Bankroto byla euro viešinti netrukdo

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nutarė iškelti bankroto bylą „Balsas.lt“, valdančiai prekės ženklus „balsas.lt“, „balsas.lt savaitė“ ir „balsas.lt televizija“, kuri naujienų portale „balsas.lt“ nurodoma kaip leidėja.Antradienį bendrovei taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas visas turtas (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ji neturi). Teisme bankroto bylą inicijavo „Sodra“, kuriai „Balsas.lt“ skolingas 13.343 Lt įmokų ir delspinigių. Tuo metu bankrutuojantis Ūkio bankas nurodė, kad įmonė negrąžino daugiau nei 5 mln. Lt skolos, kurios terminas suėjo 2013 m. vasarį, todėl yra skolinga 5,485 mln. Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija pridėjo, kad į biudžetą nesumokėta dar 6.157 Lt.Už 2013 m. Registrų centrui „Balsas.lt“ ataskaitos nepateikė iki šiol, 2012 m. ji turėjo 2,333 mln. Lt pajamų ir 38.680 Lt grynojo pelno. Įmonės akcininkas – nuo balandžio bankrutuojanti „Balsas.lt leidiniai“, anksčiau buvusi portalo „balsas.lt“ leidėja. Šios akcininkas – Jungtinėje Karalystėje gyvenantis Paulas Leonardas Steyne‘as, rodo Registrų centro (RC) duomenys.Pagal RC, abiems įmonėms vadovauja Darius Kavaliauskas. Į VŽ skambučius trečiadienį jis neatsakė. „Balsas.lt“, „Sodros“ duomenimis, turi 3 darbuotojus, 2013 m. pradžioje jų buvo 25.

Ta kita pusė

Portalo „balsas.lt“ pateikiamuose redakcijos kontaktuose p. Kavaliausko pavardės nėra. Direktoriumi pristatomas Vytenis Mažiulis. O adresai skirtingose vietose nurodyti du – Konstitucijos pr. 26, kur registruotas „Balsas.lt“ ir 23A, kur įsikūrusi UAB „E. naujienos“.Pastarajai bendrovei vadovauja ir jos vienintelis akcininkas taip pat yra p. Mažiulis. 2013 m. pradžioje ji turėjo 4, o dabar – 21 darbuotoją. Įmonės, įkurtos 2008 m., veikla – periodinių leidinių leidimas, nurodoma jos finansinėje ataskaitoje. Pardavimo pajamos nuo 31.150 Lt užpernai išaugo iki 1,612 mln. Lt pernai, grynasis pelnas siekė 47.166 Lt.VŽ paklaustas, ar jo vadovaujama bendrovė rengia „balsas.lt“ publikacijas, p. Mažiulis teigė negalįs atsakyti nepasiderinęs pozicijų „su tam tikrais juridiniais vienetais“. Paprašytas įvardinti minimus „juridinius vienetus“, į kuriuos VŽ galėtų tiesiogiai kreiptis, p. Mažiulis perklausė: „Apie kokius juridinius vienetus jūs kalbate?“„Aš galiu kalbėti tik už „E. naujienas“, kurių aš esu, pavadinkime, savininkas ir vadovas“, – kalbėjo p. Mažiulis. Jis prašė klausimus atsiųsti raštu el. paštu, kurio domenas – balsas.lt, ir detalesnės informacijos palaukti iki pirmadienio.Ką apskritai veikia „E. naujienos“? „Mes turime leidinius „Artojas“ ir visus kitus, ir turime nemažai projektų, kuriuos įgyvendiname, tai, sakykime, turime veiklos, užtenka. Pas mus darbuotojų yra nemažai“, – sakė p. Mažiulis.Pasak jo, „pasiderinti pozicijas“ jam reikia ne su p. Kavaliausku. Kita vertus, po 10 minučių pokalbio p. Mažiulis įvardijo, kad „ta kita pusė“, apie kurią kalbama, yra „prekės ženklo valdytojas“. Kaip nurodo Valstybinis patentų biuras, portalo prekės ženklą valdo dabar „Balsas.lt“, kuriai iškelta bankroto byla. Prekės ženklai tuo pačiu įšaldyti.

Tik atstovai

Portalas „balsas.lt“ yra laimėjęs Finansų ministerijos, atstovaujamos agentūros „Gravitas Partners“, skelbtą euro viešinimo projektų konkursą su rubrika „Euro sąžinė“. Tokia pati rubrika pateikiama ir portaluose „ekonomika.lt“ bei „valstietis.lt“. Konkurso, kurį laimėjo 10 televizijos, radijo ir interneto žiniasklaidos priemonių, bendra vertė siekia apie 1 mln. Lt.Tačiau sutartį „Gravitas Partners“ pasirašė ne su bendrovėmis „Balsas.lt“ ar „E. naujienos“, o su UAB „Tipro Group“. Pastarosios pagrindinį akcijų paketą valdo Elvijus Gudžiūnas, buvęs su „Balsas.lt leidiniais“ susijusios portalų grupės „Epasas.lt“ pardavimų vadovas.Jis VŽ teigė, kad jo įmonė tik „atstovauja pardavimus“, tačiau nevaldo paties portalo.

Projektas nestoja

Tiek Finansų ministerija, tiek „Gravitas Partners“ teigia šiuo metu neturintys jokio pagrindo abejoti konkurso vykdymu, bankrutavus portalo prekės ženklo valdytojai.„Tipro Group“ interneto svetainėse „balsas.lt“ įgyvendina interneto projektą, skirtą bendruomeniškumui ugdyti, sąžiningam verslui skatinti ir viešinti. Dėl projekto įgyvendinamumo abejonių nekyla, projektas jau yra startavęs ir publikacijos rengiamos kiekvieną savaitę. Taip pat pažymime, kad „Gravitas Partners“ yra įsipareigojusi užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinti“, – rašoma Finansų ministerijos VŽ atsiųstame komentare.„Kol projektas vykdomas pagal patvirtintą planą, mes neturime jokio pagrindo abejoti tiekėjo įsipareigojimais“, – VŽ sakė ir Donatas Bedulskis, „Gravitas Partners“ vadovas.Tai, kad konkurse dalyvauja ne pati žiniasklaidos priemonė, o atstovas, anot jo, – įprasta praktika.„Apskritai viešuosiuose pirkimuose žiniasklaidos priemonę gali atstovauti kita įmonė. Jai pakanka pateikti įrodymus, pavyzdžiui, sutartį ar ketinimų protokolą, kuriais patvirtinama, jog teikiant paslaugas galės naudotis tos žiniasklaidos priemonės pajėgumais: sukurti rubriką, TV ar radijo laidą ir pan.“, – dėstė p. Bedulskis.

Bankrotas netrukdo

Kultūros ministerijos žiniasklaidos priemonių savininkų duomenų bazėje nurodoma, kad savaitraščio „balsas.lt savaitė“ leidėjas – „Balsas.lt leidiniai“, kuriai bankroto byla iškelta balandį, dar prieš paskelbiant konkursą. Atskirai portalo „balsas.lt“ leidėjas nenurodytas.Reikalavimas pateikti savininkų duomenis Kultūros ministerijai euro viešinimo konkurso nuostatose buvo įrašytas, tačiau reikalavimas neturėti iškeltos bankroto bylos – ne.„Valstybiniuose konkursuose, kuriuose dalyvauja komunikacijos agentūros ar kitos verslo įmonės, beveik be išimties būna reikalavimas pateikti dokumentus apie vadovo teistumą, mokestinius įsiskolinimus „Sodrai“, VMI ir pan. Tai minimalūs kriterijai, kurių neatitinkančios įmonės tiesiog negali varžytis pirkime. Konkursuose, kuriuose tiesiogiai kviečiamos dalyvauti žiniasklaidos priemonės, analogiški reikalavimai taikomi ne visuomet. Kodėl – reikėtų teirautis perkančiųjų organizacijų“, – kalbėjo p. Bedulskis.Jis teigė, kad „Gravitas Partners“, pagal sutartį su Finansų ministerija, turėjo konkurso dalyviams taikyti ministerijos nustatytus reikalavimus.„Negalėjome prisiimti teisėjo vaidmens ir taikyti bet kokių papildomų reikalavimų dalyviams ir jų pagrindu nepriimti paraiškos. To pagal sutartį negalėtume daryti net tada, jei matytume neigiamų praktikų konkurso dalyvio veikloje. Tol kol dalyvis atitinka nustatytas taisykles, jis gali dalyvauti konkurse“, –  pažymėjo p. Bedulskis.

Taip įprasta

„Techninėse specifikacijose, skelbiant daugybę viešinimo konkursų žiniasklaidos srityje, kokybiniai parametrai arba ignoruojami, arba nurodomi labai epizodiškai“, – VŽ sakė Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.Pasak jo, ne tik neužsimenama apie pažymas dėl teistumo ar bankroto.„Aš mačiau konkursą, kuriame redaktoriui keliamas reikalavimas suredaguoti bent tris leidinius. Vadinasi, žmogus, kuris tris dienas redaguoja laikraštį, jau tinka“, – dėstė p. Radzevičius.Priežasčių galima ieškoti ir rinkos sąlygose, sako jis.„Jei kalbėti apie dienraščius, juos rinkoje ir taip ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. Jei atmesi tuos, kurie neetiški, šiuo metu galėtų dalyvauti tik „Lietuvos žinios“ ir specializuotas dienraštis Verslo žinios“, – pažymėjo p. Radzevičius.Žurnalistų sąjungos pirmininkas taip pat prisimena atvejus, kai projekto dokumentuose net nurodoma, kad, pavyzdžiui, etikos laikymasis yra nebūtina sąlyga.Ponas Radzevičius pats buvo „Gravitas Partners“ organizuoto konkurso projektų vertinimo komisijoje. Anot jo, kiekvienas vertintojas pats renkasi, ar atsižvelgti į kriterijus, kurie svarbūs, tačiau neįrašyti.„Bankrutuoja ar ne, buvo kažkoks vokelių skandalas ar ne – jei tokių kriterijų tiesiogiai įrašytų nėra, jų neprivalai vertinti. Aš visada vertinu šiuos kriterijus, nes, mano įsitikinimu, vertinti projekto sėkmę, nevertinant įgyvendintojų žmogiškųjų resursų, techninių sąlygų ir pasiekimų panašiuose projektuose, būtų ne visai teisinga“, – sakė p. Radzevičius.