Į parduotuves ne tik maisto, bet ir atsikratyti atliekų

Publikuota: 2014-01-08
Atnaujinta 2015-06-01 12:54
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Netrukus į parduotuvę eisime ne tik pirkti maisto, bet ir atsikratyti atliekų. Nuo 2018 m. didesnėms parduotuvėms ketinama įvesti prievolę iš žmonių nemokamai priimti nereikalingą smulkią elektroniką, pvz., plaukų džiovintuvus, žaislus, telefonus.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui. Jei jam pritars ir Seimas, nuo 2018 m. daugiau kaip 1.000 Lietuvoje veikiančių parduotuvių laukia naujovės. Joms atsiras pareiga nemokamai priimti žmonių atneštas buitines smulkios elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekas, kurių matmenys ne didesni nei 25 cm. Atliekas teks priimti, net jei vartotojo atnešta įranga ne tos pačios paskirties kaip ta, kuri parduodama parduotuvėje.Ši prievolė galios parduotuvėms, kurių prekybos plotas – bent 400 kv. m. Statistikai 2011 m. pabaigoje šalyje apskaičiavo 1.148 mažmeninės prekybos parduotuves, prekiaujančias EEĮ, kurių plotas viršija 400 kv. m. Almantas Petkus, aplinkos viceministras, aiškina, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką prekybininkai irgi turi nemokamai priimti vartotojo atiduodamas tiek stambios (pvz., televizorius), tiek smulkios EEĮ atliekas, bet tik tos įrangos, kuria jie prekiauja.Kitaip tariant, kuo prekiauji, tą ir priimi: prekiauji šaldytuvais, priimti privalai vartotojo atneštas šaldytuvų atliekas, televizoriais – televizorių. Įsigaliojus pakeitimams, šalia minėtos pareigos atsiras ir pareiga priimti smulkią elektroniką, kurios matmenys ne didesni nei 25 cm – ir ne tik tą, kuria prekiauji, o visą.„Nesvarbu, kad žmogus atnešė atiduoti, pvz., seną mobilųjį telefoną, o parduotuvė telefonais neprekiauja, ji vis tiek privalės priimti iš žmogaus tą telefoną“, – skirtumus nurodo viceministras.

Žmonių patogumui

Ponas Petkus aiškina, kad smulkia elektronine įranga, pvz., el. žadintuvais, el. žaislais, plaukų džiovintuvais, barzdaskutėmis, plaktuvais ir t. t. prekiauja, ko gero, visos šalies maisto prekių parduotuvės. Tad, įsigaliojus siūlomam įstatymo pakeitimui, prekybininkai bet kurioje didesnėje parduotuvėje turės nemokamai priimti vartotojo atneštą smulkią elektroniką.„Ši naujovė sukurta atliekų turėtojų patogumui. Taip siekiame, kad žmonės kuo daugiau senų prietaisų atiduotų perdirbti ir šie nekeliautų į sąvartynus“, – kalba viceministras.Šiuo metu Lietuvoje prasčiausiai sekasi surinkti būtent smulkios elektroninės įrangos atliekas, nes jos dažnai lengva ranka metamos į šiukšlių kibirą ir iš ten patenka į bendrą atliekų srautą. Pagal projektą, prekybininkai privalės nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti žmonėms rašytinę informaciją apie tai, kad šie gali atiduoti atliekas parduotuvei.Iš vartotojų priimtas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas parduotuvės galės nemokamai pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, atiduoti tos įrangos gamintojui ar importuotojui arba perduoti atliekų tvarkytojui.Ponas Petkus aiškina, kad smulkios elektronikos atliekų surinkimo išlaidas parduotuvėms turės kompensuoti elektronikos prietaisų gamintojų ir importuotojų organizacijos.„Ir dabar mokyklose, kai kuriose kitose vietose stovi konteineriai, į kuriuos žmonės gali išmesti nereikalingą smulkią elektroniką. Tai finansuojama importuotojų ir gamintojų pinigais“, – pasakoja viceministras.Parduotuvėms, kurios nesilaikys reikalavimo priimti iš žmonių nereikalingą smulkią elektroniką, grės baudos. Viceministras pabrėžia, kad pastaruoju metu prekybininkai gan nepriekaištingai laikosi pareigos priimti iš žmonių atliekas, tos įrangos, kuria jie prekiauja.„2013 m. negavome nė vieno skundo, kad parduotuvė būtų atsisakiusi priimti iš žmogaus senus elektronikos prietaisus“, – teigė jis.

Dirba su dokumentais

Prekybininkai neskuba komentuoti būsimų naujovių, jie tvirtina, kad šiuo metu analizuoja teisės aktų projektus.„Nesiimsime komentuoti ar vertinti įstatymo projekto ar atskirų jo nuostatų. Savo pastebėjimus dėl šio įstatymo projekto jau esame pateikę Elektronikos platintojų asociacijai „Epa“, kurios narė yra mūsų įmonė. Jei toks įstatymas bus priimtas, žinoma, jo laikysimės“, – VŽ teigia Renata Saulytė, UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, ir priduria, kad jei bus priimtas šis įstatymas, jis nedarys ryškios įtakos nei „Maxima LT“ vykdomo atliekų surinkimo procesui, nei prekių kainai.Anot jos, bendrovėje jau įdiegta ir veikia efektyvi atliekų surinkimo sistema.„Kadangi didžiosiose tinklo parduotuvėse prekiaujame įvairia smulkia buitine technika, smulkios buitinės technikos pasiūla mūsų parduotuvėse pakankamai plati, tad jau iki šiol surinkdavome ir perdirbti atiduodavome įvairios smulkios buitinės technikos atliekų“, – informuoja p. Saulytė.Tiesa, klientai panaudotą buitinę techniką (ypač stambiąją) į „Maxima“ parduotuves pristato dar ganėtinai vangiai. Iš smulkios buitinės technikos dažniausiai žmonės atneša virdulius, kalkuliatorius, mikrobangų krosneles.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Laiko pasirengti dar yra

Pasak Lauryno Vilimo, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus, prekybos įmonės dar turi laiko pasirengti.„Tie prekybos tinklai, kurių prekių asortimente ir dabar yra smulki buitinė technika, papildomų nepatogumų neturės, nes ir dabar jau yra vykdomas toks surinkimas, t.y. daiktų, kuriais neprekiaujama.Papildomų investicijų turės tie prekybininkai (pvz. maistininkai), kurie neprekiauja ir neplanuoja prekiauti smulkia buitine technika, nes tai reikš, kad jie privalės sudaryti sąlygas savo prekybos vietose priimti, laikyti ir transportuoti surinktas smulkias elektronikos atliekas“, - teigia p. Vilimas.Pasak jo, kadangi toks reikalavimas įsigalios tik nuo 2018 m., tai šiuo metu neįmanoma tiksliai paskaičiuoti kiek tai kainuos.„Laiko yra, tad, atsakingai ir protingai planuojant, šį įstatymų reikalavimą galės įgyvendinti su minimaliomis sąnaudom, kurios tikrai neturėtų didinti kasdieninio vartojimo ir maisto prekių kainų.Reikia pabrėžti, kad dabartiniame projekte valstybinės institucijos privalo aiškiai numatyti, kad reikalavimas bus taikomas pagal parduotuvės 400 kv. metrų prekybos plotą, o ne bendrąjį plotą, nes prekybininko dydis būtent ir nustatomas pagal jo prekybos plotą. Europos Sąjungos teisės aktai būtent ir kalba apie prekybinį plotą. Priešingu atveju, Lietuva gali nepagrįstai apsunkinti didesnį pardavėjų ratą nei tai reikalauja ES“, - aiškina p. Vilimas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku