Investuotojai pamiršo Pietų Europos šalių nuodėmes

Publikuota: 2014-01-09
Atnaujinta 2015-06-01 13:25
Nuotrauka: Bloomberg
 

Investuotojai linkę atleisti buvusias ir net kai kurias iki šiol neišpirktas nuodėmes euro zonos Pietų periferijos šalims: skolinimasis šioms valstybėms pinga. Optimizmą iš pradžių pakurstė antradienį Airijos finansų rinkose išplatinta obligacijų emisija, pirmoji po tarptautinės gelbėjimo programos užbaigimo. Trečiadienį paaiškėjo, kad į finansų rinkas apsisprendė grįžti ir Portugalija.

Po sėkmingo Airijos starto mažėjo Ispanijos, Portugalijos bei Graikijos obligacijų pajamingumas. Euro zonos pakraščiuose esančių vyriausybių vertybinių popierių paklausa rodo, kad investuotojus vėl masina didesnę grąžą žadančios obligacijos, o pasitikėjimas iki šiol problemiškomis vadintomis euro zonos šalimis didėja, rašo „The Financial Times“. Airijos pėdomis seka ir Portugalija: naujienų agentūros „Bloombergs“ šaltinių duomenimis, šalis apsisprendė tarptautinėse rinkose papildyti 2019 m. išperkamų obligacijų emisiją. Didėja ir tikimybė, kad Portugalija vėliau šiais metais užbaigs ES ir TVF gelbėjimo programą. Net Graikija gali netrukus grįžti į finansų rinkas, prognozuoja ekonomistai.Pasak analitikų, pokyčiai finansų rinkose dažnai leidžia prognozuoti netolimos ateities makroekonominius įvykius, nes įvyksta 1–2 ketvirčiais anksčiau nei realiojoje ekonomikoje.

Ispanija skolinsis mažiau

10 metų trukmės Graikijos vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas šiuo metu yra sumažėjęs iki vos 7,8% – žemiausios ribos nuo 2010 metų pradžios, kai Atėnuose įsiplieskė skolų krizė, vėliau apėmusi visą euro zoną. Ispanijos 10-ies metų obligacijų pajamingumas smuko iki 3,8%, taip pat mažiausio nuo 2010 m. pradžios lygmens, o Portugalijos – iki 5,4%, žemiausios ribos nuo gegužės.Ispanijos vyriausybė trečiadienį paskelbė ketinanti šiemet išleisti mažiau obligacijų nei planuota. Be to, žadama pailginti jų terminą. Tai – svarbus posūkis Ispanijos skolinimosi politikoje, kadangi pastaraisiais metais šalis buvo itin priklausoma nuo trumpalaikio skolinimosi, rašo „The Wall Street Journal“. Inigo Fernandezas de Mesa, Ispanijos iždo departamento vadovas, trečiadienį pranešė, kad vyriausybė šiemet ketina išleisti 65 mlrd. EUR vertės naujų obligacijų, palyginti su 71,9 mlrd. EUR pernai. Į šią sumą neįskaičiuojamas anksčiau išleistų vyriausybės vertybinių popierių perfinansavimas šiemet. Visos euro zonos vyriausybių skola pernai antrąjį ketvirtį pasiekė 8,9 trln. EUR, arba 93,4% nuo BVP.

Lūkesčius sieja su ECB

Pietinių euro zonos valstybių skolinimąsi pigina ir lūkesčiai, kad Europos centrinis bankas (ECB) imsis veiksmų užkirsti kelią defliacijos grėsmei. Antradienį paaiškėjo, kad gruodį euro zonos infliacija sulėtėjo iki 0,8%, kai lapkritį buvo pakilusi iki 0,9%. Tai parodė pirminis „Eurostat“ vertinimas. Rodikliui nepavyksta atsiplėšti nuo 4 m. žemumų – spalį infliacija sulėtėjo iki 0,7%, žemiausio lygio per ketverius metus. Tąkart tai privertė Europos centrinį banką (ECB) netikėtai sumažinti bazines palūkanų normas iki 0,25% ir pripažinti išaugus defliacijos pavojų.„Šiandieniniai (antradienio – VŽ) duomenys rodo, kad Europos centriniam bankui dar per anksti nusiraminti dėl defliacijos grėsmės, ypač periferinėse šalyse“, – agentūrai „Reuters“ komentavo Peteris Vandenas Houte'as, „ING Groep“ vyriausiasis ekonomistas euro zonai.„Mes tikimės daugiau ECB žingsnių, užkertant kelią tolesniam infliacijos mažėjimui. Galiausiai tai reikš kiekybinį skatinimą – vyriausybės obligacijų pirkimą“, – „The Financial Times“ cituoja Laurence'ą Mutkiną, „BNP Paribas“ palūkanų normų strategą.Pasak analitikų, defliacija ilguoju laikotarpiu keltų grėsmę atlyginimams ir paklausai, ypač ekonomiškai silpnesnėse euro zonos šalyse.Tiesa, Mario Draghi, ECB vadovas, praėjusią savaitę patikino, kad defliacijos požymių nematyti, nesą ir poreikio skubiai vėl karpyti palūkanas. Tačiau jis pripažino, kad reikia vengti scenarijaus, kai infliacija ilgesniam laikotarpiui įstrigtų ties žemesniu nei 1% lygmeniu ir taptų pavojinga ekonomikos augimui. ECB įvardytas minimalus infliacijos tikslas yra 2%.Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad ECB savo lengvatinių paskolų programą (Long-Term Refinancing Operation, LTRO – VŽ) gali atnaujinti per artimiausius kelis mėnesius, ir ji būtų daugiausia nukreipta į skolinimą bankams, rašo „Reuters“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku