Rusija tiekimą gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės...

Pramonė
15:26
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

„Vičiūnai Group“ informuoja, kad verslu Kaliningrade susidomėjo 30 įmonių 3

Audito kompanija EY („Ernst & Young”), vadovaujanti „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pardavimo procesui,...

Pramonė
14:54
„Green Genius“ saulės elektrinėms Lenkijoje pritraukė 38,5 mln. Eur finansavimą

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income...

Pramonė
13:42
Pernai „Vakarų laivų gamyklos“ pajamos augo 8%

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdoma Klaipėdos bendrovė Vakarų laivų gamykla (VLG) praėjusiais metais gavo...

Pramonė
10:57
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
10:29
„Glass LT“ šiemet planuoja gauti beveik 40% didesnes pajamas

Alytuje veikianti stiklo paketų gamykla „Glass LT“ didina augimo prognozes iki 40% ir šiemet planuoja...

Pramonė
09:53
Latvijos maisto pramonė: vyriausybė neįsivaizduoja, kokia katastrofa artėja Premium 18

Latvijos maisto perdirbimo bendrovės ragina Latvijos vyriausybę skelbti ekstremaliąją padėtį sektoriuje,...

Pramonė
05:45
Didžiausios agromaisto inovacijų dirbtuvės Baltijos šalyse paskelbė apie naują vadovę Verslo tribūna

Didžiausios Baltijos šalyse agro ir maisto inovacijų dirbtuvės „ART21”, neseniai paskelbusios apie...

Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 5

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
Italijos „Eni“ už dujas mokės rubliais 17

Italijos naftos ir dujų bendrovė „Eni“ paskelbė, kad atsidaro dvi sąskaitas „Gazprombank“, jog galėtų...

Pramonė
2022.05.17
„Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ dėl Kinijos embargo mažina darbuotojų skaičių 6

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38 darbuotojus. Įmonės...

Pramonė
2022.05.17
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Verslo aplinka
2022.05.17
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
2022.05.17
Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą 2

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Verslo aplinka
2022.05.17
Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis Verslo tribūna 1

Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė...

Pramonė
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku