Lietuvos BVP augo 3,4%

Publikuota: 2014-01-30
Atnaujinta 2015-06-01 11:18
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Pernai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,4%.Tuo metu VŽ apklausti ekonomistai prognozavo metinį augimą nuo 2,8 iki 3,5%.

Ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė pirmąjį BVP įvertį: pernai Lietuvos BVP, palyginti su 2012 m., augo 3,4% (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos - 3,2%). O ketvirtajame 2013 m. ketvirtyje augo 3,3% (nepašalinus d. d. skaičiaus įtakos - 3,5%). Pasak statistikų, pernai Lietuvos BVP grįžo į prieškrizinį lygį 2007 m.2013 m. BVP augimą daugiausia lėmė atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas.Finansų ministerija, vėliausiomis savo prognozėmis, patikslintomis dar pernai, Lietuvai prognozavo 3,2% augimą, o Lietuvos bankas – 2,8%. Abi šios institucijos ketvirčių rezultatų neprognozuoja.Iš Lietuvoje veikiančių bankų arčiausiai šalia Statistikos departamento pateiktų duomenų atsidūrė „Swedbank“ prognozė: banko ekonomistai spėjo, kad pernai BVP augo 3,3%, o IV ketvirtį - 3,5%.Pateikiame visų bankų ekonomistų prognozes ir jų komentarus.

Gitanas Nausėda, SEB banko vyr. ekonomistas, prezidento patarėjas

Prognozė: IV ketv. – 2%, 2013 m. – 2,8%Matome tolesnį pramonės lėtėjimą ir eksporto susitraukimą, bet deja vidaus rinka nepajėgia, panašiai, kaip ir trečiame ketvirtyje, atsverti to neigiamo išorinio poveikio, kurį patiria mūsų ekonomika. Jeigu anksčiau kokius 6–7 ketvirčius iš eilės eksportas ryškiai pranoko importą, tai pastaruoju metu jų tempai susilygino ir tai reiškia, kad grynasis eksportas tampa neigiamas vietoje anksčiau teigiamo.Kol kas nemanau, kad ši tendencija galėtų kažkaip greitai užsibaigti ir manau, kad su panašiomis nuotaikomis mes turėsime įžengti į šiuos metus – pirmajame ir antrajame ketvirtyje turėtų vyrauti panašios nuotaikos. Vėliau jau, galimas dalykas, antrojoje metų pusėje, vis labiau jausis teigiamas poveikis, kurį suteiks euro zonos ekonomikos atsigavimas.

Rūta Medaiskytė, banko „Finasta“ vyr. ekonomistė

Prognozė: IV ketv. – 1,9%, 2013 m. – 2,8%Paskutinį praėjusių metų ketvirtį ekonomikos augimas galėjo dar pasilpnėti, nes silpniau metų pabaigoje atrodė pramonės ir eksporto pokyčiai. Su užsienio partneriais dirbantis verslas turėtų jausti, kad ekonominė euro zonos padėtis nėra geros būklės. Tačiau ekonomikai augti turėjo padėti vartojimas – manau, kad šių metų kalėdinė prekyba turėjo būti geresnė nei prieš metus. Į viršų ekonomiką kelti turėjo ir šiemet augančios investicijos.Dėl visų metų – rudeniop mano lūkesčiai dėl ekonomikos plėtros buvo geresni, tačiau antroje metų pusėje skelbti ekonominiai duomenys privertė pakoreguoti visų metų BVP prognozę. Metų viduryje buvau ją padidinusi iki 4%, bet dabar manau, kad tiek nepasieksime ir orientuojuosi iki 3% (jei tiksliai, tai mūsų modelis rodo 2,8%). Bendrą visų metų vaizdą apibūdinčiau taip: ne pačios geriausios sąlygos eksportui, kuris šiaip yra svarbus Lietuvos ekonomikai, nes ji yra labai atvira, tačiau palaikymo buvo iš vidaus paklausos. Gerėja gyventojų nuotaikos, o tuo pačiu ir vartojimas, taip pat po sąstingio 2012 metais, 2013 metais vėl atgijo investicinis aktyvumas.2014 metais prognozuojame 3,6% BVP augimą. Viskas labai priklausys nuo to, kaip klostysis euro zonos reikalai, ar BVP atsigavimas bus pakankamas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

Prognozė: 2013 m. – 2,8%Lietuvos banko naujausiomis prognozėmis, skelbtomis 2013 m. lapkritį, Lietuvos realusis BVP 2013 m. augo 2,8 %, o 2014 m. numatomas 3,5 % augimas. Ūkio augimą daugiausia lemia vidaus paklausa, ypač privatus vartojimas: pastarąjį skatina pagerėjusi namų ūkių finansinė padėtis ir maža infliacija. Eksporto įtaka ūkio plėtrai mažėja, nedaug gerėjant ekonomikos padėčiai pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse ir nuslopus vienkartinių veiksnių, tokių kaip geras 2012 m. derlius, poveikiui.

Jekaterina Rojaka, DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims

Prognozė: IV ketv. – 2,2%, 2013 m. – 2,9%Ketvirtajame ketvirtyje nereikia laukti kažkokių stebuklų. Tai susiję ne tik su pieno produktų eksportu, bet ir su transporto sektoriumi. Žinoma, mes laukiame, kad statybų sektorius, ypač ketvirčio pradžioje, kadangi ketvirtis buvo gan šiltas, gali parodyti gerokai geresnius rezultatus, palyginti su praėjusiais metais. Vidaus prekybos augimas taip pat šiek tiek viršija lūkesčius dėl spartesnio nei tikėjomės darbo užmokesčio atsigavimo bei atidėto šildymo sezono.Kita vertus, laikomės tų pačiu prielaidų, kaip ir metu pradžioje, dėl pagrindinių sektorių rezultatų – pramonės produkcija išlieka stipri, nors augimas lėtėja. Netikėtai pradžiugino tik viena sritis – tikėjomės kiek vėliau (2014 m.) geresnių rezultatų iš biotechnologijų, tačiau jau spalį–lapkritį matyti kokybiškai naujas šuolis šioje srityje.Manome, kad tiek didmeninės prekybos, tiek ir transporto sektoriaus rodikliai, kaip ir buvo prognozuota, spartaus augimo nerodys ir bus gerokai silpnesni nei pirmąjį pusmeti.

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas

Prognozė: IV ketv. – 3,5%, 2013 m. – 3,3%Mes prognozuojame, kad ketvirtą ketvirtį atsigavo augimas ir jis nebuvo toks prastas, kaip trečiąjį ketvirtį, kai jis siekė tik 2,2%. Panašu, kad tuo metu buvo daug vienkartinių veiksnių, susijusių tik su keliais sektoriais – prastais chemijos pramonės, t. y., trąšų gamintojų rezultatais, prastesniu naftos produktų eksportu. Be to, buvo toks vienkartinis efektas, susijęs su mažesne žemės ūkio produkcija, kuris turėjo neigiamą įtaką augimui, palyginus su 2012 m. trečiu ketvirčiu, kai buvo rekordinis augimas. Nors pernai buvo didesnis pasėlių plotas, vis tik žemės ūkio produkcijos kiekis buvo mažesnis, dėl to įtaka augimui buvo neigiama ir pakankamai didelė. Bet daugelis veiksnių rodo, kad ekonomikos augimas išlieka pakankamai spartus ir viršija 3%.

Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas

Prognozė: IV ketv. – 3%, 2013 m. – 3,5%Sunku prognozuoti ketvirčio pokytį, nes labai didelį poveikį, jei atvirai, daro atsargų pokyčiai. Trečiojo ketvirčio visai neblogi rezultatai buvo, bet bendras (BVP – VŽ) – šiek tiek mažesnis. Aš labai susidomėjau, dėl ko toks prastas buvo trečias ketvirtis. Aišku, daugiausia dėl to, kad sumažėjo žemės ūkio eksportas, bet yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, mes importavome daugiau kuro, bet už mažesnę kainą. Tad jei skaičiuoti realų BVP, realus importas labai smarkiai išaugo. Todėl nominalus BVP išaugo daugiau nei 5%, o realus – tik 2,2%, nors infliacija mažesnė nei procentas. Taigi, realus BVP dirbtinai yra sumažinamas, palyginti su nominaliuoju. Tai reiškia, kad tas augimas iš tiesų yra šiek tiek didesnis, net įvertinus tai, kad žemės ūkio produktų eksportas sumažėjo.Manyčiau, kad importo poveikis ketvirtajame ketvirtyje nebus toks didelis. O vidaus vartojimas toliau auga, investicijos irgi – tai pagrindiniai du faktoriai.Šiaulių ir Medicinos bankai ekonomikos augimo neprognozuojaĮ VŽ klausimus neatsakė Šiaulių ir Medicinos bankai. Daiva Grikšienė, Šiaulių banko rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė, informavo, kad tokių skaičių bankas neturi. Vilma Juozapavičienė, Medicinos banko Verslo plėtros departamento rinkodaros vadybininkė ir atstovė spaudai, sakė, kad bankas ekonomistų, prognozuojančių statistinius rodiklius ir tendencijas, neturi.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku