„NordBalt“ jungties naudą gali nusiurbti Lenkija

Per „NordBalt“ – iki 30% pigiau

Energetikos rinkas stebinčios kompanijos „Platts“ analitikai atkreipia dėmesį, kad vidutinės ateities sandoriais „Nord Pool Spot“ (NPS) sistemoje parduodamos elektros kainos 2016 metams svyruoja tarp 10–11 ct už kilovatvalandę (30–32 Eur/MWh). Lietuvos elektros rinkos ekspertai tvirtina, kad, pradėjus veikti perdavimo jungčiai „Nord Balt“ tarp Švedijos ir Lietuvos, Skandinavijoje vyraujančios mažesnės kainos mažins elektros rinkos kainas ir Lietuvoje. Vidutinė 8 mėnesių elektros kaina Švedijos III zonoje (Stokholmo), kurią su Lietuva sujungs „NordBalt“, šiemet siekia 10,8 ct/kWh. NPS Lietuvos zonoje per tą patį laikotarpį vyravo vidutinė 17 ct/kWh elektros kaina.Tačiau neigiamą įtaką prielaidoms mažėti kainoms Lietuvos rinkoje nuo 2016-ųjų gali turėti kito strateginę reikšmę turinčio objekto – jungties su Lenkija „LitPol Link“ – veiklos pradžia. Svarbiausia priežastis – aukštos prognozuojamos kainos Lenkijos rinkoje. Ateities sandoriai rodo, kad 2016-ųjų pradžioje šalyje kaimynėje per didžiausią paklausą (7–22 val.) tikimasi sulaukti vidutinių 18,8 ct/kWh kainų.

Belgai reanimuos du reaktorius

Elektros energijos trūkumą patiriančios Belgijos vyriausybė siekia, kad dviejų seniausių Dulo branduolinės jėgainės reaktorių naudojimo laikas būtų pratęstas bent dešimčiai metų. Šalia Antverpeno uosto ir pasienyje su Olandija pastatytos jėgainės 1975 m. pradėjusius veikti 433 MW galios kompanijos „Westinghouse“ gamybos reaktorius buvo planuojama galutinai uždaryti kitąmet. Kadangi reaktorius stabdyti buvo numatyta kitų metų vasarį, Belgijos branduolinės saugos reguliuotojas FUEC abejoja, ar Dulo jėgainę valdanti „Electrabel“ spės šiemet įsigyti branduolinio kuro. Dulo jėgainėje veikia dar du 1982 m. ir 1985 m. pastatyti 1.000 MW galios reaktoriai. Viename jų š. m. rugpjūtį dėl, įtariama, sabotažo įvyko nebranduolinės dalies incidentas – sutrikus aušinimo sistemai, perkaito garo turbina.Dar tris 1975–1985 m. statytus branduolinius reaktorius eksploatuoja antroji „Electrabel“ valdoma Tianžo branduolinė jėgainė. Juos numatoma uždaryti 2023–2025 m.

Švedijoje reikia politinio susitarimo

Jonas Abrahamssonas, Vokietijos koncerno „E. On“ antrinės įmonės Švedijoje „E. On Sweden“ vadovas, tvirtina tikįs, kad per artimiausią ketverių metų politinį laikotarpį gali būti pasiektas „platus politinis susitarimas“ šalyje toliau eksploatuoti branduolinę energiją. Praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose į Riksdagą švedai balsavo už kairiuosius, primena „Svenska Dagbladet“.Dabar socialdemokratai ketina derėtis su „žaliaisiais“ dėl naujos vyriausybės suformavimo. Tačiau „žalieji“ per rinkimų kampaniją žadėjo per artimiausius ketverius metus uždaryti bent du iš dešimties Švedijoje veikiančių branduolinių reaktorių. Socialdemokratai deklaruoja, kad svarstydami branduolinės energetikos ateitį pirmiausia paisys Švedijos pramonės konkurencingumo argumento.Ponas Abrahamssonas tvirtina, kad „žaliųjų“ grasinimai uždaryti branduolinius reaktorius „nėra jo nemigos priežastis“, tačiau, jo nuomone, būsimoji vyriausybė turėtų ne tik kariauti su kuria nors energijos gamybos rūšimi, o verčiau siektų priimti ilgalaikę šalies energijos generavimo strategiją, į kurios priėmimo procesą integruotų visas politines Švedijos partijas. Rinkimus pralaimėjusi koalicinė vyriausybė tokio susitarimo siekė, tačiau jai nepavyko į šį procesą įtraukti tuometinės opozicijos.„Nebus politinio susitarimo – nebus investicijų į branduolinę energetiką Švedijoje“, – sakė p. Abrahamssonas.

Lenkijoje „Inter RAO“ stabtelėjo

VŽ turimais duomenimis, Rusijos elektros energetikos koncernas „Inter RAO“ neapibrėžtam laikotarpiui sustabdė proveržio į Lenkijos rinką planus. Ambicijas įeiti į Lenkijos rinką kontroliuojančioji įmonė ketino įgyvendinti per antrinę Lietuvoje registruotą bendrovę „Inter RAO Lietuva“, kuri 2012 m. pabaigoje įgyvendino penktą didžiausią viešąjį akcijų pardavimą Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Kontroliuojančiosios įmonės Maskvoje iniciatyva, anot šaltinių, nuspręsta kol kas atsisakyti anksčiau planuotų investicijų į elektros gamybą.„Inter RAO“ atstovai neslėpė planų pirkti kurią nors konvencinę (anglimis arba gamtinėmis dujomis varomą) vidutinės galios jėgainę, taip pat plėtoti alternatyvios energetikos jėgainių parkus. Neoficialiai įvardijama strateginių planų moratoriumo priežastis – Lenkijoje susiformavusi nepalanki nuomonė dėl galimos „Inter RAO” veiklos šioje šalyje.

Šaltiniai: „Svenska Dagblat“, NYT, „Platts“, ICIS, VŽ, „NPSpot“

Straipsnis rugsėjo 23 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.