Pirmiau – Laisvės alėja, paskui – Kongresų rūmai

Publikuota: 2014-01-07
Atnaujinta 2015-06-09 17:10
„Verslo žinios“

Kauno valdžios pastangos 2013 m. atsikratyti didžiausios rykštės – aukščiausių Lietuvoje šilumos kainų, regis, duoda vaisių.

Šiluma mieste pinga, tačiau išlieka didžiausia Lietuvoje. Andrius Kupčinskas, Kauno meras, žada, kad šiemet šilumos kaina bus sumažinta dar keliais centais. Tai ne vienintelis kauniečių iššūkis šiais metais, planuojama nuosekliai tęsti praėjusių metų politiką – taisyti gatves, traukti miestą iš skolų ir, menkstant ekonominei krizei, imtis didelių investicinių projektų.

–Esate miesto, kuris jau daug metų tarp didmiesčių lyderiauja pagal didžiausią šilumos kainą, vadovas. Kauniečiai vis girdi legendinę frazę, kad „Kaune pigs šiluma“. Pasakykite tiesiai šviesiai – kada Kaune šiluma atpigs smarkiai? Šilumos kaina vien praeitų metų lapkritį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu mėnesiu, sumažėjo daugiau nei 13%. Įvertinę visas planuojamas AB „Kauno energija“ investicijas, turime pagrindą tikėtis, kad šįmet paslauga vartotojui pigs ne mažiau kaip 15% praeitų metų kainos. Dabar „Kauno energijai“ priklausančiose katilinėse, kurios yra modernizuojamos, pagaminama apie 12% visos Kaune suvartojamos šilumos, o 2014 m. šis rodiklis turėtų padvigubėti. Svarbu investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, o ne į vamzdynus. Tos 2012 m. rugsėjį pasiektos Kaune ribos – 31,02 ct/kWh (be PVM) – jau praeitis, ir kitam šildymo sezonui bus mažesnė šilumos kaina nei dabartinė 25,76 ct/kWh. Mūsų tikslas yra iki 2015 m. pasiekti 20–21 ct/kWh.

–Buvo nagrinėjama galimybė, kad monopolininkės teises turinčiai UAB Kauno termofikacijos elektrinei (KTE) atsvara galėtų tapti modernizuota Petrašiūnų kogeneracinė jėgainė kartu su „Kauno energijos“ šaltiniais. Planuota, kad „Kauno energija“ ir „Lietuvos energija“ kurs bendrą įmonę. Bet šis projektas užstrigo, o gal jis nėra užmirštas? Šis projektas nėra pamirštas, nors Vyriausybės požiūris, kad ir dėl žaliosios energijos supirkimo aukcionų, pasikeitė – jie panaikinti. Todėl joks bankas nefinansuos projekto, jei yra didelė rizika, kad jis neatsipirks. Neseniai apie Petrašiūnų projektą vėl kalbėjome su Daliumi Misiūnu, „Lietuvos energijos“ vadovu. „Lietuvos energija“ turi turėti poreikį investuoti savo lėšas (apie 130 mln. Lt, taip teigiama prieš metus pasirašytame memorandume – VŽ) į Petrašiūnų elektrinės modernizavimą. Dabar ji nėra užtikrinta, kad lėšos atsipirks, todėl kol kas analizuoja. Yra du modernizavimo būdai – privačios investicijos arba bendra „Kauno energijos“ ir „Lietuvos energijos“ įmonė. „Kauno energija“ iš savo lėšų nėra pajėgi modernizuoti Petrašiūnų elektrinę. Manau, kad 2014 m. dėl šios elektrinės atnaujinimo bus priimtas sprendimas Vyriausybės lygiu. Su premjeru Algirdu Butkevičiumi aptarta, kad Vyriausybės požiūrio Kaune dabar reikia sprendžiant du klausimus – dėl Petrašiūnų elektrinės ir Panemunės tilto.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

–Pasikeitus KTE akcininkui, buvo pranešta, kad iki 2016 m. čia bus pastatytas biokuro katilas. Dabar terminas pereiti prie biokuro perkeltas iki 2020 m. Ką, atsižvelgdama į termino pratęsimą, planuoja KTE, ar jums pranešė apie savo planus? Buvome susitikę su Evaldu Paulavičiumi, nauju KTE generaliniu direktoriumi. KTE buvo planavusi statyti 30–40 MW galingumo biokuro katilą – jis tikrai nėra to galingumo, kad smarkiai galėtų sumažinti viso Kaunui reikiamo pagaminti šilumos kiekio kainą. Pernai sausį Kaunas suvartojo 430 MW šilumos, o jau dabar nepriklausomi šilumos gamintojai ir „Kauno energija“ pagamina 100 MW. Todėl jei KTE nemodernizuos savo bazės, rinka tuščia nelieka.Be to, apie planus šį rugpjūtį–rugsėjį pradėti naujos kogeneracinės jėgainės statybas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje praneša UAB „Fortum Heat Lietuva“. Jei „Fortum“ projektas būtų įgyvendintas, dėl konkurencijos tarp šilumos gamintojų mažėtų ir šilumos kaina – ji būtų dar žemesnė nei 20 ct/kWh. Dabar Kaune yra keli mažesni veikėjai, o jei atsirastų toks stiprus kaip „Fortum“ – šilumos kaina smarkiai sumažėtų. Dabar didžiausias veikėjas yra KTE, o „Kauno energija“ – vidutinis. Taigi darbai vyksta, KTE vertina rinką, verslo aplinką ir pagal tai priims tolesnius sprendimus dėl savo šilumos gamybos įrengimų modernizavimo, kad čia neliktų tik metalo laužas.

–Kaip vyksta Kauno LEZ plėtra, ar jos tempas pakankamas? Manau, investicijų tempas nėra toks, koks planuotas, tačiau pagreitis pasiektas. Dabar čia dirba 7 įmonės, dar 3 statomos. Kauno LEZ yra parengę 240 ha Oro parko projektą ir siekia juo sudominti potencialius investuotojus, čia galėtų būti kuriamos oro linijų bazės, orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugų terminalai – todėl šio projekto plėtra yra svarbus veiksnys sėkmingai LEZ plėtrai.

–Sujungus tris Lietuvos oro uostus, Kaunui prognozuojama pigių skrydžių ir krovinių oro uosto veikla. Kaip vertinate šias galimybes? Faktas toks, kad nesujungus trijų oro uostų Kauno oro uostas būtų dirbęs nuostolingai, ypač dabar, kai pigių skrydžių kompanijos yra susitelkusios Vilniuje. Jau visi pripažįsta, kad tai ankstesnės Susisiekimo ministerijos vadovybės klaidos, kai mažos Lietuvos rinkos oro uostai nebuvo segmentuoti ir turėjo konkuruoti tarpusavyje. Labai svarbu, kad Susisiekimo ministerija laikytųsi žodžio, kad nebūtų vien deklaracijos, jog, pasibaigus sutartims su pigių skrydžių kompanijomis Vilniaus oro uoste, jos nebūtų pratęstos su toms kompanijoms palankiais tarifais.

–Neseniai Kauno m. savivaldybė pirmoji šalyje apribojo pseudobarų darbo laiką. Kokie šio sprendimo motyvai ir ar jis sulaukia tikėtino proveržio – prie šių barų tapo saugiau? Kaunas apsisprendė apriboti 24 vadinamųjų barų, kurie dieną veikia kaip įprastos parduotuvės, darbo laiką naktimis. Tose vietose fiksuojamas ir mokesčių vengimas, prekyba kontrabandinėmis prekėmis, ten nesaugu gyventojams. Tokių barų darbas žlugdo smulkųjį ir vidutinį legalų verslą. Mano tikslas – kad Kaune tokie vadinamieji barai-parduotuvės išvis nedirbtų naktimis. To sieksime. Žinoma, tokio darbo ribojimas neturi nieko bendro su tvarkingai dirbančiais restoranais ir kavinėmis. Vakare ir naktį pro pseudobarus einantys praeiviai dabar gali jaustis saugiau.

–Neseniai kartu su kitų didmiesčių vadovais kreipėtės į Vyriausybę dėl Nekilnojamojo turto įstatymo pataisų, kurios esą padėtų apsivalyti miestams nuo pastatų vaiduoklių. Kaip siūlymai padėtų įgyvendinti šiuos siekius? Rezoliucija raginame atsisakyti nuostatos, kad mokesčio objektu nelaikomas faktiškai nenaudojamas NT, kurio statyba neužbaigta. Merai siūlo, kad būtų galimybė diferencijuoti mokesčio tarifą pagal NT, įskaitant nebaigtos statybos, naudojimą. Pvz., apskaičiuojant NT mokestį, būtų vadovaujamasi ne subjektyvia suinteresuotų pusių nuomone, o Registrų centro duomenimis. Štai oficiali nebaigto statyti Kaune viešbučio vaiduoklio „Respublika“ vertė yra 33 mln. Lt. Tad jei galiotų naujos pataisos, „Respublikos“ savininkai kasmet turėtų sumokėti 990.000 Lt NT mokesčio. Pažymėtina, kad, 2011 m. įsigaliojus NT mokesčio įstatymo pakeitimams, savivaldybių biudžetams buvo padaryta didelė žala. Vien dėl šių 2011 m. sprendimų didieji miestai kasmet praranda apie 30 mln. Lt.

–Apie dideles Vilniaus miesto skolas daug kalbama. Kokių skolų turi Kauno m. savivaldybė, kaip jos mažinamos? Kauno biudžete dabar trūksta apie 40 mln. Lt, tačiau situacija dar gali keistis, nes Gyventojų pajamų mokestis už praeitus metus įkrenta ir kitų metų pradžioje – t. y. skola gali sumažėti, nes šis mokestis dar įkris šių metų sausį. Pernai Kauno m. savivaldybės įsiskolinimas, pirminiais duomenimis, sumažėjo 15 mln. Lt – nuo 175 mln. Lt iki 160 mln. Lt. 2012 m. Kauno skola buvo sumažinta nuo 210 mln. Lt iki 175 mln. Lt.

–Vyriausybės sprendimu Kauno m. savivaldybei padidintas skolinimosi limitas. Kur bus nukreiptos pasiskolintos lėšos? Skolinimosi limito padidinimą išnaudosime investiciniams projektams finansuoti, o ne „pravalgyti“, senoms skoloms dengti. Kauno m. savivaldybė kasmet dar ir koncesijoms sumoka po 12 mln. Lt, todėl didesnis skolinimosi limitas buvo būtinas.Mes labai susispaudę stengiamės įgyvendinti gatvių priežiūros, tiltų tiesimo projektus, kad galėtume efektyviau panaudoti lėšas. Kaunui skolinimosi limitas padidintas nuo 40 iki 50% savivaldybės biudžeto. Skolinimosi limitas padidintas, kad savivaldybė galėtų sumokėti Panemunės tiltą rekonstruojantiems statybininkams už jau atliktus darbus – pernai AB „Kauno tiltai“ atliko darbų už 32 mln. Lt, o mes sumokėjome 12 mln. Lt. Padidinus skolos limitą, galėsime finansus skirti iš Fredos išsikraustančio Paieškos ir gelbėjimo posto vietai parengti miesto plėtrai. Iškrausčius šį postą, 30 ha plotą galėsime panaudoti miesto plėtrai, žemės grąžinimui, naujų būstų statybai.

–Vilniaus m. savivaldybė jau ėmėsi svarstyti biudžetą. Kada Kaunas pradės svarstyti 2014 m. biudžetą, kokį jį planuojate? 2013 m. buvo suplanuotas 696,9 mln. Lt Kauno biudžetas su ES lėšomis. 2014 m. Kauno biudžetas bus daugiau kaip 800 mln. Lt – žinoma, tai tik apytikriai skaičiai. Dabar vyksta diskusijos, o biudžetą svarstyti numatyta vasarį.

–Kokie dideli projektai Kaune įgyvendinti 2013 m.? „Žėrinčių“ ir pritrenkiančių didelėmis sąmatomis projektų, kaip „Žalgirio“ arena, pernai nebuvo. Vienas iš svarbių pernai baigtų projektų – keletą metų rekonstruotas „Girstučio“ baseinas, jis kainavo 21 mln. Lt. Dar paminėčiau Kaune už 2,6 mln. Lt įrengtas naujas vaizdo stebėjimo kameras. Pernai baigta A. Juozapavičiaus pr. Šančiuose ir Parodos g. centre rekonstrukcija, visuomenės reikmėms susigrąžintas Dainų slėnis, „Romuvos“ kino teatras. Gatvių duobėms tvarkyti skirta dešimtys milijonų litų.

–Kokie svarbiausi darbai numatomi 2014-aisiais? Ar bus pradėta ne kartą planuota ir atidėta Laisvės alėjos rekonstrukcija, kuri kainuotų apie 80 mln. Lt? Tęsiame gatvių rekonstrukcijos projektus – tai Savanorių prospekto įkalnės ir K. Petrausko gatvės sutvarkymas, Kauno kempingo rekonstrukcija už 1,8 mln. Lt. Bus tęsiamos pernai pradėtos Intermodalinio krovinių terminalo Palemone už 85 mln. Lt statybos, tai AB „Lietuvos geležinkelių“ vykdomas projektas. Taip pat rengiamasi rekonstruoti Raudondvario plentą už 80–90 mln. Lt. Už 103 mln. Lt bus statomas Kauno atliekų tvarkymo centras, projektą plėtoja VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Tęsiami Panemunės tilto rekonstrukcijos darbai. Kalbant apie Laisvės alėjos rekonstrukciją, šis projektas nėra padėtas į stalčių – dabar ieškoma galimybių gauti Europos paramą. Manau, Laisvės al. grindinys galėtų būti pradėtas keisti 2015 m.

–Dviprasmiškų vertinimų sulaukė 2013 m. surengtas Kauno kongresų ir konferencijų rūmų architektūrinis konkursas, kurio iniciatorius esate jūs. Ar tikrai Kauno mokesčių mokėtojų pinigai (projekto sąmata siekia 70 mln. Lt) turi nukeliauti tokiems rūmams įrengti ir miestas neturi pakankamai erdvių renginiams? Tokie rūmai Kaunui reikalingi, nes mieste nėra 1.600 ir 800 vietų salių aukšto lygio renginiams, Kauno filharmonija jau nebepatempia srautų, čia trūksta automobilių statymo vietų. Kauno Kongresų rūmų projektas, manau, turėtų būti plėtojamas viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Dabar baigiamas rengti Kauno kongresų rūmų detalusis planas ir šįmet šis projektas galėtų būti pristatytas Kanų nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM. Siekis būtų tokius rūmus Kaune pastatyti iki 2018 m., kai Lietuva vasario 16 d. minės Valstybės šimtmetį

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku