Verslo lyderiai: pajamos auga, pelnai – ne

Publikuota: 2014-01-05
Atnaujinta 2015-06-01 13:04
Nuotrauka: Bloomberg
„Verslo žinios“

Pagal bendrovių pardavimo augimą lenkiame daugelį Europos šalių, tačiau pardavimo pelningumą bendrovėms didinti vis sunkiau, sunkmečiu atsiradę pranašumai – pigesnė darbo jėga, neišnaudotas gamybinis pajėgumas – jau panaudoti.

Pasak analitikų, verslas pasiekė fazę, kai reikia investuoti.Pirmąjį 2013 m. pusmetį visų Lietuvos bendrovių pajamos vidutiniškai augo 9%, iki 109 mlrd. Lt, ir pirmą kartą viršijo ikikrizinį 2008 m. pusmečio lygį, kai siekė 104 mlrd. Lt.Analizuojamu laikotarpiu augo visų sektorių, išskyrus švietimą, pardavimas. Didžiausių pagal apimtį sektorių pokyčiai buvo didesni nei vidutiniai: transporto ir saugojimo bendrovių pajamos augo 16%, didmeninės-mažmeninės prekybos – 10%. Apdirbamosios gamybos bendrovių pajamos augo 8%.Vidutinis įmonių pelningumas siekė 4,7% ir buvo mažesnis nei pernai, kai buvo 5,1%.Žemyn pelno rodiklius tempė apdirbamoji pramonė (pernai pardavimo pelningumas buvo 2,8%, šiemet – 2,6%), meninė ir pramoginė veikla (buvo 3,5%, dabar – 1,9%), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (buvo 1,3%, dabar – 0,2%). Iš nuostolių neišbrido statybos sektorius ir nuostolis buvo dar 23% didesnis nei pernai.Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, sako, kad skaičiai atspindi tam tikrą šalies verslo plėtros tendenciją: didėjantys veiklos mastai nebūtinai reiškia didesnį ir didėjantį pelną. Pasak jo, ypač tai atsispindi į eksportą orientuotose verslo šakose. Tarptautinėje rinkoje konkurencinės sąlygos mūsų bendrovėms nėra palankios. Pavyzdžiui, energijos sąnaudoms imlus trąšų ar cemento gamybos sektorius moka už energetinius išteklius daugiau nei kitų šalių konkurentai, tačiau didinti gaminių kainos negali, nes prarastų rinkos dalį. Didėja ir darbuotojų reikalavimai kelti darbo užmokestį, bet nedarbo lygis šalyje mažėja. Verslininkai, kuriems nepavyksta pakelti darbo našumo, perkelti didėjančių sąnaudų prekių pirkėjams, priversti susitaikyti, kad pelno norma mažėja.„Sąnaudų karpymu ir minimizavimu pagrįstas verslo modelis jau atgyveno. Laikas imtis investicijų, kurios ribotų ne tiek bendrąją sąnaudų apimtį, kiek leistų padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti sąnaudų lygį produkcijos vienetui“, – išeitį mato p. Nausėda.Gerų pavyzdžių analitikas sakosi matantis ne vieną ir tikisi, kad jų dar daugės, nes verslo lūkesčiai taisosi, neapibrėžtumo nuotaikos sklaidosi.„2013-iaisiais buvo sėkmingai „karpomi dividendai“ nuo ankstesnių metų įdirbio. Nebuvo didelių vidaus ekonominės politikos pokyčių, nebuvo smarkaus investicijų didinimo. Vyko nuosaiki evoliucinė plėtra“, – padėtį komentuoja Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.Jo skaičiavimais, blogų naujienų versle 2013 m. buvo daugiau nei gerų: reikėjo taikytis prie padidėjusios minimalios algos, blogėjo savivaldybių atsiskaitymai, lėtėjo eksporto augimas, išseko ilgalaikiai ES projektai ir jiems skirti pinigai, o nauji Lietuvą pasieks ne anksčiau kaip 2015 m. Antrąjį pusmetį verslininkus užgriuvo ir bėdos iš Rusijos: stojant šios šalies ekonomikai, politikai ėmėsi priemonių, kaip atlaisvinti rinką savo verslui.„Naujų bankrotų lygis šiemet devynis mėnesius viršijo to paties praėjusių metų mėnesio lygį. Bankrutuojančiosios statusas buvo įregistruotas 1.293 įmonėms, t. y. 18% daugiau nei pernai šiuo laikotarpiu. Bankrotų daugėjo visose stambiose ūkio šakose, išskyrus nekilnojamojo turto ir žemės ūkio veiklas“, – lygina p. Trumpa.Pagrindinės bankrotų priežastys, analitiko nuomone, buvo rinkos koncentracija ar per spartus naujų verslų augimas, kai verslininkai nesuvaldė sąnaudų augimo ar pajamų kritimo.Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas padėtį mato optimistiškiau. Pasak jo, Lietuvos verslas per 5 metus išsikapstė iš duobės, įgijo pagreitį ir sėkmingai juda į priekį.„Daugumos Vakarų Europoje šalių įmonės nesugeba didinti pardavimo, ten analitikai kuria strategijas, kaip skatinti bendrovių plėtrą. Lietuvoje tokių bėdų neturime, tad, palyginti su Vakarais, esame lenkimo stadijos“, – teigia p. Dubnikovas.Gerus pokyčius dėl žemos lyginamosios bazės analitikas linkęs atmesti. Lietuvoje buvo taikoma griežtesnė taupymo politika, įmonių veiklos rezultatai smuko smarkiau, tačiau, jo manymu, iš duobės išlipome jau 2011 m., kai eksportas viršijo ikikrizinį lygį.„Atsigaunančioje rinkoje augi ne tik pats, bet ir konkurentai. Bendrovių pajamos didėja, tačiau pelningumas – ne, nes ištekliai, atsiradę per krizę, jau išnaudoti. Tarptautiniu mastu mūsų bendrovėms konkurenciją sunkina ir brangesnės energetinės žaliavos. Atsiranda dar viena dedamoji eilutė – žmonių atlyginimai, specialistų pigiai jau nepasamdysi“, – mažesnį pelną lemiančius veiksnius vardija p. Dubnikovas.Verslas, pasak analitiko, pasiekė fazę, kai reikia investuoti, – dabar tinkamas laikas dėti pagrindus, kad rezultatais galėtum džiaugtis po 2–3 metų. Analitikas sutinka, kad skolintis finansiniame sektoriuje vis dar sudėtinga, nors čia jaučiamas lėšų perteklius.„Patarčiau įmonėms, kurios nori plėstis, bet nenori atiduoti dalį verslo, platinti naujas akcijų emisijas, atsigręžti į obligacijų emisijas. Lietuvoje ši rinka mirusi, investuotojų ratas seklus, tad reikėtų dairytis į užsienį“, – mano analitikas.

Apžvalga publikuota žurnale "Verslo klasė".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
12:06
Pagaliau aukštesnės palūkanos 14

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 42

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse 1

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku