Verslo lyderiai: pajamos auga, pelnai – ne

Pasak analitikų, verslas pasiekė fazę, kai reikia investuoti.Pirmąjį 2013 m. pusmetį visų Lietuvos bendrovių pajamos vidutiniškai augo 9%, iki 109 mlrd. Lt, ir pirmą kartą viršijo ikikrizinį 2008 m. pusmečio lygį, kai siekė 104 mlrd. Lt.Analizuojamu laikotarpiu augo visų sektorių, išskyrus švietimą, pardavimas. Didžiausių pagal apimtį sektorių pokyčiai buvo didesni nei vidutiniai: transporto ir saugojimo bendrovių pajamos augo 16%, didmeninės-mažmeninės prekybos – 10%. Apdirbamosios gamybos bendrovių pajamos augo 8%.Vidutinis įmonių pelningumas siekė 4,7% ir buvo mažesnis nei pernai, kai buvo 5,1%.Žemyn pelno rodiklius tempė apdirbamoji pramonė (pernai pardavimo pelningumas buvo 2,8%, šiemet – 2,6%), meninė ir pramoginė veikla (buvo 3,5%, dabar – 1,9%), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (buvo 1,3%, dabar – 0,2%). Iš nuostolių neišbrido statybos sektorius ir nuostolis buvo dar 23% didesnis nei pernai.Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, sako, kad skaičiai atspindi tam tikrą šalies verslo plėtros tendenciją: didėjantys veiklos mastai nebūtinai reiškia didesnį ir didėjantį pelną. Pasak jo, ypač tai atsispindi į eksportą orientuotose verslo šakose. Tarptautinėje rinkoje konkurencinės sąlygos mūsų bendrovėms nėra palankios. Pavyzdžiui, energijos sąnaudoms imlus trąšų ar cemento gamybos sektorius moka už energetinius išteklius daugiau nei kitų šalių konkurentai, tačiau didinti gaminių kainos negali, nes prarastų rinkos dalį. Didėja ir darbuotojų reikalavimai kelti darbo užmokestį, bet nedarbo lygis šalyje mažėja. Verslininkai, kuriems nepavyksta pakelti darbo našumo, perkelti didėjančių sąnaudų prekių pirkėjams, priversti susitaikyti, kad pelno norma mažėja.„Sąnaudų karpymu ir minimizavimu pagrįstas verslo modelis jau atgyveno. Laikas imtis investicijų, kurios ribotų ne tiek bendrąją sąnaudų apimtį, kiek leistų padidinti gamybos efektyvumą ir sumažinti sąnaudų lygį produkcijos vienetui“, – išeitį mato p. Nausėda.Gerų pavyzdžių analitikas sakosi matantis ne vieną ir tikisi, kad jų dar daugės, nes verslo lūkesčiai taisosi, neapibrėžtumo nuotaikos sklaidosi.„2013-iaisiais buvo sėkmingai „karpomi dividendai“ nuo ankstesnių metų įdirbio. Nebuvo didelių vidaus ekonominės politikos pokyčių, nebuvo smarkaus investicijų didinimo. Vyko nuosaiki evoliucinė plėtra“, – padėtį komentuoja Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.Jo skaičiavimais, blogų naujienų versle 2013 m. buvo daugiau nei gerų: reikėjo taikytis prie padidėjusios minimalios algos, blogėjo savivaldybių atsiskaitymai, lėtėjo eksporto augimas, išseko ilgalaikiai ES projektai ir jiems skirti pinigai, o nauji Lietuvą pasieks ne anksčiau kaip 2015 m. Antrąjį pusmetį verslininkus užgriuvo ir bėdos iš Rusijos: stojant šios šalies ekonomikai, politikai ėmėsi priemonių, kaip atlaisvinti rinką savo verslui.„Naujų bankrotų lygis šiemet devynis mėnesius viršijo to paties praėjusių metų mėnesio lygį. Bankrutuojančiosios statusas buvo įregistruotas 1.293 įmonėms, t. y. 18% daugiau nei pernai šiuo laikotarpiu. Bankrotų daugėjo visose stambiose ūkio šakose, išskyrus nekilnojamojo turto ir žemės ūkio veiklas“, – lygina p. Trumpa.Pagrindinės bankrotų priežastys, analitiko nuomone, buvo rinkos koncentracija ar per spartus naujų verslų augimas, kai verslininkai nesuvaldė sąnaudų augimo ar pajamų kritimo.Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas padėtį mato optimistiškiau. Pasak jo, Lietuvos verslas per 5 metus išsikapstė iš duobės, įgijo pagreitį ir sėkmingai juda į priekį.„Daugumos Vakarų Europoje šalių įmonės nesugeba didinti pardavimo, ten analitikai kuria strategijas, kaip skatinti bendrovių plėtrą. Lietuvoje tokių bėdų neturime, tad, palyginti su Vakarais, esame lenkimo stadijos“, – teigia p. Dubnikovas.Gerus pokyčius dėl žemos lyginamosios bazės analitikas linkęs atmesti. Lietuvoje buvo taikoma griežtesnė taupymo politika, įmonių veiklos rezultatai smuko smarkiau, tačiau, jo manymu, iš duobės išlipome jau 2011 m., kai eksportas viršijo ikikrizinį lygį.„Atsigaunančioje rinkoje augi ne tik pats, bet ir konkurentai. Bendrovių pajamos didėja, tačiau pelningumas – ne, nes ištekliai, atsiradę per krizę, jau išnaudoti. Tarptautiniu mastu mūsų bendrovėms konkurenciją sunkina ir brangesnės energetinės žaliavos. Atsiranda dar viena dedamoji eilutė – žmonių atlyginimai, specialistų pigiai jau nepasamdysi“, – mažesnį pelną lemiančius veiksnius vardija p. Dubnikovas.Verslas, pasak analitiko, pasiekė fazę, kai reikia investuoti, – dabar tinkamas laikas dėti pagrindus, kad rezultatais galėtum džiaugtis po 2–3 metų. Analitikas sutinka, kad skolintis finansiniame sektoriuje vis dar sudėtinga, nors čia jaučiamas lėšų perteklius.„Patarčiau įmonėms, kurios nori plėstis, bet nenori atiduoti dalį verslo, platinti naujas akcijų emisijas, atsigręžti į obligacijų emisijas. Lietuvoje ši rinka mirusi, investuotojų ratas seklus, tad reikėtų dairytis į užsienį“, – mano analitikas.

Apžvalga publikuota žurnale "Verslo klasė".