Ateities pramonėje vyraus ne masinė, o individualioji gamyba

Publikuota: 2014-12-14
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Naujasis Europos Komisijos (EK) tyrimų, mokslo ir inovacijų komisaras portugalas Carlosas Moedas išsikėlė ambicingą tikslą – sujungti du kraštutinius dalykus: fundamentinių tyrimų skatinimą ir mokslo vaisių komercializavimą.

Anot jo, Europai dar reikia sukurti procesus, t. y. išmokti komercializuoti išradimus, kad visos naudos nenugriebtų verslo procesus puikiai išmanančios JAV įmonės, kaip dabar neretai nutinka. Lietuvoje porą dienų viešėjęs ir Kauno Santakos slėnio atidarymo iškilmėse dalyvavęs komisaras taip pat žada supaprastinti biurokratines procedūras prašant finansavimo ir siekti grįžtamojo ryšio iš universitetų, mokslo institucijų bei įmonių.Ponas Moedas taip pat leidžia suprasti, kad daugiausia dėmesio ir vilties ateinančius penkerius metus bus teikiama programai „Horizontas 2020“, ir užsimena, jog, nepaisant ribotų išteklių, nereikėtų priešpriešinti skaitmeninės ir gamybos ekonomikos, nes jos po truputį susilieja.

Kokie jūsų prioritetai ateinantiems 5 metams? Į politiką atėjau iš privačiojo sektoriaus, kuriame dirbau 20 metų. Tad, manau, turiu gerą įvairios patirties mišinį. Visada maniau, kad vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra nustatyti sau aiškius prioritetus. Tyrimams, mokslui ir inovacijoms nustatėme tris.Pirmasis prioritetas yra tai, ką aš vadinu pamatinėmis arba bendrosiomis sąlygomis (angl. „framework conditions“).Ką tai reiškia? Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje: tyrimams, mokslui ir inovacijoms galima skirti kiek tik nori lėšų, tačiau neįgyvendinus reikiamų reformų, kurios leistų toms investicijoms klestėti ir duoti grąžą, nieko gera nebus. Europai reikia reformų darbo rinkoje ir produktų kūrimo srityje. Taip pat tyrimų srityje, čia reikia panaikinti tam tikrus barjerus, sumažinti biurokratinę naštą mokslininkams ir tyrėjams.Antrasis prioritetas – efektyviai įgyvendinti 80 mlrd. Eur (276,2 mlrd. Lt) programą „Horizontas 2020“. Trečiasis – būti Europoje, būti matomam ir nešti fundamentinių tyrimų deglą į šalis nares. Matote, su mokslu nutiko toks dalykas, mokslas šiandien toks pažengęs, kad žmonės technologijas priima kaip savaime suprantamą dalyką, jie nebemato fundamentinių tyrimų ir galutinio produkto sąsajų, pavyzdžiui, mokslo ir telefono, kurį turime kiekvienas. Kai išradome elektrą, telegrafą ar nutiesėme pirmąsias telefono linijas, buvo nesunku pastebėti, kaip šie dalykai koreliuoja su proveržiu matematikos, fizikos ar chemijos tyrimuose. Šiandien tuos ryšius pamatyti ne taip lengva.Tiesa. Deja, nemaža dalis visuomenės kasdien naudojasi išmaniaisiais telefonais bei kitais elektronikos prietaisai ir net nesupranta, kaip veikia mikroschemos ar tranzistoriai jose. O apie Mūro dėsnį (angl. „Moore’s law“) net nėra girdėję.Būtent. Reikia žmonėms parodyti, kad fundamentiniai tyrimai yra absoliučiai esminis dalykas. Suprantama, mokslininkai kartais prieina prie tokio taško, kai nebeaišku, ar tyrimas apskritai kada nors turės komercinės naudos. Bet to reikia.

Gal ES reikėtų turėti visomis Bendrijos kalbomis transliuojamą mokslo populiarinimo laidą? Visiškai sutinku, kad švietimas ir mokslo populiarinimas labai svarbu. Šioje srityje turime labiau pasistengti. Grįžtant prie fundamentinių tyrimų, noriu paminėti vieną svarbią europietiškos dėlionės detalę – Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT), kurioje sėdi geriausi pasaulio protai. Pavyzdžiui, grafeno išradimas. Ne visi žino, kad taryba prisidėjo prie šio atradimo. Vienas šios medžiagos kūrėjų gavo dotaciją projektui iš EMTT.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Grafenas išties nuostabi medžiaga, ji labai plačiai pritaikoma. Bet kol kas nemokame jos pigiai gaminti masiniu būdu, komercializavimas, kuris ir perkelia išradimus bei teikiamą naudą iš laboratorijų į visuomenę, dar toli. Tiesa. Europos Parlamente esu sakęs, kad Europa labai gerai sugeba paversti eurus žiniomis, bet jai prastai sekasi versti žinias eurais.

Užtat tai puikiai sugeba daryti JAV. Taip, puikus pavyzdys yra MP3. Šis garso failų kodavimo ir suspaudimo formatas sukurtas Europoje, bet pirmąjį komercinį produktą sukūrė ir išpopuliarino JAV įmonė. Reikėtų kelti klausimą, kaip pas mus sukurti tokias sąlygas. Tačiau nereikia užmiršti, kad inovacija ir išradimas nėra sinonimai. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad per 50% įmonių turi sukūrusios inovacijų, kurios nėra susijusios su technologijomis. Tai procesų, verslo planavimo ir valdymo inovacijos. Neužtenka vien ką nors atrasti, reikalingi ir modeliai bei procesai, kaip tą išradimą paleisti į rinką.

Ar žinote, kaip tai padaryti, kaip Europoje sukurti jūsų minėtas tinkamas sąlygas? Žinau. Paprasčiausiai tam reikia tinkamų paskatų. Tai labai susiję su vienu iš mano prioritetų, minėtomis pamatinėmis arba bendrosiomis sąlygomis. Jeigu turime 28 skirtingas darbo ir produktų rinkas, jeigu mokslininkai negali laisvai ir negalvodami apie pinigus judėti po Europą ir yra verčiami nuolat pildyti visokius popierius, nors tai nėra jų darbo dalis, vadinasi, paskatos nėra geros.

Lietuvos mokslininkai ir dėstytojai neretai užsimena, kad jiems pritrūksta laiko moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros veiklai, nes daug laiko suvalgo nuolatinis įvairiausių dokumentų, ataskaitų ir kitų popiergalių pildymas. Kaip tai pakeisti? Dėl to aš jų atsiprašau. Mokslininkai neturi dirbti administracinio darbo. Šioje srityje jau daug padaryta, bet dar daug ką turime nuveikti. Mano tikslas – gauti grįžtamąjį ryšį iš universitetų ir mokyklų, susijusį su dabartinių programų reikalais ir, jeigu tam tikri dalykai neveikia, juos pakeisti. Daug vilčių dedame į programą „Horizontas 2020“. Žinote, kai visi biudžetai judėjo žemyn, šios programos biudžetas vienintelis didėjo. Šioje programoje yra labai svarbus supaprastinimo skyrius. Štai vienas pavyzdžių: dabar moksliniai tyrimai finansuojami 100%, o inovacijų projektai – 70%. Tačiau yra dar ir papildomų, vadinamųjų netiesioginių, sąnaudų. Šioje srityje iki šiol buvo per daug popierių ir biurokratijos. Todėl nusprendėme šioms išlaidoms nustatyti fiksuoto dydžio – 25% – finansavimo tarifą.

Mokslininkai ir tyrėjai kartais taip pat reiškia nusivylimą dabartiniu finansavimo modeliu, kai lėšų skiriama konkretiems, gerai aprašytiems ir dokumentuotiems projektams (angl. „project based“). Tai atima jauniems savarankiškiems mokslininkams norą eksperimentuoti ar pradėti savo projektus, nes finansiniai aruodai riboti ir jie žino, kad finansavimas atitenka visas biurokratines procedūras gerai išmanančioms ir sistemoje jau įsitvirtinusioms komandoms arba tęstiniams projektams. Ką galima padaryti šioje srityje? Vienas programos „Horizontas 2020“ tikslų yra pritraukti daugiau protų ir paraiškų. Tačiau tai yra tik viena problemos pusė. Mokslas turi būti paremtas meistriškumu ir nuopelnais. Geriausieji turi laimėti ir būti apdovanoti. Yra dalis žinomų mokslininkų, kurie nuolat gauna finansavimą ir dalyvauja vis naujuose projektuose. Bet ne dėl to, kad jie buvo pirmi, o dėl to, kad jie yra geriausi. Kita vertus, manau, kad, supaprastinus tam tikras procedūras, dalis problemų išsispręstų. Be to, numatyta daug naujų priemonių, kuriomis mokslininkai gali naudotis. Tarp jų, yra ir skirtų smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ). Pavyzdžiui, „SVĮ Instrumentas“ (angl. „The SME Instrument“) leidžia gana greitai gauti 50.000 Eur (172.630 Lt) idėjai išbandyti. Taip siekiame pagreitinti produktų kelionę nuo laboratorijos iki rinkos. Be to, yra įvairių paskolomis ir paskatomis paremtų priemonių. SVĮ programoje numatyta daugiau nei 8 mlrd. Eur (27,6 mlrd. Lt).

Kaip skatinsite mokslą ir verslą bendradarbiauti? Šioje srityje jau turime gerosios patirties. Lietuvoje tai yra vadinamieji slėniai. Svarbu suvesti mokslininkus ir tyrėjus su žmonėmis iš privačiojo ir viešojo sektorių, kad jie kartu dirbtų viename pastate ir nuolat bendrautų. Todėl, manau, slėniai yra puiki idėja. Aišku, tokiems dalykams reikia laiko. Beje, vienas mano tikslų – padaryti taip, kad struktūriniai fondai kartu su programa „Horizontas 2020“ mažiau išsivysčiusioms šalims, tokioms kaip Lietuva ar mano tėvynė Portugalija, padėtų pasiekti aukštesnį išsivystymo lygį ir meistriškumą.Beje, čia irgi jau turime gerų bendradarbiavimo ir komandinio darbo pavyzdžių, kai labiausiai išsivysčiusios šalys dalyvauja projekte su mažiau išsivysčiusių šalių atstovais. Jau turime paraiškų pagal šias priemones ir iš Lietuvos.Taip pat turime 23 mlrd. Eur vertės vadinamąjį inovacijų investicijų paketą, kuris skirtas viešojo ir privačiojo, taip pat viešojo ir viešojo sektoriaus partnerystės projektams remti.

Kalbant apie viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą, gal Europai verta turėti organizaciją, panašią į JAV Pažangių tyrimų projektų agentūrą (angl. „Defense Advanced Research Projects Agency“, DARPA)? Gal tai būtų būdas pritraukti naujų talentų? Juk DARPA veikla ir yra pagrįsta jos įvaizdžiu, stipriu prekės ženklu, viliojančiu vizionierius, ir JAV biudžeto lėšomis. Mes jau turime pakankamai priemonių, gal net per daug. Manau, tiesiog turėtume supaprastinti naudojimosi jomis taisykles ir informuoti verslą bei mokslą apie turimas galimybes, nes dažnas jų nežino. Netgi pačios šalys narės ne visada viską žino. Todėl ketinu keliauti po visas šalis nares ir pasikalbėti su vietos valdžia, viešuoju ir privačiuoju sektoriumi.

Kas, jūsų nuomone, svarbiau: skaitmeninė ekonomika, kuri šiuo metu, regis, yra pagrindinis pasaulio ekonomikos augimo šaltinis, ar gamybos ekonomika, kuri iki šiol buvo Europos pasididžiavimo ir stiprybės simbolis? Kai buvo išrasta televizija, daugelis sakė, kad radijas mirs, bet jis vis dar čia. Kai atėjo internetas, daugelis sakė, kad mirs televizija, bet taip nenutiko. Todėl ši takoskyra nereikalinga, nes skaitmeninis ir fizinis pasaulis jungiasi.Informacinių technologijų sprendimai naudojami visose pramonės šakose, populiarėja tokie dalykai kaip trimačiai (3D) spausdintuvai, turimi dideli informacijos kiekiai ir jos analizė keičia tai, kaip projektuojame ir tobuliname miestus. Paslaugų sektorius pradeda susilieti su gamybos sektoriumi. Tiesa, reikia pripažinti, kad siekiame sugrąžinti ir pritraukti daugiau pramonės į Europą. Bet ne tokios, kokia ji buvo praeityje. Nebegalime vertintinti pramonės taip, kaip tai darėme anksčiau. Vis plačiau naudojami robotai, įvairūs automatizavimo sprendimai, 3D spausdintuvai ir kiti panašūs dalykai viską keičia iš esmės. Ateityje pramonės esmė bus ne masinė, o individualioji gamyba.Interviu lapkričio 17 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Perlas energijos“ vadovas: galima bauda už sutarčių keitimą įmonei viršytų 1 mln. Eur 3

Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10% metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai...

Pramonė
2022.08.08
ES: pateiktas galutinis variantas dėl Irano branduolinės programos

Europos Sąjunga (ES) pateikė „galutinį tekstą“ per derybas, kuriomis siekiama išgelbėti 2015 metų sutartį,...

Verslo aplinka
2022.08.08
VERT veiksmų dėl „Perlas energijos“ imsis, kai gaus VVTAT išvadas, ji jas žada iki rugsėjo 1

Energetikos rinkos reguliuotojas veiksmų nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ atžvilgiu imsis...

Pramonė
2022.08.08
Sprendimai, ar skirti kompensacijas už dujas ir elektrą nuo sausio – po VERT prognozių 10

Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė...

Pramonė
2022.08.08
Oficialu: nuo antradienio įsigalioja ES planas 15% sumažinti dujų vartojimą

Europos Sąjungos (ES) planas 15% sumažinti dujų vartojimą visoje Bendrijoje, priimtas mėginant išspręsti...

Verslo aplinka
2022.08.08
Grūdų supirkimo kainos liepos pabaigoje mažėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 Eur už...

Prekyba
2022.08.08
Dvi Latvijos valstybės įmonės į vėjo jėgainių parkus ketina investuoti 1 mlrd. Eur

Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ ir valstybių miškų valdytojos „Latvijas valsts...

Pramonė
2022.08.08
„Litgrid“: elektros kaina liepą Lietuvoje augo 37%

Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37% iki 305 Eur už megavatvalandę...

Pramonė
2022.08.08
Nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo „Perlas energijos“ klientams naujas sutartis 25

Beveik 180.000 klientų turinčiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį...

Pramonė
2022.08.08
„Perlas energijai“ gresia netekti licencijos, Energetikos ministerija siūlys griežtinti elektros tiekėjų reguliavimą 6

Nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimas yra nepakankamas, todėl jį artimiausiu metu ketinama griežtinti,...

Pramonė
2022.08.08
„Perlas energija“ per savaitgalį prarado mažiausiai 700 klientų 5

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį paskelbus apie didžiosios dalies...

Pramonė
2022.08.08
ES ir PAR ginčijasi dėl importo taisyklių: Bendrijos uostuose įstrigę šimtai konteinerių su apelsinais

Europos uostuose yra įstrigę milijonai dėžių su apelsinais, o vaisiai genda, kol Pietų Afrikos Respublika...

Verslo aplinka
2022.08.08
„Bayer“ antrojo metų ketvirčio nuostoliai sumenko 8 kartus

Vokietijos chemijos ir farmacijos koncernas „Bayer AG“ antrąjį metų ketvirtį patyrė 298 mln. Eur nuostolį –...

Rinkos
2022.08.08
Veiklą atnaujinančios „Lifosos“ vadovė: laukia daug iššūkių

Po beveik keturių mėnesių Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ atnaujinant veiklą laikinoji jos direktorė...

Pramonė
2022.08.08
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtas 2

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje...

Verslo aplinka
2022.08.07
„Energoatom“: į Zaporižios AE naktį paleistos dar trys raketos 7

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl paleido raketas į Zaporižios atominę elektrinę (AE) ir pataikė tiesiai į...

Verslo aplinka
2022.08.07
Kaip išlaikyti balansą tarp stipraus augimo ir rizikos

Nors verslo plėtra yra kiekvieno įkūrėjo tikslas, tačiau kartais ji gali būti pražūtinga, nes nevaldomas...

Gazelė
2022.08.07
Sankcijos dėl karo Lietuvos grybų perdirbėjus verčia pasukti galvą

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir...

Pramonė
2022.08.07
„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
2022.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku