Klaipëdos jûrø uostà augina rekordinës investicijos

Pasak Arvydo Vaitkaus, VÁ „Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcija“ generalinio direktoriaus, 2013 m. buvo vieni sëkmingiausiø metø uostamiesèiui, kai investiciniai projektai  ágyvendinti beveik 100%. Anksèiau pavykdavo ágyvendinti tik pusæ suplanuotø darbø.Svarbiausi praëjusiø metø projektai – uosto kanalo gilinimas iki 14,5 m, kainavæs 127 mln. Lt ir SkGD terminalo infrastruktûros darbai, kuriems skirta apie 79 mln. Lt.Naujajame ES struktûriniø fondø programavimo dokumente 2014 – 2020 m. ið ES lëðø uosto veiklai numatyta skirti 450 mln. Lt. Pridëjus uosto direkcijos ir skolintas lëðas, á infrastruktûrà planuojama investuoti 1,5 mlrd. Lt.

Tæs gilinimo darbus

Ðiemet uoste planuojama investuota apie 125 mln. Lt, ið kuriø didþiausia dalis bus skirta SkGD terminalo infrastruktûrai árengti. Antra svarbi investicijø kryptis susijusi su akvatorijos gilinimu: prie krantiniø stengiamasi pasiekti tokius gylio parametrus, kokie yra kanale.2013 m. visas uosto kanalas iðgilintas iki 14,5 m, o ðiemet bus gilinama akvatorija visø pirma prie tø krantiniø, kurios yra naudingiausios uoste.Prie krovos AB „Klaipëdos Smeltë“ krantiniø, kuriose pradedama konteineriniø kroviniø skirstymo veikla, galës priplaukti didesnës grimzlës laivai – per metus akvatorijà prie krantiniø planuojama iðgilinti iki 14,5 m.„Ði bendrovë pakeis uosto veidà, galësime priimti nebe tik vidutinius ar maþus laivus, bet ir didelius, kuriø kroviniai bus paskirstyti po kitus Baltijos jûros uostus“, – apie svarbø pasikeitimà kalbëjo p. Vaitkus.Gilinimo darbai suplanuoti ties Klaipëdos jûrø kroviniø kompanijos „Klasco“ trimis krantinëmis (iki 14,5 m) ir UAB „Bega“, ties kurios dviem krantinëmis gylis turëtø pasiekti 14 m.Ðiuo metu tariamasi su Malkø álankoje esanèiø terminalø vadovais, kaip turëtø bûti vystoma bendrovës akvatorija ir teritorija, ar verta álankà gilinti iki 14,5 m.„Malkø álankoje esanti UAB „Klaipëdos konteineriø terminalas“ dar prieð 10 metø Klaipëdos uostà pavertë vienu rimèiausiø konteineriniø uostø Rytinëje Baltijos jûros pakrantëje, didesni gyliai leistø ir prie ðios kompanijos naudojamø krantiniø priimti didesnius laivus ir toliau sëkmingai konkuruoti globalioje rinkoje“, – pabrëþë p. Vaitkus.

Konkurentai nesnaudþia

Ponas Vaitkus atidþiai stebi kaimyniniø uostø plëtrà. 2013 m. netikëtai á prieká ðovë Rusijos Ust Lugos uostas, krovos apimtis iðauginæs deðimtimis milijonø tonø.„Neáprastai didelis ðuolis, bet ðis uostas krauna naftos produktus ir anglis, todël didþiausios átakos turës mûsø kaimynø Latvijos ir Estijos uostø veiklai. Tie uostai, netekæ savo kroviniø dalies, didins konkurencines sàlygas“, – prognozuoja p. Vaitkus.Jis atkreipia dëmesá á Liepojà, vertinamà kaip nedidelá ir seklø uostà, kuriame ðiuo metu sparèiai vyksta gilinimo darbai. Sparèiai á prieká juda ir Rygos, Talino uostai.„Konkurencinë kova nenutrûksta. Mums reikia dar labiau gilinti uostà, o visa kita turime. Daug kas priklausys nuo Rusijos pramonës augimo, kroviniø srauto visoje Europoje“, – p. Vaitkus skaièiuoja, kad nuo 2002 m. kasmet uosto apyvarta auga 7%.2014 m. planuojama baigti unikalø projektà – pastatyti uþterðto grunto saugojimo aikðtelæ pietinëje uosto dalyje. Tai leis pagerinti uosto akvatorijoje esanèio grunto ekologiná lygá ir sudarys galimybæ ne tik gramzdinti jûroje iðkasamà gruntà, bet ir toká gruntà panaudoti uosto krantiniø statybos darbams. Dël to atpigs krantiniø statyba.Be to, planuojama árengti dviejø lygiø sankryþà tarp „Klaipëdos Smeltës“ ir teritorijos, anksèiau priklausiusios Þvejybos uostui.„Bûtina tvarkyti Ðiaurinæ uosto dalá, formuoti naujà kanalà, sukurti naujas ðvartavimo galimybes prie „Klaipëdos naftos“, juolab kad kalbama apie produktotiekio ið Maþeikiø á Klaipëdos uostà tiesimà“, – pabrëþë p. Vaitkus.

Tikslas – didinti efektyvumà

Gitano Nausëdos, SEB banko prezidento patarëjo, finansø analitiko, vertinimu, Klaipëdos uostas patiria milþiniðkà kitø Baltijos ðaliø ir Ðiaurës Vakarø Rusijos uostø konkurencijà, kurià ámanoma atlaikyti tik gerinant paslaugø kokybæ ir uosto infrastruktûrà.

„Suskystintø gamtiniø dujø terminalo statyba, uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas, keleiviniø ir krovininiø keltø terminalo infrastruktûros árengimas“, – svarbiausius projektus iðskiria p. Nausëda.
Kadangi uosto galimybës yra ribotos, o naujø krantiniø árengti sudëtinga, reikia dëti pastangas, kad á uostà vienu metu bûtø priimta daugiau laivø, sparèiau vyktø krovos darbai.

Investicijos á uosto infrastruktûrà, mln. Lt

2013 m. ˜– 321

2012 m. – 108
2011 m. – 124
2010 m. –  70
2009 m. –  64Ðaltinis: Uosto direkcija