Pensijų fondų dešimtmetis: skaičiuojame viščiukus

VŽ suskaičiavo, kad į II pakopos (“Sodros“ įmokos dalies) pensijų fondus „Sodra“ per pastarąjį dešimtmetį (2004–2013 m.) bus pervedusi apie 4,787 mlrd. Lt. Šis skaičius apskaičiuotas pagal „Sodros“ pateiktus duomenis ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prognozę, kad už 2013 m. fondams bus pervesta 500 mln. Lt (kol kas yra tik 2013 m. I–III ketv. duomenys).Palyginti, iš tikrųjų pensijų fonduose 2013 m. pabaigoje buvo sukaupta 5,427 mlrd. Lt turto, rodo Lietuvos banko statistika. Tai reiškia, kad per dešimtmetį pensijų fondai uždirbo (skirtumas tarp „Sodros“ pervestų ir realiai esančių pinigų) apie 640 mln. Lt, arba po 64 mln. Lt kasmet.Per dešimtmetį nuo pensijų reformos pradžios pensijų fondai pinigus buvo „deginę“ dvejus metus – kriziniais 2008 ir 2009 m., kai fonduose sukaupta suma buvo tapusi mažesnė nei pensijų fondams iš viso buvo pervedusi „Sodra“.Yra 2%, galėtų būti 5%Pensijų fondų grąža, įvertinus atskaitymus nuo turto (vadinamasis apskaitos vieneto vertės pokytis), neigiama buvo tik dvejus metus – 2008 m. ir 2011 m. (atitinkamai -19,7% ir -2,9%), o likusiais metais buvo teigiama ir sudarė nuo 4 iki 17%.Realioji pensijų fondų grąža pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 2,3% per metus, skaičiuoja Investuotojų asociacija. Realiąja grąža laikomas vidinės grąžos normos rodiklis (angl. internal rate of return, IRR), jis parodo, kiek per metus vidutiniškai paauga kiekviena  „Sodros“ pervesta suma į pensijų fondus. Tiesa, šiuo atveju nevertintas išėjimas iš pensijų fondų (sulaukus pensinio amžiaus ar mirus), tačiau tikėtina, kad tai realiąją metinę grąžą keistų nežymiai, nes dar santykinai nedaug pensijų fondų dalyvių yra išėję į pensiją.Pensijų fondų per pastaruosius 10 metų pasiektą grąžą galima palyginti su kitais rodikliais: infliacija šiuo laikotarpiu Lietuvoje sudarė 45,7% (Statistikos departamento duomenimis), Vilniaus biržos pagrindinis indeksas pašoko 139%, o, pavyzdžiui, Europos akcijų rinkos indeksas „Stoxx Europe 600“ pakilo 43%.Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, teigia, kad dešimtmetis – jau pakankamas laikotarpis, kad būtų galima vertinti pensijų fondų rezultatus.„2,3% metinė grąža yra tai, ką pavyksta pasiekti emocijų veikiamam eiliniam investuotojui neprofesionalui, tačiau vargu ar tokiais galime vadinti pensijų fondus. Grąžą mažino ne tik valdymo bei įmokos mokesčiai, bet ir bandymas būti gudresniems nei rinka“, – sako jis.Pasak p. Plunksnio, vidutinė daugiametė grąža iš akcijų sudaro apie 8%, o įvertinus, kad dalis Lietuvos pensijų fondų yra konservatyvaus investavimo ir saugumas jiems svarbiau už grąžos vaikymąsi, drauge pasiekta jų metinė grąža galėtų sudaryti bent 5%.„Tokiu atveju pensijų fondų per tą dešimtmetį uždirbti pinigai būtų ne 640 mln. Lt, o apie 1,5 mlrd. Lt, arba 2,3 karto daugiau“, – skaičiuoja p. Plunksnis.

Kaltina politikus

Pensijų fondai atkerta, kad realiąją pensijų fondų grąžą vertinti pagal vidinės grąžos normos rodiklį netinka, nes tuomet neatspindimas pensijų fondų valdytojų įdirbis. O priekaištus dėl esą nedidelės grąžos jie peradresuoja politikams.VŽ rašė, kad per 10 reformuotos pensijų sistemos metų Lietuvoje sulaukta 8-ių pervedimų į pensijų fondus pakeitimų. „Sodros“ mokamos įmokos nuo atlyginimo popieriuje per tą laikotarpį svyravo nuo 1,5% (2012 m.) iki 5,5% (2007 m.).„Pensijų fondų uždarbį skaičiuojant pagal vidinės grąžos normą, labiau atsispindi kaupiantiesiems nepalankių politinių sprendimų mažinti pervedamą dalį į pensijų fondus įtaka, o ne pensijų fondo valdytojo įdėtas darbas. Tais metais, kai „Sodros“ įmokos dar buvo gana didelės, rinkos buvo pakilusios ir buvo perkama santykinai daug jau brangių akcijų, o kai rinkos nukrito ir atsirado palyginti pigių akcijų, įmokos buvo sumažintos ir nebuvo pasinaudota galimybe įsigyti pigesnių akcijų. Jei tos pervedamos sumos nebūtų sumažintos, reali pensijų fondų metinė grąža per dešimtmetį sudarytų ne minimus 2,3%, apskaičiuotus pagal IRR rodiklį, o netoli 5%, skaičiuojant pagal geometrinį grąžos vidurkį“, – sako Tomas Krakauskas, pensijų fondus valdančios įmonės „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Skandinavai atsargūs

„Verslo žinios“ taip pat išrinko geriausius veiklos rezultatus (pagal apskaitos vieneto vertės pokytį) per dešimtmetį pasiekusius pensijų fondus (žr. lenteles). Buvo atmesti tie fondai, kurie veiklą pradėjo vėliau nei pensijų reformos pradžia laikomais 2004 m., tačiau tokių tebuvo 8 iš 28-ių veikiančių pensijų fondų.Konservatyvių (investuojančių į obligacijas ir kitus saugius aktyvus) pensijų fondų kategorijoje didžiausią grąžą – 58% – per dešimtmetį uždirbo „Finastos“ Konservatyvaus investavimo fondas. Antroje vietoje rikiuojasi pensijų fondas „Aviva Europensija“ (51%), trečioje – „DNB pensija 1“ (42%).Pasak p. Krakausko, kai kurie skandinaviškų pensijų fondų valdymo įmonių valdomi konservatyvūs pensijų fondai nuolatos yra paskutinėse vietose pagal uždirbtą grąžą, nes nemažą dalį lėšų yra nukreipę į itin saugias investicijas, pvz., indėlius ar Vakarų šalių obligacijas, kurių pajamingumas yra mažesnis nei infliacija Lietuvoje. Tai, anot pašnekovo, rodo, kad šie fondai yra ypač konservatyvūs.„Tų fondų grąža kelinti metai iš eilės net neviršija infliacijos, bet juk pensijų fondų tikslas yra užtikrinti didesnę perkamąją galią iš pajamų, kurios yra atidėtos taupymui iš šios dienos vartojimo. Taip, jei žmogui iki pensijos liko mažiau nei 7 metai, jo pensijų fondui reikėtų investuoti itin konservatyviai, bet tame pačiame pensijų fonde yra daugybė žmonių, kurių išėjimo į pensiją data yra kur kas tolesnė“, – aiškina „Finastos“ atstovas. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nuo fondų veiklos pradžios vos dviejų bendrovių valdomų konservatyvių pensijų fondų grąža viršijo vidutinę metinę infliaciją.Pasak p. Krakausko, logiška, kad konservatyvūs pensijų fondai siekia investuoti saugiai, tačiau susidaro įspūdis, jog ne visi pensijų fondų valdytojai atsižvelgia į šalies specifiką dėl aukštesnės infliacijos nei išsivysčiusiose šalyse ir tiesiog aklai investuoja pasirinkdami aukšto kredito reitingo obligacijas.Ponas Plunksnis sako sutinkantis, kad tokių šalių kaip Rumunija ar Lietuva obligacijos, kurias renkasi agresyvesni konservatyvūs fondai, neša didesnę grąžą, tačiau pagal reitingus šios šalys yra ir rizikingesnės nei, tarkime, Vokietija, tad lazda visuomet turi du galus ir vien per grąžos prizmę visko vertinti nereikėtų.

Rizika nelygu pelnas

Akcijų pensijų fondų (į akcijas nukreipiančių nuo 30% iki 100%) kategorijoje didžiausią grąžą per dešimtmetį pasiekė „Finastos“ Augančio pajamingumo, Aktyvaus investavimo fondai ir „Danske“ pensija 100“, uždirbę atitinkamai 112%, 107% ir 84%.Įdomu tai, kad didžiausią grąžą pasiekęs „Finastos“ Augančio pajamingumo fondas yra mažos akcijų dalies fondas (į akcijas nukreipia iki 30%), o antras pagal rezultatą „Finastos“ Aktyvaus investavimo fondas – vidutinės akcijų dalies (į akcijas nukreipia iki 70%). Rizikingiausias (į akcijas investuoja iki 100% turto) iš paminėtų trijų pensijų fondas – „Danske“ pensija 100“ – pagal rezultatą per dešimtmetį užėmė trečią vietą.Pasak specialistų, tai tik patvirtina, kad mišrūs fondai turi privalumą prieš kitus greitai sau palankia linkme pertvarkyti fondą.„Po akcijų rinkos nuopuolio reikia nemažai laiko, kol vien į akcijas investuojančio fondo aktyvų vertė atsikuria. O mišriame fonde, kai akcijos atpinga, fondo valdytojas gali atkurti akcijų dalį ir į atpigusias akcijas investuoja dalį obligacijoms įsigyti numatytų pinigų. Tad išeina taip, kad greičiau pasiekiama nauja aukščiausia fondo vertė“, – sako p. Krakauskas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".