Ar įveiksime plikimą

Nepaisant dešimtmečius vykstančių tyrimų, šio proceso biologiniai mechanizmai nėra iki galo suprasti. „Ar švytinčių pakaušių era kada nors baigsis, ar plikiai turi vilties sulaukti patikimų gydymo būdų?“ – naujienų agentūros BBC tinklalapyje klausia Danielis Cossinsas. Jis cituoja Angelą Christiano, Kolumbijos universiteto (Niujorkas) molekulinės dermatologijos profesorę, teigiančią, kad ilgą laiką „plikių problema“ nejudėjo iš mirties taško, tačiau pagaliau padvelkė permainų vėjai.Apie vyrų plikimo, vadinamosios androgeninės alopecijos, priežastis kalbama per amžius. Antai graikų filosofas Aristotelis (384–322 m. pr. m. e.) pastebėjo, kad eunuchai, haremą prižiūrintys kastratai, neplinka. Dabar jau žinome, kad šalutinis hormono testosterono produktas, gaminamas sėklidėse ir vadinamas DHT, ilgainiui mažina plaukų folikulus skalpe, plaukai dėl to trumpėja ir plonėja, kol galiausiai nebepasiekia odos paviršiaus. 

JAV maisto ir vaistų administracija (US Food and Drug Administration) yra patvirtinusi tam tikrų vaistų, pvz., „Finasterid“ (Propecia) ir „Minoxidil“ (Rogaine), kurie esą gali sumažinti plaukų slinkimą ar apsaugoti nuo jo, teigiama „www.bbc.com“, tačiau patikimų vaistų, kurie sustabdytų plikimą, nėra, o ir šie buvo atrasti atsitiktinai, dėl šalutinio kitų vaistų poveikio.Vienintelė reali išeitis kol kas – plaukus persodinti, „brangi ir kruvina procedūra“. Ją atliekant funkcionalūs folikulai iš skalpo apačios perkeliami į išplikusias vietas.
Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus „plikių fronte“ pažanga juntama. 2012 m. Luisas Garza iš Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje savo vadovaujamoje laboratorijoje su kolegomis išsiaiškino, kad lipidų junginys, vadinamas prostaglandinu D2 (PGD2), paverčia folikulus negyvybingais: tyrimo metu folikulus paveikus PGD2,  plaukų augimas regimai sumažėjo. Be to, ant folikulų ląstelių mokslininkai pastebėjo receptorių, žinomą kaip GPR44, prie kurio prisijungęs PGD2 padaro savo nešvarų darbelį. Su pelėmis atlikus bandymą nustatyta, kad pats vienas lipidų junginys plaukų augimui įtakos neturėjo.
„Jei jis taip pat veikia ir žmones, galėtume išsiaiškinti, kaip sustabdyti plikimą blokuojant receptorių arba silpninti fermentą, gaminantį PGD2. Taigi dabar turime labai konkretų tikslą“, – sako prof. Garza.Vaistai – pažadai
Pasak BBC, farmacijos kompanijos bando vaistus, skirtus blokuoti ant folikulo ląstelių įsitaisiusį receptorių GPR44. Tačiau reikalas tas, kad lipidų junginys PGD2 gali būti tik vienas iš keleto medžiagų, sukeliančių folikulų regresiją, ir tikėtina, kad atlieka tik nedidelį vaidmenį. Nesužinosime, kokį, kol nebus atlikti tyrimai su žmonėmis, nes gyvūnų pasaulyje nėra pavyzdžio, atitinkančio žmonių plikimą.
Kelias iki bandymų su žmonėmis – ilgas ir brangus, tačiau prof. Garza pusiaukelėje nelinkęs sustoti, nes, anot jo, „išties veiksmingas plikimo gydymo metodas duotų nepaprastą pelną“.Kol kas neaišku, ar prislopinant PGD2 bus galima atkurti išplikusias vietas ir paskatinti naujų plaukų augimą plikoje odoje, tad mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip sukurti naujus plaukų folikulus. Vienas iš būdų tai padaryti – išgauti odos gaurelių, kurie „priverčia“ aplink esančias ląsteles generuoti folikulus, iš sveikos skalpo dalies, užauginti, padauginti jų ir implantuoti atgal į pliką odą.
Su graužikais tai jau išbandyta, deja, laboratorijoje auginami žmogaus odos gaureliai greitai praranda savybę skatinti „veistis“ naujus folikulus. Gal problema ta, kad jie auginami dirbtinai?
2013 m. prof. Angelos Christiano vadovaujama komanda atrado, kad ląstelėse, užaugintose ant plokščio paviršiaus, beveik 4.000 pagrindinių genų normali išraiška buvo sutrikdyta. Jie atrado ir tai, kad odos gaureliai, auginami kabančiuose skystų maistingų medžiagų lašeliuose, išlaikė savybes skatinti folikulų radimąsi.
Vėliau odos ląstelės buvo implantuotos į pliką žmogaus odą, persodintą žiurkėms. Po 6 savaičių penkių iš septynių donorų odos gaureliai sukūrė naujų folikulų. Dviem atvejais folikulai pradėjo „auginti“ plaukus.Pasak BBC, šis metodas 22% genų privertė veikti normaliai, tačiau norint užtikrinti stiprių plaukų augimą toji dalis turi būti didesnė. Prof. Christiano komanda dabar dirba su cheminiu junginiu, kuris turėtų padidinti normaliai veikiančių genų dalį. Jei mokslininkams pavyktų reaktyvuoti bent pusę genų, didelė tikimybė, kad nauji folikulai augins tvirtus plaukus ir, svarbiausia, – turės normalų augimo ciklą. Tai reiškia, kad toliau augins plaukus, jiems natūraliai iškritus. Kad pacientai neatrodytų kaip lėlė Barbė su styrančiais plaukais, siekiama sukurti implantavimo įrenginį, kuris užtikrins, kad ant skalpo folikulai plaukus augintų 30–45 laipsnių kampu.Ne vien transplantuoti
Mokslininkai įsitikinę, kad transplantavimas nėra vienintelė plikių panacėja. Savo tyrimais jie bando apgauti ląsteles, kad šios ant galvos gamintų naujus folikulus. Antai 2007-aisiais dr. George'as Cotsarelis iš Pensilvanijos universiteto išsiaiškino, kad gyjant pelių žaizdoms ląstelės reprogramuojasi į embrioninę padėtį, taip joms suteikiama laiko „susivilioti“ tapti folikulais. Jo komanda identifikavo svarbų cheminį perspėjamąjį mechanizmą: užblokavus jo siunčiamus signalus, sumažėjo naujų folikulų, signalus sustiprinus – padaugėjo. Bostono kompanija „Follica“ sukūrė šiuo tyrimu paremtą gydymą. Deja, jo detalės kol kas nutylimos.2012 m. dr. Cotsarelis, atlikdamas tyrimus su sužeistomis pelėmis, pagrindė, kad proteinas FGF9 užima svarbų vaidmenį skatindamas odos ląsteles transformuotis į folikulus. „Geriausia FGF9 istorijos dalis yra ta, kad sukuriamas grandininis efektas, jis veda į folikulų formavimąsi“, – sako dr. Cotsarelis.
Naujausi tyrimai, teigia BBC, teikia daug vilties. Tačiau plikimas ir priverstinis naujų plaukų augimas vis dar lieka paslaptis. Prabangių automobilių pardavėjai ir tatuiruočių salonai neturėtų baimintis: plinkantys vyrai, siekdami atrodyti jaunesni, pas juos nenustos lankytis, bent jau kelerius artimiausius metus.