Naujienlaiškiams svarbiausia pavadinimas ir turinys

Pasak Mantvydo Leknickio, interneto rinkodaros UAB „Open planes“ viešųjų ryšių vadovo, skeptikų, kurie reklaminiams naujienlaiškiams prognozavo mirtį, tikrai netrūko, tačiau naujienlaiškiai išlieka vienu populiariausių internetinės rinkodaros būdų.Skaičiuojama, kad šiandien pasaulyje naudojama daugiau nei 3,6 mlrd. unikalių e. pašto adresų, o per dieną yra išsiunčiama šimtai milijardų elektroninių žinučių. Tačiau daugiau nei 70% visų elektroninių laiškų sudaro „šlamštas“ (angl. spam). Nemažai naujienlaiškių ištrinami net neatidaryti. Paklaustas apie pagrindines įmonių klaidas, p. Leknickas teigia, kad visų pirma reiktų atkreipti dėmesį į naujienlaiškio turinį ir pavadinimą. „Patraukli elektroninio laiško antraštė – pirmasis žingsnis naujienlaiškio atvertimo link. Antraštėje minimi žodžiai „specialus“, „asmeninis“, „ypatingas“ padidina tikimybę, kad jūsų žinutė nebus prisikirta šlamštui“, – kalba p. Leknickas.Tačiau specialiais pasiūlymais, išskirtinumu nederėtų piktnaudžiauti.„Išskirtiniai pasiūlymai kiekvieną savaitę, žiūrint iš vartotojų pozicijos, skamba įtariai. Ilgainiui tokia komunikacija baigiasi naujienlaiškių blokavimu“, – perspėja Martynas Gedminas, vartotojų ir pirkėjų elgsenos „Roicon | Analytics“ vadovas.

Svarbiausia – turinys

„Svarbiausia, kad turinys būtų naudingas, nes jei naujienlaiškio pasiūlymas ar informacija bus neaktuali, vartotojas greičiausiai žinutės siuntėją „apdovanos“ priskirdamas informaciją šlamštui, – kalba p. Leknickas. – Statistiniai duomenys pasaulyje rodo, kad naujienlaiškiams išleistas doleris grįžta net keturiasdešimt kartų didesne grąža, todėl išmėginti šį reklamos būdą tikrai verta, tačiau derėtų pasirinkdami neagresyvią naujienlaiškių rinkodarą.“Andrius Senkus, „SEM.LT“ vadovas, priduria, kad kita dažna verslininkų klaida – naujienlaiškiai siunčiami ne tiems, kam reikia.„Vis dar populiaru nusipirkti e. pašto adresų duomenų bazę, bet siunčiant naujienlaiškį tokiems gavėjams efektyvumas yra itin nedidelis. Svarbiausia suprasti, kas yra naujienlaiškio auditorija ir kokių tikslų siekiama“, – teigia p. Senkus.Jis pataria, jei įmanoma, segmentuoti auditoriją ir kurti skirtingas žinutes, o įmonėms, turinčioms itin dideles gavėjų duomenų bazes, verta galvoti apie išmanius laiškų personalizavimo sprendimus, atsižvelgiant į buvusius pirkinius, elgseną svetainėje ar reakciją į ankstesnius naujienlaiškius. „Reikia nuolat matuoti, testuoti, o pasiteisinusius sprendimus pritaikyti. Svarbūs yra naujienlaiškio atidarymo, paspaudimų, vizitų skaičiaus, vizitų su daugiau nei vieno puslapio peržiūra skaičiaus procentų rodikliai“, – vardija p. Senkus.

Diena dienai nelygi

„Svarbus naujienlaiškio siuntimo laikas – optimalus laikas skleisti elektronines žinutes vartotojams yra 8–9 val. ryte ir 15–16 val. popiet, – mini p. Leknickas. – Verta įsidėmėti ir pirmadienio taisyklę. Šią dieną siunčiami naujienlaiškiai dažniausiai erzina žmones ir pasimeta tarp svarbių elektroninių laiškų, todėl geriau pasirinkti kitą dieną. Vakarais ir savaitgaliais siunčiami e. laiškai neretai turi didesnį pasisekimą dėl mažo laiškų srauto, ypač jei naujienlaiškio turinys yra neoficialus.“2013 m. spalį atlikta e. pašto rinkodaros sprendimų „GetResponse“ studija parodė, kad didžiausias procentas (17,9%) tokių laiškų siunčiama antradienį, labai nedaug nusileidžia ketvirtadienis. Antradieniais atidaroma didžiausia dalis tokių laiškų (19,9%), o penktadieniais fiksuojama didžiausia dalis paspaudimų gautuose naujienlaiškiuose (4,6%).„Apibendrinant galima būtų teigti, kad didžiausias naujienlaiškių atidarymo procentas būna savaitės viduryje, o kalbant apie dienos metą – dieną, ypač po pietų. Tačiau privalu nuolat sekti padėtį, nes vartotojų elgsena ir daugelis kitų veiksnių nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, anksčiau laikas, kai daugelis važiuodavo į darbą, būdavo nepalankus, o dabar, išmaniųjų įrenginių eroje, matome, kad vis daugiau žmonių naršo internete pakeliui į darbą ar namus“, – pažymi p. Senkus.

Efektyviausių trejetuke

Ponas Senkus pabrėžia, kad nuo „akcijų“ ir „išpardavimų“ vartojimo antraštėse žmonės jau pavargo ir dažniausiai tokią informaciją ignoruoja, nes ji neišsiskiria, tad norint sukurti patrauklią antraštę tenka pasitelkti kūrybiškumą.„Pastebime, kad daugelis efektyviausių antraščių turi raginimą veikti (angl. call to action). Jį kartais galima sėkmingai pakeisti klausimu, kuris neretai suintriguoja, primena gavėjui aktualią problemą, tačiau nevertėtų vartoti pernelyg ilgo pavadinimo, – kalba p. Senkus. – Tinkamai parengti ir laiku siunčiami naujienlaiškiai yra viena efektyviausių internetinės rinkodaros priemonių ir didelė dalis e. komercijos projektų juos puikiai išnaudoja. Jeigu naujienlaiškiai nepadaro savo darbo, tikėtina, kas nors negerai su gavėjais ar turiniu.“Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.