Pasikeitusios metalo supirkimo sąlygos mažins šešėlį

Nuo šiol netauriųjų metalų supirkėjai negalės kreiptis dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo – pajamos iš šios veiklos apmokestinamos nuo pirmo lito. Gautos pajamos už supirktą metalą nuo metų pradžios apmokestinamos nebe 15%, o 5% tarifu. Tikimasi, kad dėl šių pataisų šešėliniam verslui nebeliks ekonominio pagrindo Lietuvoje surinktą netaurųjį metalą išvežti ir parduoti į kaimynines šalis. Tokie pakeitimai numatyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisose.

Žygius pradėjo prieš 7 metus

Tuo, jog dėl šių pataisų pagausės šalies biudžetas, įsitikinusios pataisų būtinybę Finansų ministerijai, Seimo Ekonomikos komitetui įrodžiusios asociacijos: Antrinio perdirbimo įmonių asociacija (APĮA), Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA), Antrinių žaliavų perdirbėjų ir surinkėjų asociacija (AŽPSA).APĮA vienija 26 šalies metalo laužo supirkimo, komunalinių atliekų rūšiavimo, pakuočių perdirbimo bendroves.Žygius dėl įstatymo pataisų APĮA, EEPA ir AŽPSA pradėjo prieš septynetą metų.„Kartu su kolegomis ieškojome būdo, kaip be draudimų išstumti iš metalo supirkimo rinkos šešėlį. Dėl 5% tarifo šešėliui nebelieka ekonominės naudos gabenti ir parduoti metalą į Lenkiją ar Latviją“, – komentuoja Robertas Butkus, APĮA prezidentas.Iki šiol fiziniai asmenys, parduodantys netauriuosius metalus į metalo supirktuvę, gaudavo užmokestį, iš kurio pardavėjas nuskaičiuodavo 15% dydžio GPM. Vėliau gyventojas galėdavo deklaruoti parduotą metalą ir per Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) susigrąžinti GPM – išmoką iki 8.000 Lt.Išskaičiavus gyventojų susigrąžintą GPM lengvatą ir pridėjus administracines išlaidas iš tiesų valstybės biudžetas gaudavo menkas pajamas iš netauriųjų metalų supirkimo.

Išveždavo į Lenkiją ir Latviją

Anot p. Butkaus, iki šiol galiojusi GPM tvarka skatino šešėlį.„Kadangi Lenkijoje už metalo laužą nėra mokamas GPM, Lietuvoje neapskaitytas netaurusis metalas būdavo sėkmingai vežamas į kaimyninę šalį. Taip pat iš Lietuvos metalas iškeliaudavo ir į Latviją, – VŽ teigia p. Butkus. – Tarkim, už į Lenkiją išgabento vario toną, kuri kainuoja 16.000 Lt, perpardavėjas gaudavo 2.000 Lt papildomų pajamų“.Pasak p. Butkaus, pastaraisiais metais Lietuvoje iš fizinių asmenų buvo ženkliai sumažėję superkami spalvotųjų metalų kiekiai – nuo 30.000 t per metus iki 10.000 t. „Tai reiškia, kad didelė dalis metalo būdavo neapskaitoma ir išvežamas iš šalies“, – teigia asociacijos vadovas.Asociacijų pasiūlytas įstatymo pataisas, p. Butkaus teigimu, palaikė AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Teo LT“, AB „Lesto“ – įmonių atstovai nuolat skundėsi dėl vagiamų kabelių, geležinkelio dalių, laidų.Pernai šios įmonės, pasitelkusios pareigūnus, surengė reidus į metalo supirktuves, tačiau jose nerado vogto metalo.„Tai reiškia, kad nors vagystės vyksta, tačiau metalo Lietuvoje nėra – vogtas metalas yra išvežamas į kaimynines šalis“, – konstatuoja p. Butkus.

Nusikalstamos schemos turėtų nykti

APĮA skaičiuoja, kad padidėjusios metalo supirkimo apimtys, nors ir apmokestinamos mažesniu GPM tarifu, į valstybės biudžetą papildomai suneš 10 mln. Lt.„Žinoma, viso šalies biudžeto prasme šios pajamos nėra didelės, tačiau tai geriau nei išleisti milijonus administravimo išlaidoms“, – kalba p. Butkus.Pasak p. Butkaus, nauja tvarka mažins šešėlį, nusikalstamos schemos turėtų nykti.„Ne draudimais, kontrole, prievaizdais prie kiekvienos metalo supirktuvės šešėlis sumažės, o ekonomine nauda pagrįstos tvarkos taikymu“, – įsitikinęs p. Butkus, APĮA prezidentas.Pono Butkaus duomenimis, Lietuvoje metalo laužą superka apie 300–400 supirktuvių – šia veikla užsiima apie 50 įmonių.