Pradėjus verslą svarbu iš rankų nepaleisti vairo

Vis dėlto naujokams kyla kur kas daugiau klausimų, nei atrodo kuriant verslo planą. Rasti atsakymus į juos ne visada lengva, tačiau sugalvojus išeitį pasitenkinimas sprendimu kurti savo verslą – dar didesnis.Kodėl vis daugiau žmonių ryžtasi imtis nuosavo verslo? Kiekvienas verslininkas turi savo atsakymą: noras įgyvendinti vaikystės svajonę, išbandyti savo jėgas bei gebėjimus ir įrodyti sau, kad gali. Kitus verslo imtis priverčia gyvenimas – netekus darbo ir nesulaukus tinkamų pasiūlymų, telieka sugalvoti, kaip pačiam užsidirbti duonos.

Idėjos tūno šalia

Kad verslą lydėtų sėkmė, svarbiausia sugalvoti tinkamą idėją. O ji dažnai gimsta netikėtai. „Ieškodami įdomesnių detalių savo sodybai, radome tiekėjus Danijoje ir nusprendėme atidaryti e. parduotuvę, joje siūlome skandinaviško stiliaus namų apyvokos daiktų. Iškart pasirinkome e. prekybą, nes tokiam verslui reikia mažesnių pradinių investicijų, mažiau darbuotojų, nereikia nuomoti patalpų stacionariai parduotuvei ir pan. E. parduotuvė veiklą pradėjo liepą. Į verslą investavome apie 30.000–40.000 Lt“, – pasakoja Jolita Černiauskienė, UAB „Bijūnai prie namo“, valdančio to paties pavadinimo e. parduotuvę, direktorė. Pomėgis aktyviai leisti laisvalaikį padiktavo verslo modelį Vytui Purviniui – jis su žmona ėmėsi organizuoti žygius laivais, dviračiais ir pėsčiomis.„Dzūkijoje esame išplaukioję daug upių, išvaikščioję miškų, čia turime sodybą, taigi buvo visos sąlygos imtis verslo. Be to, stebėdamas kitų panašia veikla besiverčiančių verslininkų darbą, supratau galintis pasiūlyti įdomesnių laisvalaikio būdų“, – pasakoja p. Purvinis, aktyvaus laisvalaikio organizatorius. Jis siekia suderinti ne tik aktyvų, bet ir pažintinį poilsį, todėl siūlo maršrutus Nemunu, per Merkinę ir Liškiavą. Dviračiais – aplankant Perloją, Zervynas ir pan. Mėgstantieji ekstremalesnius pojūčius išmėgina triatloną. Ir lankytojų netrūksta, nes kai pasiūlai nauja, dėmesį į save atkreipti kur kas lengviau.

Pats sau ponas

Vis dėlto dažniausiai imtis savo verslo sugundo mintis, kad neteks klausyti viršininkų nurodymų ir kilus sumanymui nereikės laukti palaiminimo – pats galėsi nuspręsti, ar imtis jį įgyvendinti. „Visada norėjau dirbti ne kitiems, o pats sukurti kokį nors verslą. Mano polinkis verslauti buvo matomas jau vaikystėje. Pastaraisiais metais dirbau keliose įmonėse, sekėsi visai gerai, ėjau gana svarbias pareigas, tačiau manęs tai kažkodėl netenkino. Buvo tokių etapų, kai tiesiog sėdėdavau ir sukdavau galvą, kokį čia verslą sukūrus. Tačiau dabar jau žinau, kad tai nieko neduoda, o jei tikrai labai nori žengti tokiu keliu, idėja ir visa kita susidėlioja savaime“, – sako Edmundas Valionis, pakavimo bendrovės Pakuotės centro vadovas. Kelis mėnesius vienas su pakuočių ir pakavimo medžiagų tiekėjais ir pirkėjais derėjęsis, pats pakavęs, vyras šiandien jau turi pasamdęs vadybininką ir sako, kad tokios greitos sėkmės neplanavo. „Maniau, kad pradžia bus daug sunkesnė ir lėtesnė, tačiau viskas vyko sklandžiai ir greitai. Tikiuosi, ir ateityje taip bus“, – optimizmo neslepia pašnekovas.Apie tai, kad pasitenkinimas darbu ateina tada, kai dirbi sau, kalba ir Daina Palažijienė, Alytuje grožio saloną „Anna“ turinti verslininkė.„Turiu kirpėjos kvalifikaciją, kurį laiką grožio salonuose dirbau kirpėja, bet darbas neteikė pasitenkinimo. Netenkino darbo sąlygos, pobūdis. Dėl to nusprendžiau imtis savo verslo, kuris atitiktų mano įsivaizdavimą, kaip turėtų dirbti grožio salonas. Dabar galiu pasakyti, kad turėti savo verslą yra žymiai maloniau, tačiau ir rūpesčių daugiau – ne tik kerpi, bet ir rūpiniesi pinigais, įranga, patalpomis, klientais, užsiimi biurokratiniais dalykais“, – pasakoja p. Palažijienė.

Ne iš kelmo spirti

Kartais ir netikėčiausias sumanymas pasiteisina – svarbu, kad sumanytojas juo tikėtų. Pavyzdžiui, UAB „Intenova“ įkūrėjai sugalvojo panaudoti svetimus automobilius. Reklamos lipdukais apklijuoti automobiliai traukia dėmesį. Kuo daugiau tokių lipdukų, tuo labiau pastebima reklama. Tačiau dažnai smulkiosios įmonės turi vieną ar keletą automobilių, tad galimybės išnaudoti tokį reklamos būdą gana ribotos. „Tai paskatino pasiūlyti savotišką tarpininkavimo paslaugą: mes randame gyventojų, kurie sutinka savo automobilį apklijuoti reklamos lipdukais, o įmonės už tokią reklamą moka nustatytą mokestį. Kas pagamins reklamos lipdukų, taip pat mes randame, nes visuose regionuose turime partnerių“, – pasakoja Justas Čalnaras, UAB „Intenova“, dirbančios su prekių ženklu „autoreklama.net“, bendraturtis ir direktorius. Galima imtis ir tradicinių verslų, svarbu juos daryti savaip, ne taip, kaip daro konkurentai. Pavyzdžiui, ir nedidelis knygynas gali išlikti konkurencingas, nes čia su skaitytojais bendraujama tiesiogiai ir teikiamos knygų nuomos bei paieškos paslaugos.„Kai prasitardavau, kad noriu kurti knygyną, iš pradžių aplinkiniai reaguodavo skeptiškai, tačiau vėliau skatindavo mėginti. Nors sakoma, kad knygos – jau praeitis, vis dėlto manau, kad dar bent dešimt metų žmonės pirks popierines knygas“, – kalba Oksana Borisova-Kuncienė, UAB NDATA, valdančio knygyną „Jauku“, savininkė. Pastaruoju metu knygynai didėja, siūlo vis platesnį knygų pasirinkimą. Šios tendencijos pašnekovės negąsdina. Ji mano, kad nedidelis knygynas gali išsiskirti teikiamų paslaugų pobūdžiu.„Suprantu, kad tiek knygų, kiek dideliuose knygynuose, čia nėra. Tačiau skiriamės tuo, kad stengiamės pažinti ir bendrauti su lankytojais. Pati stoviu prie prekystalio, kalbuosi su žmonėmis. Domiuosi knygomis, nes jaučiu pareigą užsukusiam žmogui papasakoti apie kiekvieną leidinį, esantį mūsų lentynose“, – kalba p. Oksana.Viena iš paslaugų, kurias teikia knygynas, – leidinių nuoma ir paieška. Dabar išsinuomoti galima skaitytą knygą, tačiau ateityje planuojama nuomoti naujus leidinius.Klientus į parduotuvę galima prisivilioti ne tik prekėmis, bet ir intriguojamu pavadinimu. Vaidai Skorupskienei, krautuvės „Bobos daržas“ vadovei, vis dar tenka aiškinti, kad boba yra ji pati, kurios darže auga gėrybės.„Juk žodis „boba“ – gražus, tik dabar kalboje įgijo neigiamą reikšmę. Mano tikslas buvo, kad pavadinimas užkabintų žmogų ir jis užeitų į krautuvę bent apsidairyti. Juk parduotuvių su žodžiais „eko“ – labai daug, – rinkodaros strategiją aiškina p. Skorupskienė. – O ir parduotuvės herbą kūrėme tarsi sukarintą – sukryžiuotą kastuvą ir grėblį. Norisi, kad tai būtų ne bobutė su skarele, o ne iš kelmo spirta boba.“ Taigi svarbu išsiskirti: ar verslo idėja, ar netikėtomis paslaugomis, ar šmaikščiu pavadinimu. Žinoma, kokybė, patikimumas, įsiklausymas į klientą – kertiniai dalykai, be kurių joks verslas negalėtų sėkmingai egzistuoti.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".