Ramus pokalbis apie atomą

Publikuota: 2014-10-09
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verso žinios“)
„Verslo žinios“

– Pasikalbėkime apie Japoniją. Šinzo Abe vyriausybės rinkimų programoje svarbų vaidmenį atliko atominė energetika, buvo žadama paleisti atominius reaktorius. Tačiau susidarė įspūdis, kad dabar ekonominėje programoje atominė energetika yra užėmusi antraeilį vaidmenį. Ar galima taip teigti? Po Fukušimos nelaimės prieš trejus su puse metų Japonijoje pradėta stabdyti branduolinius reaktorius ir nuo 2013 m. rugsėjo nei vienas jų nebeveikia. Buvo 48 branduoliniai reaktoriai, jų įrengtoji galia sieką 44 GW, jie pagamindavo 30% Japonijoje suvartojamos elektros. Dabar šis skaičius lygus nuliui.Tai reiškia, kad 90% elektros energijos išgaunama naudojant iškastinį kurą. Daugiausia – deginant dujas, kiek mažiau – anglį ir naftą. Apie 9% elektros pagaminama hidroelektrinėse ir tik 1% sudaro atsinaujinantys elektros šaltiniai.Tai reiškia, kad tik 10% elektros energijos gaunama būdais, išskiriančiais mažai anglies dvideginio arba neišskiriančiais jo visai. Iki nelaimės šis skaičius siekė 40%.Uždarius atomines elektrines, išmetamo anglies dioksido kiekis padidėjo, taip pat padidėjo ir kaina, 20–30%. Tai padarė didelę įtaką tiek pramonei, tiek namų ūkiams. Tačiau japonai labai sunerimę dėl branduolinių elektrinių saugumo ir į atominę energetiką žiūri neigiamai. Apklausos rodo, kad 60% jų vis dar pasisako prieš branduolinių reaktorių paleidimą.Nepaisant to, 20 iš buvusių 48 reaktorių padavė paraiškas Japonijos atominės energetikos reguliuotojams, siekdamos, kad juos leistų vėl paleisti. Du reaktoriai leidimus jau yra gavę ir šiuo metu pradėti paleidimo darbai. Dabartinė vyriausybė labai remia šį procesą, tačiau jis užtruks kurį laiką, kol bus gauti leidimai paleisti likusius 18 reaktorių, juo labiau – tuos 28, kurie dar paraiškų nepadavė.

– Praėjo tiek laiko, ar vyriausybėms ir branduolinei industrijai iš Fukušimos nelaimės dar yra ko pasimokyti? Didžioji dalis techninių dalykų jau yra išmokta. Šiuo metu ruošiama IEAE ataskaita, planuojama išleisti 2015 m., bus paskutinis taškas Fukušimos istorijoje. Tačiau visos pamokos jau išmoktos ir įgyvendinamos. Vienas dalykas, dėl kurio Japonijoje nerimaujama, tai evakuacijos planai nelaimės atveju, tačiau tai yra lokalizuotos, vietinės problemos, jas sprendžiame su vietos bendruomenėmis. Visos kitos pamokos įsisąmonintos.

– Keliaukime į Senąjį žemyną. Europoje šiuo metu vykdomi ar planuojama vykdyti nemažai branduolinės energetikos projektų. Nuo Hinkley Point branduolinės jėgainės Didžiojoje Britanijoje iki Olkiluoto Suomijoje. Europa kratosi priklausomybės nuo Rusijos dujų. Ar galima sakyti, kad Europoje vyksta branduolinės energetikos atgimimas? Iki nelaimės Fukušimoje, apie 2005 m., galėjome taip sakyti. Atominė energetika buvo sulakusi didelės vyriausybių paramos. Tačiau po to prasidėjo skalūnų revoliucija, rinką užplūdo pigios skalūninės dujos ir susidomėjimas branduoline energetika nuslopo.Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje turime galvoti apie mažai anglies dvideginio išskiriančią visuomenę. Jai sukurti reikės neteršiančių energijos šaltnių. Daugelis kalba apie atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau šiuo metu dėl techninių kliūčių, kainos jie patenkinti viso energijos poreikio nėra pajėgūs.Kol atsinaujinantys energijos šaltiniai netaps stabilesni ir pigesni, bus sunku jais aprūpinti didžiąją dalį visuomenės energijos poreikių.Daug valstybių į šią problemą žiūri iš klimato kaitos perspektyvos ir iš kainos perspektyvos, bei ieško techniškai įgyvendinamų sprendimų. Atominė energetika gali tapti labai svarbia išeitimi tokioje situacijoje.Atominei energetikai, tiesa, reikia infrastruktūros. Ypač žmogiškųjų išteklių srityje, bet taip pat ir inžinerinių sprendimų. Todėl negalima skubėti. Lietuva yra viena iš šalių, pasirinkusių atominę energetiką ir vykdančių projektą, jis vyksta ir turi vykti palaipsniui. Tokiame procese svarbiausia yra vyriausybės parama, o vyriausybės paramai reikia gyventojų paramos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Minėjote klimato kaitos, aplinkosaugos klausimus. Tačiau Suomijoje būtent Žaliųjų partija labiausiai prieštaravo naujų reaktorių statybai. Jų didžiausias rūpestis yra branduolinės atliekos ir jų saugojimas. Kaip galime spręsti šį žaliąjį galvosūkį – klimato kaitos ir radioaktyvių atliekų saugojimo problemą? Nemanau, kad tai sudėtingas klausimas. Mes atominės energetikos pramonėje suprantame, kad tai labai svarbus klausimas, bet jis yra išsprendžiamas techninėmis priemonėmis. Štai, Suomija ir Švedija jau ruošiasi statyti branduolinių atliekų saugyklą.Radioaktyviųjų atliekų saugojimas yra problema, kylanti ne dėl techninių sprendimų – juos jau turime, – o dėl visuomenės požiūrio. Branduolinių atliekų daromą žalą aplinkai galime apriboti, kuomet klimato kaita yra pasaulinė.

Bet kokiu atveju, suprantame, kad radioaktyviosios atliekos yra tamsioji branduolinės energetikos pusė ir apie ją reikia kalbėti.

– Vienas svarbiausių klausimų, nuolat iškylančių kalbant apie energetiką, yra pagamintos elektros kaina. Ar branduolinė energetika konkurencinga skalūninių dujų kontekste? Trumpalaikėje perspektyvoje branduolinei energetikai labai sunku kaina konkuruoti su skalūninėmis dujomis. Bet vidutiniu ir ilgu laikotarpiu ji yra konkurencinga.Tai unikali branduolinės energetikos savybė. Pradiniai kapitalo kaštai labai dideli, tačiau kuro kaina labai maža. Be to, branduolinio kuro kaina, palyginti su iškastiniu kuru, yra labai stabili. Todėl po 10 metų branduolinės jėgainės veikimo, pagaminama energija tampa labai konkurencinga. Po 20 ar 30 m. ji tampa vis konkurencingesnė. Be to, kaip minėjau, į atmosferą neišmetama anglies dvideginio.

– „Hitachi“, dalyvaujanti Visagino branduolinės jėgainės projekte, taip pat vykdo bent kelis projektus Jungtinėje Karalystėje. Kokią įtaką tai gali padaryti Lietuvos projektui? Japonijoje statyti naujas elektrines yra labai sudėtinga, dėl visuomenės požiūrio į branduolinę energetiką. Galbūt ateityje tai bus galima daryti, bet dar ne dabar. Tuo pat metu, Japonijos vyriausybė labai skatina Japonijos technologijų eksportą.Mano supratimu, „Hitachi“ žvalgėsi daugelyje šalių ir Jungtinę Karalystę pasirinko kaip mažiau rizikingą ir patikimesnę rinką investicijoms.Dabartinis „Hitachi“ pasiūlymas (ta pati technologija siūloma diegti ir Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvoje – VŽ), ABWR reaktorius (Advanced Boiling Water Reactor, pažangus verdančio vandens reatorius), yra patikrinta technologija. Ji, mano manymu, patikimesnė ir tokiu reaktoriumi pagaminamos energijos kainą lengviau prognozuoti. Taip pat patvirtinta technologija leidžia lengviau įgyvendinti projektus laiku ir už numatytą biudžetą – tai yra svarbiausia sąlyga, įgyvendinant tokius didelius projektus.

– Britų žiniasklaida minėjo ne tik ABWR, bet užsiminė ir apie Integralųjį greitąjį reaktorių (IFR). IFR – ateitis, nors idėja ir yra sena, sukurta „Idaho National Laboratory“ Jungtinėse Valstijose, tačiau tai dar ne kandidatas investicijoms. Po 20 m. ar 30 m. – galbūt. IFR ateityje gali tapti vienu iš kandidatų branduolinei energetikai, kurios reaktoriai naudos branduolines atliekas kaip kurą. Tačiau šiuo metu tik lengvojo vandens reaktorius yra praktiškai įgyvendinamas.

Visgi branduoliniai projektai yra ilgalaikiai, kai kurie gali užtrukti ir dešimtmetį nuo projekto iki veikiančios elektrinės. Mokslas tuo metu nestovi vietoje – Integral IFR nėra vieninteliai, yra ir daugybė kitų – nuo išlydytų druskų iki torio reaktorių.Investuodami į branduolinę energetiką turime turėti galvoje bendrą investicijų portfelį. Galime šiems ateities projektams skirti 10%, daugiausia – 20% investicijų. Tačiau didžiąją dalį turime investuoti į dabar praktiškai įgyvendinamus projektus. Turime šiandien spręsti energetinio saugumo klausimus, turime spręsti su klimato kaita susijusias problemas. Šie dalykai laukti negali. Negalime kliautis ateitimi.Tai yra siekiamybė – kaip branduolių sintezė. Labai svarbu finansuoti šiuos dalykus kaip tyrimų kryptį. Jie taip pat yra svarbūs jauniems žmonėms, kuriems reikia turėti patrauklią siekiamybę.Taip pat turime skirti lėšų ir visuomenės lavinimui apie radioaktyviąsias atliekas ir apie radiaciją, bei dar daugybei dalykų. Į mokslą investuosime, tačiau iki kai kurių projektų praktinio įgyvendinimo dar turėsime palaukti. Tai skirtingos trukmės planai – sintezės turėsime laukti galbūt šimtmetį, tačiau po penkiolikos metų galbūt sulauksime išlydytų druskų reaktoriaus ar dar kurio nors iš daugybės potencialių projektų.– Šiais klausimais, kuriuos mes aptarėme, diskutuojama tikrai ne pirmą kartą. Dalis jų yra tokie pat seni, kaip pati branduolinė energetika. Kodėl kaskart, prakalbus apie atominę energetiką, grįžtama prie tų pačių argumentų?
Geras klausimas, tačiau į jį atsakyti sunku.Tam, kad galėtume išspręsti kylančius klausimus ir nesutarimus, labai svarbu – skaidrumas, bet taip pat – abipusė pagarba. Deja, Japonijoje branduolinės energetikos sektoriuje dirbantys žmonės nėra gerbiami, net akademiniuose sluoksniuose. Tai didelė kliūtis tam, kad prasidėtų normali diskusija apie atominę energetiką.Labai dažnai pokalbiui trukdo ir prieš atominę energetiką nusistačiusios grupės, kurios neleidžia kalbėtis ramiau ir apgalvočiau.

– Ar šioje srityje yra užduočių vyriausybei? Čia pagrindinis vyriausybės vaidmuo yra išsilavinimas. Tie vaikai, kuriems šiuo metu yra 10 metų, po dešimtmečio – tai yra nedaug branduolinės energetikos standartais – jie jau bus suaugę dvidešimtmečiai.Turime juos jau dabar pradėti mokyti apie tai, kas yra energetika, kas yra radiacija ir panašius dalykus – ne tik apie branduolinę energetiką, bet ir apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Šios srities žinių ugdymas yra labai svarbus ir tai yra užduotis valstybei.Vyriausybė negali tiesiogiai kalbėtis su publika, todėl žiniasklaidos vaidmuo čia yra labai didelis. Kai kurios žiniasklaidos priemonės yra šališkos, tačiau manau, kad žmonės yra protingi ir atskiria, kuri žiniasklaidos priemonė yra neutrali, o kuri – šališka.

– Fukušimos nelaimė viešajai nuomonei apie atominę energetiką Japonijoje sudavė triuškinantį smūgį. Praėjo treji su puse metų, ar viešoji nuomonė keičiasi? Nuomonė palengva keičiasi, bet nusistatymas prieš atominę energetiką išlieka labai didelis. Žiniasklaidos priemonių atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad daugiau, nei pusė žmonių vis dar pasisako prieš atominių elektrinių paleidimą.Tam įtakos taip pat turi ir tai, kad šalis sugebėjo apsieiti be atominės energetikos. Net ir karštomis vasaros dienomis nepatyrėme elektros energijos trūkumo, o tai leido manyti, kad galime išsiversti be jos.Tiesa, nėra kreipiamas dėmesys į tai, kaip smarkiai dėl to padidėjo tarša, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, taip pat, kaip smarkiai elektros kainų padidėjimas atsiliepė pramonei. Japonijos ekonomika išlieka stipri be atominės energetikos, tačiau turime žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą.Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad žmonėms, kurie prieš 3,5 metų evakavosi iš nelaimės vietos, viso 120.000, vis sunkiau sugrįžti. Ne tik dėl baimės dėl radiacijos, bet ir dėl to, kad per 3,5 metų jie įsiliejo į naujas bendruomenes. Tiesa, dar ir ne visa infrastruktūra atstatyta – keliai taip, o geležinkeliai dar ne. Prekybos centrai,  vaistinės ir panaši infrastruktūra dar neatsikūrė.Šios žinios vis dar kuria įspūdį apie kenčiančius žmones iš Fukušimos, o tai veikia viešąją nuomonę apie atominę energetiką.

– Kaip kompanijos dorojasi su po nelaimės sugadintu įvaizdžiu? Elektros kompanijas dabar valdo valstybė, jose įvyko dideli vadovybės pokyčiai. Dalis jų įvaizdžio taip pat priklauso ir nuo požiūrio į branduolinę energetiką, todėl gerėjant pastarajam, gerės ir įmonių įvaizdis. Tačiau visos energiją tiekiančios ir gaminančios kompanijos šiuo metu yra labai sudėtingoje padėtyje, joms tenka didinti elektros kainas, o tai kenkia tik dar labiau.„Hitachi“, „Mitsubishi“, „Toshiba“ – branduolinių reaktorių gamintojų įvaizdžiui ir geram vardui Fukušimos nelaimė reikšmingai nepakenkė.

– Ačiū už pokalbį.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
05:45
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 7

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Indonezija atšaukia palmių aliejaus eksporto draudimą

Nuo gegužės 23 d. Indonezija panaikins draudimą eksportuoti iš šalies palmių aliejų, praneša „Bloomberg“,...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 5

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
„Samsono“ pelnas pernai mažėjo 3,6 karto

Kauno mėsos perdirbimo bendrovė „Samsonas“ praėjusiais metais uždirbo 275.900 grynojo pelno – 3,6 karto...

Pramonė
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
„Achemos grupė“ pernai gavo 1,2 mlrd. Eur pajamų, uždirbo 100 mln. Eur pelno 1

Audituotais konsoliduotais duomenimis, koncerno „Achemos grupė“ valdoma įmonių grupė pernai gavo 1,2 mlrd.

Pramonė
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Viena didžiausių dviračių kompanijų pasaulyje pradeda statybas Kėdainiuose

Vienos didžiausių pasaulyje dviračių bendrovių Lietuvoje įsteigta UAB „Pon.Bike Lithuania“ dviračių gamyklos...

Pramonė
2022.05.19
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 25

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku