Apsėsti daiktų tobulinimo idėjų

Publikuota: 2014-10-03
Atnaujinta 2015-05-29 17:06
svg svg
Nuotrauka: Barboros Adamonytės nuotr.
 

Visi žinome sparnuotą frazę „Neišradinėk dviračio“, tačiau retai pagalvojame, ką ji iš tikrųjų reiškia. Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja profesija, kurios atstovus taip ir knieti pavadinti dviračių išradinėtojais. Tai – daiktų dizaineriai, kurių mintys dažniausiai sukasi apie vieno ar kito daikto patobulinimą.

VŽ „Savaitgalis“ siūlo pažintį su trimis apsėstaisiais daiktų tobulinimo idėjų – ką tik pasaulį šviestuvu „SAULĖ-tekis /-lydis“ nustebinusia jauna dizainere Barbora Adamonyte, padirbinėtojus iš Kinijos sudominusio unikalaus paspirtuko „Pigeon“ išradėju Ignu Survila ir išmaniojo stalo „TableAir“ kūrėju Luku Lukoševičiumi.Siurprizas iš Singapūro

Rugsėjo 26 diena Barborai Adamonytei, pradedančiai daiktų dizainerei, Vilniaus dailės akademijos (VDA) industrinio dizaino specialybės studentei, ypatinga – jos vardas, pavardė ir šalies pavadinimas tądien nuskambėjo didžiausios pasaulio dizaino asociacijos „Red Dot“ rengiamų apdovanojimų, kurie dar vadinami dizaino „oskarais“, ceremonijoje Singapūre. Prieš dvejus metus sukurtas šviestuvo prototipas „SAULĖ-tekis /-lydis“ jai pelnė apdovanojimą koncepcinio dizaino srityje šviestuvų kategorijoje. Tiesa, raudonu prestižinio renginio kilimu ji nežengė – jauna menininkė nusprendė neišlaidauti kelionei į Singapūrą.
Renginio organizatoriai skelbia, jog šiemet koncepcinio dizaino srityje 29-iose kategorijose varžėsi apie 4.800 dizainerių iš beveik 60 šalių. „Red Dot“ apdovanojimai atskirai įteikiami pramoninio dizaino bei komunikacijos srityse. Beje, šiemet pramoninio dizaino srities „Red Dot“ apdovanojimus gavo du mūsų šalies atstovai – Inesa Malafej (už „Mano rašomąjį stalą“) ir Arūnas Sukarevičius (už lentynas „Foldin“).Pasak p. Barboros, dalyvauti šiame konkurse prieš devynis mėnesius jai pasiūlė VDA Dizaino katedros (čia ji šiemet gavo bakalauro diplomą ir nuo rudens tęsia magistro studijas) vedėjas Juozas Brundza. Tiesa, apsisprendė ne iš karto – gąsdino nemažas dalyvio mokestis. „Sausį užpildžiau paraišką, sumokėjau mokestį. Buvau beveik ir pamiršusi apie konkursą, kai birželio pabaigoje gavau siuntinį iš Singapūro, kuriame buvo ir pažyma, kad laimėjau „Red Dot“. Kai ją perskaičiau, iš džiaugsmo garsiai apsiverkiau. Kaimynai galėjo pamanyti, kad kažkas kažką skerdžia. Tris mėnesius apie apdovanojimą žinojo tik artimiausi draugai, nes organizatoriai draudė platinti informaciją iki pat ceremonijos. Dabar jau galiu pasidžiaugti viešai“, – šypsosi dizainerė.Studentiškas projektas
Šviestuvo  projektą mergina sukūrė mokydamasi antrame kurse, tai buvo akademinė užduotis, kuriai vadovavo dėstytojas Povilas Juškaitis (jį Barbora pasirinko ir diplominio darbo vadovu). Prototipas pagamintas iš plokščių, dengtų spalvota juosta. Kiaurymėje tarp plokščių įrengti bėgiai, kuriais „važinėja“ šviesos šaltinis – ant specialaus laikiklio pritvirtinta šviesos diodų lemputė. Pasak menininkės, vaivorykštę menančios šviestuvo spalvos atspindi žmogaus dienos ritmą ir nuotaikas: „Priklausomai nuo paros laiko žmogui svarbi šviesos spalva – melsva rytais, rausva, kai leidžiasi saulė, vakarais. Į šonus judinamas šviesos šaltinis – aliuzija į saulę. Apšviečiant skirtingas plokštumos spalvas keičiasi ir erdvės apšvietimas.“ Jaunoji menininkė pasakoja, jog kurso draugai šviestuvams sukurti naudojo natūralų medį, juodos ir baltos spalvų medžiagas.„Jų darbai buvo tokie baltiški, o maniškis – toks ryškus, tarsi vaivorykštė. Pamenu, kaip visi nuščiuvo, kai pristačiusi savo darbą tamsioje patalpoje perstūmiau šviesos šaltinį per visas spalvas. Matyt, padarė įspūdį“, – pasakoja p. Barbora. Ji sako mananti, jog apdovanojimą greičiausiai pelnė už „genialumą paprastume“, mat kurdama šviestuvą vengė išmaniųjų technologijų.
„Šiais laikais, kai daiktus galime valdyti net telefonais, sukūriau dizaino objektą, prie kurio reikia prisiliesti. Galbūt dėl šios priežasties jis sužavėjo „Red Dot“ komisiją“, – svarsto pašnekovė. Šiuo metu jos sukurtas šviestuvo prototipas pakeliui į Lietuvą. Tiesa, grįžta jis ne iš Singapūro, o iš Londono – kartu su kitų lietuvių menininkų (Edmundo Kasčiukaičio, Inesos Malafej, Arūno Sukarevičiaus, Dariaus Juškevičiaus, Aušrinės Augustinaitės, Živilės Lukštytės ir kt.) darbais projektas buvo demonstruojamas neseniai pasibaigusiame Londono dizaino festivalyje Lietuvos paviljone.
„Pati Londone nebuvau, tačiau iš organizatorių girdėjau, kad ir dizaino festivalyje šviestuvas sulaukė nemažai dėmesio“, – džiaugiasi p. Barbora.Verslininkai domisi
Jaunoji dizainerė tikisi, kad projekto sėkmė tarptautiniuose renginiuose palengvins derybas su viena lietuvių kompanija dėl masinės šviestuvo gamybos. „Kas žino, galbūt po apdovanojimo sulauksiu ir vertingų pasiūlymų iš užsienio? Kad ir kaip būtų, man rūpi ne tik pardavimo procentai. Norėčiau pati kontroliuoti gamybos procesą, kad gamintojai nenutoltų nuo pradinės šviestuvo idėjos, nesugalvotų jo modernizuoti. Kokia galėtų būti šviestuvo kaina, prognozuoti sunku. Viskas priklausys nuo medžiagų ir gamybos technologijų. Bet tūkstančių jis neturėtų kainuoti – juk ne iš aukso bus gaminamas“, – juokiasi pašnekovė.
Už tą patį šviestuvo prototipą p. Barbora šiemet įvertinta ir Lietuvoje – pelnė Gero dizaino apdovanojimą.
„Šie metai man iš tiesų itin sėkmingi: apgyniau bakalauro diplomą, gavau apdovanojimų, mano kūrinys pristatytas Londono dizaino festivalyje. Sulaukiau ir užsienio žiniasklaidos dėmesio – mano darbų nuotraukas ir aprašymus publikavo populiariausias dizaino portalas „Design Boom“, kurį kasdien skaito maždaug 5 mln. žmonių. Netrukus duosiu interviu „www.yanko.com“, tai antras pagal populiarumą pasaulyje dizaino portalas po „www.designboom.com“, – džiūgauja mergina.Jos atvejis, akivaizdu, patvirtina posakį, kad sėkmė šypsosi tiems, kurie stengiasi. Barbora neslepia, kad nuo mažens svajojo tapti menininke. Ne tik svajojo – lankė tapybos, kompozicijos, fotografijos ir kt. būrelius bei kursus. „Kito pasirinkimo, matyt, ir neturėjau, nes visa mano šeima – „prie meno“. Tėtis Vilmantas Adamonis – skulptorius, senelis Juozas Adomonis – keramikas. Močiutė Brigita Adomonienė –  architektė ir baldų dizainerė. Dėdė su teta – Dalia ir Valdas Adomoniai – architektai“, – vardija ji.
Nors ketino studijuoti fotografiją (Barbora ir dabar su malonumu fotografuoja ne tik savo projektus, bet ir kitką) arba interjero dizainą, kurti įvairius daiktus p. Barbora pradėjo prieš studijas. Pirmasis bandymas – vienos dalies skalbinių segtukai, kuriuos ji dovanodavo draugams per Kalėdas. Dabar jų galima įsigyti parduotuvėje „Lithuanian Design Block“ arba internetu. Be jokių varžtų ir klijų pagaminta drabužių kabykla „Ratu“ su etniniais motyvais ir stilizuotu vežimo ratu buvo akademinė užduotis, tačiau sulaukė nemažai dėmesio ne tik VDA ir galbūt taip pat bus pradėta gaminti masiškai. Gal kas nors ryšis gaminti ir jos sukurtus išmaniuosius šaukštus, kurie patys dozuos druską ir kitus prieskonius, jei ateityje bus sukurtos reikalingos technologijos. Beje, šis kol kas techniškai neįgyvendinamas projektas padėjo jai patekti į tarptautinio konkurso „Electrolux Design Lab“ pusfinalį.„Koncepciją kurti užima daugiausia laiko, bet tai – maloniausia darbo dalis. Studijuodama supratau, kad daiktų dizaineris negali būti menininkas plačiąja žodžio prasme. Formai, spalvai ir visam vizualiniam sprendimui turi būti tvirtas pagrindas – idėja ir konstrukcija“, – dėsto ji. Mergina pasakoja pastaruoju metu susižavėjusi keramika – užsikrėtė ja kurdama diplominį darbą. Padedama senelio prof. Adomonio, portatyvią kepsninę-krosnelę ji lipdė iš šilumą akumuliuojančiomis savybėmis pasižyminčio šamoto. „Nelabai sekėsi lipdyti, bet sulaukusi pasiūlymo vienam naujam restoranui sukurti indus nesudvejojau, – per pusę vasaros nulipdžiau 230 indų įvairiems patiekalams. Pamaniau, kad per magistro studijas irgi norėčiau kurti virtuvės rakandus, nebūtinai vien keraminius indus“, – planais dalijasi pašnekovė.
Ar sėkmė nesusuks galvos veikliai menininkei? „Tokių kalbų girdėjau jau pirmame kurse, bet nekreipiu į jas dėmesio. Apdovanojimai, kiti įvertinimai mane įkvepia eiti tolyn, nes pradedu matyti daugiau perspektyvų“, – užtikrina p. Barbora.Kitoks paspirtukas
Dviračių išradinėtojo titulas bene labiausiai tinka p. Adamonytės bendrakursiui p. Survilai, – savo diplominio darbo tema jis pasirinko sukurti paspirtuko, mažojo dviračio brolio, prototipą. Už darbą „Pigeon“ dizaineris gavo aukštą – 10 balų – įvertinimą ir Jaunojo dizainerio prizą.
„Kodėl paspirtukas? Besimokant pirmame kurse draugai padovanojo šią labai smagią transporto priemonę. Važinėdamas gamykliniu paspirtuku atradau visus šio daikto privalumus ir trūkumus. Pastaruosius sumaniau pašalinti“, – šypsosi jaunasis kūrėjas.Jis pasakoja pirmiausia paspirtuką supaprastinęs sumažindamas detalių kiekį. „Daug kam paspirtuko konstrukcija atrodo labai paprasta, bet iš tikrųjų jame gausu detalių ir nereikalingų funkcijų. Atsisakiau jų, paskui ėmiau kurti plastiškas, nesikandžiojančias formas. Mano paspirtuką galima neštis atrėmus į petį, jis niekur nekliūva. Pastebėjau, kad gamyklinį paspirtuką nelengva transportuoti, ištaisiau ir šią klaidą – mano paspirtukas vienu kojos paspaudimu lengvai susilenkia. Dar vienas maniškės transporto priemonės pliusas yra tas, kad bent vienas jo profilis visada lieka švarus, nes ratukai pritvirtinti tik iš vienos pusės“, – savo išradimo pranašumus dėsto p. Survila. Dizaineriui ne paskutinėje vietoje buvo ir išvaizda – kad išsiskirtų iš metalinių pilkų paspirtukų masės, savąjį jis nudažė fluorescensine oranžine spalva.Netrukus jo išradimas atsiras „www.kickstarter.com“. Tai svetainė, kurioje įvairiausių meno sričių atstovai pristato savo kūrybą ir mainais už piniginę paramą siūlosi ją pagaminti, atlikti ar tiražuoti. Jaunasis dizaineris tikisi, kad į svetainę įdėta filmuota medžiaga bei nuotraukos padės atkreipti žmonių visame pasaulyje dėmesį. „Būtų smagu žinoti, kad kur nors kitame pasaulio krašte, pavyzdžiui, Japonijoje, kas nors važinėjasi mano sukurtu daiktu. Vienetinius „Pigeon“ planuoju pardavinėti už 100–150 Eur“, – kalba jis.Idėja patiko kinams
Vaikinas pasvajoja ir apie masinę „Pigeon“ gamybą. Nusivylęs lietuvių verslininkais, kurie atsisakė gaminti nedidelį paspirtukų kiekį, p. Survila susirado kanadiečius ir šiuo metu su jais derasi dėl „Pigeon“ gamybos. 
„Mano paspirtuko prototipas pagamintas iš metalo, tačiau jis turėtų būti lengvesnis. Iš pradžių maniau jį gaminti iš aliuminio, bet potencialūs gamintojai turi minčių gaminti jį iš plastiko“, – aiškina nuo rudens magistrantūros studijas VDA pradėjęs menininkas.
Savo išradimo dizaineris nepatentavo, nes, pasak jo, tai itin ilga ir nemažų investicijų reikalaujanti procedūra. Šią problemą jis tikisi išspręsti kartu su būsimais gamintojais. „Patentuoti reikia, nes rizika, kad kažkas tavo išradimą nukopijuos, egzistuoja. Dėl šios priežasties paspirtuko brėžinių nepublikavau viešai, nors tokių pageidavimų buvo. Vos įkėliau paspirtuko nuotraukas į savo svetainę „www.behanse.net“, iš karto sulaukiau keistų laiškų iš Kinijos.Neegzistuojančių laikraščių žurnalistais apsimetę žmonės prašė atsiųsti brėžinius. Žinoma, tai daryti net minčių nekilo“, – šypsosi  p. Survila.
Paspirtukas „Pigeon“ – ne vienintelis jo sukurtas daiktas. Neblogų specialistų įvertinimų sulaukė ir krėslas „Grikis“. Ar kuriami daiktai taps pragyvenimo šaltiniu, dizaineris spėlioti nedrįsta, nors link to krypstama. „Sukūręs paspirtuką išėjau iš darbo reklamos srityje, tikėdamasis, kad pačiam pavyks sukurti verslą. Taip greitai, kaip tikėjausi, reikalai nesitvarko, tačiau tikiuosi pavasarį pradėti pardavinėti pirmuosius savo paspirtukus. Kol kas kitų daiktų nekuriu, nes noriu susikoncentruoti tik į „Pigeon“, – VŽ „Savaitgaliui“ paaiškina p. Survila.Stalas, verčiantis stovėti
Skirtingai nei kiti du pašnekovai, „TableAir“ kūrėjai Lukas Lukoševičius ir Justinas Vilimas savo išradimu – į rankos mostus reaguojančiu darbo stalu, prie kurio galima ir sėdėti, ir stovėti, – jau prekiauja. Ir ne bet kur, o Londone. Jungtinėje Karalystėje p. Lukoševičius registravo ir įmonę „Lukas Luk Ltd“, kuri siūlo „TableAir“, nors išmanūs stalai gaminami ir jo kūrėjai gyvena Lietuvoje.
1,89 Eur kainuojančio išmaniojo stalo koncepciją lietuvių kūrėjai ėmė gvildenti kiek daugiau nei prieš 8 mėnesius. Sukūrę prototipą ir pristatę jį Londone, jauni specialistai metė turėtus darbus ir dabar visą savo laiką skiria vien „TableAir“ projektui – p. Vilimas atsakingas už technologinę sistemą, o p. Lukoševičius ieško, kaip dar pagerinti šio stalo naudojimo patirtį. Išmanusis stalas pristatomas ir virtualioje erdvėje svetainėje „www.tableair.com“, informaciją apie „TableAir“ galima rasti ir svetainėje „www.kickstarter.com“.„Stovimi darbo stalai – nieko naujo. Tokie pradėti kurti Skandinavijoje dar prieš 20 metų. Kiek vėliau sugalvoti stalai, kurių stalviršiai į viršų pakyla mechaniškai, naudojant elektros energiją. „TableAir“ daro tą patį, tik į norimą aukštį stalviršis pakyla ne mechaniškai, o prisitaikydamas prie žmogaus poreikių, pasinaudodamas įtaisytais jutikliais. Kitaip tariant, užtenka ranka parodyti aukštį, ir stalas pats pakyla tiek, kiek reikia“, – pasakoja p. Lukoševičius, Vilniaus technologijų dizaino kolegijoje baigęs interaktyvaus dizaino specialybę.
Jo teigimu, „TableAir“ stalas yra išeitis tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir neturi galimybės judėti. „Mūsų stalas nevers žmogaus kasdien stovėti po 8 val., nes tai nedarytų teigiamo poveikio sveikatai. Stovėti jis pratins pamažu – specialioje programėlėje galima nustatyti laiko intervalus, kaip dažnai stalo aukštis turi keistis. Vieną dieną stalas į stovėjimui skirtą aukštį bus pakilęs valandą, kitą dieną – pusantros valandos ir taip toliau. Žmogui nereikės sukti galvos, kada gi tą stalviršį pakelti“, – pasakoja vienas „TableAir“ kūrėjų.Negana to, stale, kurį galima valdyti ir telefonų programėlėmis, yra įmontuota dėžutė su elektros lizdais ir USB jungtimis, tad nereikia papildomų laidų, taip pat įtaisytas „RGB Led“ apšvietimas. „Taigi šis stalas ne tik funkcionalus, bet ir gali tapti smagia interjero detale. Šviečiantis „TableAir“ gerai atrodo tamsoje – matyt, todėl sulaukė susidomėjimo ir iš naktinių klubų atstovų“, – šypsosi p. Lukoševičius, daugiau nei 8 metus kūręs interaktyvias programas, kompiuterinius žaidimus, o pastaruoju metu – ir investicinių bankų analitines sistemas. Anot jo, šiuo metu parduoti penki „TableAir“ stalai, viena Londono įmonė, įsigijusi du stalus, ketina įsigyti dar kelis. Vis dėlto „TableAir“ kūrėjai ieško investuotojų, nes gamyba kainuoja nemažai, be to, būtina plėtoti produktą, skirti pinigų jo reklamai, pristatymams parodose. „Šiuo metu kaip tik deramės su dviem investuotojais. Kai pavyks susitarti su bent vienu iš jų, imsimės ir patentavimo reikalų, nors „TableAir“ padirbti nėra paprasta“, – VŽ „Savaitgalį“ patikina p. Lukoševičius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
12:45
Virtualus nekilnojamasis turtas? Kodėl gi ne Premium

„Virtualus nekilnojamasis turtas (NT) yra dar viena skaitmeninio investavimo alternatyva. Iki šiol buvo...

Laisvalaikis
11:01
Trakuose – ukrainos menininko J. Grigorovičiaus paroda „Karo spalvos“

Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“ (Vytauto g. 69) atidaryta kino dailininko Jurijaus Grigorovičiaus...

Laisvalaikis
09:19
Kanuose T. Cruise‘ui įteikta „Garbės auksinė palmės šakelė“

Holivudo aktorius Tomas Cruise'as, trečiadienį pirmą kartą po 30 metų pertraukos apsilankęs Kanų kino...

Laisvalaikis
2022.05.19
Pokalbis apie psichinę darbuotojo sveikatą: pasitikėjimo vadovu ženklas Premium

Pokalbiai apie psichikos sveikatą tarp vadovo ir kitų komandos narių turėtų būti normalizuoti – teiginiui...

Vadyba
2022.05.19
Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 6

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku