TVF scenarijai Lietuvai palankūs

Publikuota: 2014-11-23
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

- Vienas iš Jūsų šio vizito tikslų buvo įvertinti Rusijos taikomų prekybos sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai. Koks tas poveikis? Šį klausimą mes aptarėme per įvairius susitikimus. Bendras įspūdis toks, kad ekonomika geba atsispirti sudėtingai išorinei aplinkai. Tai dar kartą parodo, kad Lietuvos ekonomika yra lanksti, jūsų žmonės – išradingi, o šalis – konkurencinga. Ta aplinka šiandien yra sudėtinga siaurąja prasme dėl Rusijos sankcijų, o plačiąja prasme – dėl lėtesnės prekybos partnerių plėtros. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šalies ekonomika kitąmet augs šiek tiek sparčiau, numatant, kad paspartės pasaulinio ūkio plėtra ir kad geopolitinė įtampa ne padidės, o pamažu atslūgs per ateinančius metus. Žinoma, sektoriai, į kuriuos tos sankcijos nukreiptos tiesiogiai, susiduria su dideliu iššūkiu atrasti naujų rinkų, bet mes esame susidarę pakankamai palankų įspūdį, kaip tai vyksta, todėl nelaukiame didelio tų sankcijų poveikio. Neturėtume pervertinti jų įtakos ūkio plėtrai, tai paveikė tik nedidelę dalį šalies ekonomikos. Nesitikime, kad visoms maisto, transporto bendrovėms pavyks perorientuoti savo prekes ir paslaugas į kitas rinkas, bet didelė jų dalis, manau, bus perorientuota.

- Kokį augimą prognozuojate Lietuvai kitąmet? Manome, kad Lietuvos BVP šiemet didės 2,9% – tiek, kiek prognozuoja Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Kitąmet plėtra paspartės iki 3,1% – tai šiek tiek mažesnė prognozė nei toji, kuria remiantis suplanuotas jūsų 2015 m. biudžetas (3,4%). Dėl to manome, kad gali nepavykti pasiekti biudžete numatytų rodiklių, nes dėl laukiamos lėtesnės nei Finansų ministerijos prognozuojama ūkio plėtros gali būti surinkta mažiau pajamų, o tai lems didesnį biudžeto deficitą, nepavyks sumažinti valstybės skolos.

– Daug kalbama apie mažėjančios infliacijos potencialiai keliamą grėsmę euro zonos, o ir Lietuvos plėtros tvarumui. Ar čia įžvelgiate kokių rizikų? Infliacija iš tiesų Lietuvoje yra labai žema, prognozuojame, kad ji kiek paspartės, tačiau išliks žema. Kainų klausimo Lietuva nėra pajėgi išspręsti pati, nes didelę dalį žemos infliacijos jūs importuojate iš euro zonos. Taigi problema turi būti sprendžiama Europos lygiu. Mes raginame sprendimų priėmėjus šią riziką vertinti rimtai. Pastarosiomis savaitėmis ir dienomis matome, kad Europos centrinis bankas (ECB) iš tikrųjų imasi deramą infliacijos lygį skatinančių veiksmų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Naujausi verslo pasitikėjimo ekonomika rodikliai rodo lūkesčių dėl ateities suprastėjimą. Kaip tai paveiks verslo sprendimus? Taip, matome pablogėjusius verslo ir vartotojų pasitikėjimo rodiklius, tačiau tai tėra rodikliai. Iš tikrųjų nematome, kad šie pokyčiai atsilieptų verslo ir vartotojų elgsenai. Pavyzdžiui, mažmeninė prekyba yra ganėtinai aktyvi, š. m. antrą ketvirtį atliktos investicijos atrodo taip pat pakankamai gerai. Žinoma, didysis klausimas – kaip viskas atrodys ateityje. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų prognozės yra gana atsargios. Be lūkesčių pokyčių, kurių prastėjimas gali pristabdyti plėtrą, aš dar išskirčiau išorinės aplinkos, kuri kitąmet pagerės, veiksnį, jis turės teigiamą pokytį šalies plėtrai.

– Ką turite omenyje kalbėdamas apie išorinę aplinką? Turiu omenyje išaugsiančią Lietuvos ir jos partnerių prekybą. Visoms pagrindinėms Lietuvos prekybos partnerėms TVF prognozuoja ekonominį paspartėjimą. Kitąmet prognozuojame spartesnį pasaulio, euro zonos ir netgi didesnį Rusijos augimą nei šiais metais. Ten augimas bus lėtas, bet didesnis nei šiemet. Ši tendencija stebima daugelyje šalių, BVP kitąmet taip pat sparčiau augs Šiaurės šalyse ir Lenkijoje. Todėl Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, dėl prekybos partnerių aktyvesnio augimo yra pagrindas taip pat augti kiek sparčiau.

– Užsiminėte apie pakankamai gerus investavimo rodiklius, tačiau pasakykite, kaip paaiškinti, kad naujų paskolų verslui š. m. I pusmetį Lietuvoje išduota penktadaliu mažiau nei pirmą 2013 m. pusmetį? Iš kur tos investicijos? Pagrindinis investicijų šaltinis yra bendrovių pelnas, kurį jos ir investuoja. Būtų puiku, kad tų paskolų būtų daugiau. Bet šiuo metu mes nematome, kad jų stygius stabdytų investicijas. Žinoma, menkas kreditavimas gali riboti investicijas ateityje. Turbūt svarbiau tai, kad įmonės galėtų pasiskolinti tuomet, kai joms tų paskolų reikia. Ir mums susidarė įspūdis, kad bankai Lietuvoje tapo ne tokie konservatyvūs, turi dideles laisvų lėšų sumas, jų kapitalizacija yra aukšta, uždirba pelno, tad jie gali daugiau skolinti, jei yra poreikis.

– Nedarbo lygis šalyje išlieka gana aukštas (10,9% – VŽ). Kaip išjudinti darbo rinką, paskatinti verslą kurti naujų darbo vietų? Tai nelengva užduotis, nedarbo lygis iš tiesų yra aukštas. Dar pavasarį, kai lankėmės Vilniuje, priėjome išvadą, kad aukštas nedarbo lygis šalyje yra ne dėl verslo ciklų, o dėl darbo rinkos ir ekonomikos struktūros. Todėl sunkiau šią problemą įveikti. Pirmiausia tai susiję su specialistų pasiūlos ir paklausos neatitikimu. Taip pat tai susiję su darbo rinkos nelankstumu. Pavyzdžiui, kartais užsienio investuotojai čia vengia steigtis dėl nepalankaus viršvalandžių reguliavimo, taip pat daugelio suvaržymų, kurie kaip probleminiai jau seniai yra žinomi ir gali būti lengvai panaikinti. Ir, be abejo, santykinai didelis darbo santykių apmokestinimas, per didelės darbdavės „Sodros“ įmokos. Tai jautrus klausimas, nes jeigu sumažinsite įmokas, atversite didesnę viešųjų finansų skylę, todėl šis uždavinys nėra paprastas.

– Tikėtina, kad euro zona dar kurį laiką gyvens žemų palūkanų aplinkoje, o tai reiškia didesnį prieinamumą prie pigaus kapitalo. Pavyzdžiui, matome, kad išaugus būsto kreditavimui šalyje atsigauna nekilnojamojo turto rinka. Kokia tikimybė, kad šalyje ims vėl formuotis turto kainų burbulai, kaip tai įvyko prieš 2008 m. krizę? TVF remia ECB žingsnius dėl ekonomikos skatinimo, nes mes nenorime, kad Europoje įsigalėtų žema infliacija, o jei taip atsitiktų, to paties sulauktumėte ir Lietuvoje. Žinoma, skatinamoji pinigų politika gali turėti ir neigiamą šalutinį poveikį. Bet mes nematome, kad Lietuvoje imtų formuotis naujų turto kainų burbulų artimiausiu metu. Gyvename visiškai kitokiame pasaulyje, nei buvo prieš krizę, o ir Lietuvos bankas, gavęs makroprudencinės priežiūros mandatą, turi visiškai kitų galimybių tuos burbulus suvaldyti, jei prireiktų.

– Lietuvoje nuo š. m. spalio pakeltas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 1.000 iki 1.035 Lt, arba 300 Eur. Politikai norėtų MMA kilstelti dar kitąmet. Ar tam yra ekonominių prielaidų? Apibendrintai kalbant, MMA mažai gali prisidėti prie dirbančiųjų padėties pagerėjimo. Atlyginimų dydį lemia darbo našumas. Jeigu jis pasiekiamas, atsiranda verslui galimybių kelti ir atlyginimus. Svarbu matyti, ar MMA ne per daug priartėjo prie vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje. Lietuvoje MMA sudaro beveik 50% VDU. Kitose šalyse tas santykis paprastai siekia 30–40%. Tad žiūrėdami iš šio taško nematome daug erdvės šiam dydžiui didinti. Per staigiai ar per daug keliamas MMA gali dalį verslo tiesiog paskatinti grįžti į šešėlį.

– Ekonomistai 2015 m. biudžeto projekte pasigenda neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) tolesnio didėjimo kaip efektyvesnės alternatyvos MMA, kad mažiau uždirbantieji gautų daugiau pajamų į rankas ir, pavyzdžiui, galėtų turėti daugiau pajamų susimokėti už būsto šildymą, nes kitąmet greičiausiai nebeliks PVM lengvatos centriniam šildymui šalyje. Jeigu esate susirūpinę netolygiu pajamų pasiskirstymu visuomenėje, naudoti mokestines priemones toms pajamoms perskirstyti yra efektyvesnė priemonė nei MMA. Kita vertus, tai prieštarautų jūsų siekiui išlaikyti viešųjų finansų tvarumą. NPD pakėlimas reikštų prarastus mokesčius į biudžetą, kuriuos tektų kompensuoti kitomis biudžeto pajamomis. Todėl manau, kad NPD klausimą reikėtų svarstyti platesniame mokestinės reformos kontekste. O čia reikėtų vėl atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje yra labai aukštas darbo santykių ir kartu palyginti mažas kapitalo pajamų ir turto apmokestinimo lygis.

Apie TVF misiją Lietuvoje Christophas Klingenas yra Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento atstovas. Jo vadovaujama TVF misija Lietuvoje lankosi kas pusmetį. Ponas Klingenas Lietuvoje pirmą kartą lankėsi dar 1996 m. Pastarąjį kartą jis Vilniuje buvo 2013 m. vasarą, Christine Lagarde, TVF vadovės, vizito metu. Paskutinė TVF misija vyko vasario 20 – kovo 3 d. TVF atstovai susitiko su Lietuvos banko, Finansų ministerijos, kitų valstybės institucijų ir privataus sektoriaus atstovais. TVF ekspertai analizuoja bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertina ūkio raidos tendencijas, finansų sektoriaus padėtį, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą. TVF ir Lietuvos bendradarbiavimo pagrindas yra ekonominės konsultacijos pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį. TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 188 šalys.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 8 d.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku