Nuo keptuvės iki stalo vis daugiau kelių

Publikuota: 2014-01-28
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Ieva (kairėje) ir Laura Šidlauskaitės, UAB „Seserys“, valdančios restoraną „Shimai sushi & wine“ bendraturtės.
Ieva (kairėje) ir Laura Šidlauskaitės, UAB „Seserys“, valdančios restoraną „Shimai sushi & wine“ bendraturtės. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo (Verslo žinios)
„Verslo žinios“

„Vidutinis mūsų pajamų augimas per pastaruosius 4 mėnesius siekia 42%. Tai jaučia ir restoranai, kiekvieną mėnesį gaunantys vis daugiau užsakymų“, – rezultatus ir vartotojų pasirinkimą vertina Tomas Vonžodas, maisto užsakymo internetu tinklalapį „lekste.lt“ praėjusių metų pradžioje pristačiusios UAB „Maistas į namus“ direktorius.Maisto pristatymo rinkos potencialas suviliojo ir įvairius elektroninės komercijos projektus įgyvendinantį Edgarą Dadašovą. Jis 2013 m. pradžioje investavo į „maistasinamus.lt“, startavusį Vilniuje 2012 m. viduryje tik kitu pavadinimu. Verslą patobulinus, šiemet numatoma didinti restoranų skaičių ir plėstis į kitus miestus.„Užsakymų į namus ar biurus rinka ir šiandien yra nemaža, tačiau didžiąją dalį turi keli dideli restoranų tinklai. Tokios paslaugos kaip „maistasinamus.lt“ leidžia gauti daugiau užsakymų ir smulkiems restoranams, dėl to rinka auga, konkurencija aštrėja“, – mano p. Dadašovas, UAB „Elektroninio verslo sistemos“ vadovas.Kita vertus, jis pabrėžia, kad visuomenėje susiformavo įprotis maistą užsisakyti tiesiogiai per restoraną, o ne per tokio tipo portalus, todėl dar prireiks laiko, kol užsakymas internetu taps įprastas.Jis mano, kad palyginti mažoje rinkoje investicijos atsipirks ne taip greitai.„Mes veiklą diversifikuojame ir tai tik viena iš krypčių, „maistasinamus.lt“ vertiname kaip ilgalaikę investiciją, atsipirksiančią per 4–5 metus“, – planus dėlioja p. Dadašovas.

Keliuose iš karto Žvilgtelėjus į „lekste.lt“ ir „maistasinamus.lt“ portalus matyti, kad vartotojams siūloma užsisakyti tų pačių restoranų ar picerijų patiekalų.„Pagal užsienio praktiką restoranai, prisijungę prie tokio tipo platformų, padidina pardavimus 15–25%. Jei yra skirtingos platformos, restoranai mano, kad pardavimai padidės dvigubai. Po tam tikro testavimo pasirenka dirbti su dviem, vėliau apsisprendžia dirbti su tuo, kuris sukuria daugiau vertės, su kuriuo paprasčiau bendradarbiauti, kasdien atnaujinti dienos pietus, keisti meniu“, – sako p. Vonžodas.Jis teigia, kad bendrovė nesiima įkalbinėti partnerių, jog šie nedirbtų su konkurentais, ir mano, kad jie patys atsirinks atsižvelgdami į rezultatus.Ponas Dadašovas sako, kad sistemos užduotis – rasti ir privilioti klientų, išlaikyti juos lojalius, o restoranui nėra skirtumo, per kurią sistemą jis gaus klientų, kuo kanalų daugiau, tuo geriau.„Restoranas nepatiria papildomų išlaidų vien dėl kanalo buvimo ir moka tik komisinį mokestį už faktinius užsakymus. Praktika rodo, kad restoranai, kurie turi daugiau tokių kanalų, turi daugiau ir užsakymų nei tie, kurie pasirinko tik vieną ar klientų ieško savarankiškai“, – analizuoja p. Dadašovas.„Komisinis labai panašus į „Omni ID“, „Daily Card“, „Laisvalaikio“ kortelių nuolaidas, kurios siekia 10–15%. Mes sakome, kad rasime klientų, duosime reklamą, ir tu mokėsi tik tada, kai gausi užsakymą“, – finansinius bendradarbiavimo su maitinimo įstaigomis užkulisius praveria p. Vonžodas.Ponas Dadašovas skaičiuoja, kad šiuo metu komisinis rinkoje siekia 15–20% užsakymo sumos.„Toks komisinis gali atrodyti didelis, bet apskaičiavus, kiek restoranas turėtų investuoti, kad gautų ir įvykdytų tokį užsakymą, išlaikytų klientus konkuruodamas su kitais restoranais, tai atrodo nedaug“, – mano p. Dadašovas.

Konkurencija stiprėja Jau kovo mėnesį konkurenciją anksčiau į rinką žengusiems portalams sudarys naujas projektas, kurį įgyvendinti imasi Juozas Berlickas, „Čili Holdings“ priklausančios bendrovės „Maisto ralis“ buvęs savininkas ir vadovas, įsteigęs UAB „Skanu.lt“.Nors rinkoje vertinama, kad tai dar viena „Čili“ veiklos sritis, ilgametę patirtį maisto pristatymo versle Lietuvoje ir Latvijoje turintis p. Berlickas tvirtina, kad dabartinis verslas neturi nieko bendro su „Čili“ grupe, su kuria jo keliai išsiskyrė.Jis pasakoja, kad mintis steigti interneto svetainę, kurioje būtų suteikta galimybė užsakyti įvairių restoranų patiekalų, kilo senokai.„Tą idėją brandinau dvejus metus. Rinka sparčiai auga, atidaroma naujų įmonių ir tas pristatymo į namus segmentas turi ateitį“, – verslu tiki p. Berlickas.Iš pradžių planuota paslaugas teikti per „skanu.lt“ interneto svetainę, vis dėlto ilgainiui priimtas sprendimas neiti į rinką šiuo vardu.„Norime plėtoti veiklą ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose – lygiagrečiai žiūrime tiek į Lietuvą, tiek į Latviją, todėl bus vardas, kuris tiks abiem rinkoms. Mums įdomi ir Baltarusija“, – veiklos kryptis regi p. Berlickas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dėmesys logistikai Rinkos poreikius ir pasiūlą išanalizavęs ir pirminiame etape 0,5 mln. Lt investicijas planuojantis p. Berlickas atkreipia dėmesį, kad dabar veikiantys portalai evoliucionuoja, tačiau yra erdvės tobulėti, mobilioms technologijoms diegti.Yra dar viena sritis, į kurią koncentruojasi veiklos pradžią nuo Vilniaus numatanti naujokė, – logistika, nes dabar prie sistemų prisijungusios maitinimo įstaigos pačios rūpinasi maisto pristatymu.„Norime pasirinkti 2–3 partnerius, kurie išvežiotų maistą. Kalbamės su taksi, su siuntų įmonėmis. Galima ir sinergija tarp pačių maitinimo įmonių, kad kuo mažiau būtų tuščių kilometrų, – perspektyvą regi p. Berlickas. – Mums labai svarbi logistikos platforma. Lietuvoje norime surinkti 100 restoranų. Tai – ambicija, bet to nesieksime bet kokia kaina. Spręs vartotojai.“Naujos įmonės ketinimai pasiūlyti logistikos paslaugų nėra nauja idėja – tokių sprendimų jau ieško tiek „maistasinamus.lt“, tiek „lekste.lt“. Pavyzdžiui, „maistasinamus.lt“ vasarį kartu su partneriu planuoja pasiūlyti savo maisto pristatymo klientui paslaugas, o „lekste.lt“ jau teikia nuo praėjusių metų spalio.

Vokiečiai negąsdina Šiemet laukiama ne tik naujo lietuvių projekto, bet ir tarptautinio tinklo iš Vokietijos „Footpanda“ veiklos pradžios. Rinkoje svarstoma, kad vokiečiai, siekiantys pritraukti investuotojų, siekia veiklą plačiau plėtoti.„Tarptautiniai projektai dažniausiai pritraukia investicijų iš rizikos kapitalų fondų ir smarkiai plečia savo veiklos geografiją, siekdami gauti didesnį pelną. Tai natūrali plėtra, todėl tokių projektų galime išvysti ir Lietuvoje“, – mano p. Dadašovas.„Kita priežastis, kodėl „Footpanda“ dabar ateina į Lietuvą, ta, kad tai jie nori padaryti kuo anksčiau, kad mažiau reikėtų investuoti į rinkodarą, kad būtų mažiau kovos su toje rinkoje jau įsitvirtinusiais dalyviais, nes restoranai sunkiai ryžtasi bendradarbiauti su daug tokio tipo platformų. Jie norėtų dirbti su vieninteliu ir norėtų, kad jis nenuviltų, pateiktų didžiausią skaičių užsakymų“, – sako p. Vonžodas.Jis mano, kad konkurentams atėjus aplinka taps dar įdomesnė.„Dabar prasidėjo savotiškos lenktynės, kas turės daugiau susitarimų su restoranais, daugiau lojalių klientų, kieno bus geresnė paieškos pozicija, kai žmonės ieško maisto į namus, susitarimų su dideliais partneriais dėl komunikacijos“, – sako p. Vonžodas.„Nebijome konkurencijos. Tai globali kompanija, bet jie ateina su vienu atstovu Lietuvoje, o viskas daroma per pagrindinę būstinę Berlyne. Tai, kad didelis, nereiškia, kad yra geras. Laikas parodys. Vietos rinkos specifika vis dėlto yra“, – tvirtina p. Berlickas.Ponas Dadašovas mano, kad dėl dydžio Lietuvos rinka nėra patraukliausia Europoje, todėl didelių rinkos dalyvių gali dar tekti palaukti: „Pastaraisiais metais girdėjome, kad į rinką planuoja ateiti ne vienas rimtas dalyvis iš užsienio, tačiau šiandien Lietuvoje jų dar nėra.“

Daugiau ir rizikos Maisto užsakymų priėmimo internetu paslaugų atsiradimas ir tobulinimas padeda pasiekti didesnį būrį klientų, tačiau yra rizika, kad netobulai veikianti grandinė, kai įtraukiama daugiau parnerių, gali nuvilti klientus.

„Kuo lengviau paslauga pasiekiama įvairiais kanalais, tuo daugiau galime parduoti, – maisto užsakymo sistemų atsiradimą vertina Laura Šidlauskaitė, UAB „Seserys“, sostinėje valdančios restoraną „Shimai sushi&wine“, direktorė. – Pastebime, kad pristačius daugiau paslaugų atsiranda ir daugiau vartotojų.“
Pasak pašnekovės, pristatymo paslauga gal kiek sumažina klientų, kurie paprastai ateina į restoraną valgyti, tačiau  tokia rinkos kanibalizmo dalis yra labai nedidelė.
„Kai šalta, tuomet vartotojas iš viso pas mus neateitų, nenusipirktų paslaugos, nes esame toli, esant galimybei užsisakyti internetu, jis tą paslaugą vis dėlto nusiperka ir tai mums naudinga“, – regi p. Šidlauskaitė.Atsirinks patraukliausią
Bendrovė „Seserys“ šiuo metu bendradarbiauja ir su „maistasinamus.lt“, ir „lekste.lt“, anksčiau buvo dar bent dvi bendrovės, kurios bandė teikti tokias paslaugas, tačiau labai greitai užgeso.
„Kuo toliau, tuo labiau populiarėja, tai tampa įprasta ir paprasta. Esu labai patenkinta „lekste.lt“ ir „maistasinamus.lt“, puikiai žinau, kad į rinką ateina dar dvi įmonės“, – sako p. Šidlauskaitė.
Su jomis, tikėtina, bendrovė taip pat bendradarbiaus, bent pirminiame etape.
„Niekada nežinai, kaip seksis verslas, visi norės patikrinti visus, ir vėliau atsirinks, kas geriausiai dirba, populiarina tą paslaugą ir pritraukia daugiausia vartotojų“, – mano  „Shimai sushi&wine“ direktorė.
Pasak jos, pasilikti su visais tarpininkais ateityje nebus tikslinga nei vieniems, nei kitiems, nors visi tarpininkai, su kuriais tartasi dėl įkainių, sąlygas siūlė labai panašias.
„Tačiau kaina nėra vienintelis aspektas,yra ir kitų veiksnių, pagal kuriuos mums „lekste.lt“ yra patrauklesnė, todėl ir sutikome su jų papildomomis sąlygomis“, – užsimena p. Šidlauskaitė.

Yra ir trūkumų Saulius Andriuškevičius, UAB „Chelcey Europe Holdings“, valdančios „Basilico“ restoranus, ir bendradarbiaujančios su „maistasinamus.lt“, ir „lekste.lt“, savininkas, naudos regi, tačiau mato ir rimtų trūkumų.

„Jie (tarpininkai – VŽ)  nežiūri į kokybę, priima visus iš eilės, kurie gamina maistą. Nevertina savo vardų, tad paprasčiausiai nuvilia savo klientus. Gauname iš klientų, kurie pas mus pietauja, skundų dėl užsakyto maisto, kuris buvo neskanus. Jie sako, kad daugiau neužsakys iš „lekste.lt“, nors iš tiesų – vieną restoraną sutapatina su visais“, – nurodo p. Andriuškevičius.
Jis mini, kad jau buvo aptartos galimybės bendradarbiauti ir su UAB „Skanu.lt“, tačiau kol kas neskuba vertinti bendros veiklos perspektyvų.
„Viskas priklauso nuo to, ar mūsų tikslus ir lūkesčius jie pateisins, nes kol kas nei „lekste.lt“, nei „maistasinamus.lt“ jų netenkina“, – sako p. Andriuškevičius.
Jis užsimena, kad jau buvo nutarta atsisakyti „lekste.lt“ paslaugų, tačiau nuspręsta bendradarbiavimą dar tam tikrą laiką pratęsti.
„Shimai sushi&wine“ direktorė taip pat pasiguodžia, kad jei užsakymą partneriai atlieka blogai – kaltas lieka restoranas.
„Todėl svarbus partnerio patikimumas, suderintas darbas“, – pažymi p. Šidlauskaitė.

Ir palengvinimas, ir prabanga Naujos technologijos, siekis siūlyti logistikos paslaugas domina „Shimai sushi&wine“ direktorę, juolab kad įmonės savininkai dabar patys išvežioja maistą, o didėjant užsakymų skaičiui tai ne visuomet paprasta.

„Samdyti žmogų yra labai brangu. Esame labiau linkę perduoti šią funkciją tarpininkams“, – sako p. Šidlauskaitė, jau dalyvaujanti „lekste.lt“ bandomajame projekte.
„Kol kas paslauga nenugludinta, patikimumo trūksta. O kol sistema yra neišvystyta, nėra daug klientų, maršrutai neužpildyti, tai tie išvežimai gerokai brangesni, – apgailestauja p. Šidlauskaitė. – Esame suinteresuoti, kad jie kuo greičiau ištobulintų  išvežimo paslaugą iki tokio lygio, kad sugebėtų pasiūlyti prieinamą kainą.“
Ponia Šidlauskaitė sako, kad tarpininkų siūlomos paslaugos įdomios, o štai p. Andriuškevičius teigia, kad jomis nesinaudos.
„Manau, kad mums tai neverta. Šiandien turime darbuotoją, kuris pristato maistą į namus, ir imame 5 Lt mokestį už paslaugą, tai mums padengia visas išlaidas: atlyginimą darbuotojui, automobilio nuomą, degalus. Atiduoti dešimtis procentų, kad kas nors išvežios, neapsimoka“, – tikina „Basilico“ savininkas.Reikia išbandyti
Vytautas Reisas,  UAB „Avia Travel Services“,  valdančios „Smart Taxi“, direktorius, jau kalbėjosi su maisto užsakymo internetu projektų vykdytojais dėl galimybės taksi automobiliais pristatyti maistą ir planuoja šį modelį išbandyti.
„Šiuo atveju sinergija yra logiška. Jei yra autoparkas, kuris važiuoja visą parą kiekvieną dieną ir turi galimybę laisvu metu vežti ne vien keleivius, o ką nors kita, kodėl gi ne“, – svarsto p. Reisas.
Tačiau jis akcentuoja paslaugos kokybės klausimą, juolab kad tai nėra paprastas siuntinys, o maistas.
„Tokios praktikos dar neturėjome, klausimų yra begalė. Venas iš jų – kvapai. Kaip mums pavyktų susitvarkyti, sunku komentuoti, vienintelis būdas – išbandyti“, – mano p. Reisas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 1

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
19:44
Deramasi dėl transporto koridoriaus Ukrainos grūdams

Turkija veda derybas su Rusija ir Ukraina dėl transporto koridoriaus atidarymo per Bosforo sąsiaurį grūdų...

Pramonė
13:53
Kainų šokas parduotuvėse: mažesni kiekiai, sėkmė vietos gamintojams Premium

Ryški infliacija ir karas Ukrainoje neabejotinai koreguoja vartotojų nuotaikas ir nusiteikimą išlaidauti.

Prekyba
09:03
Maskva toliau grasina pasauline maisto krize, jei nebus atšauktos sankcijos 4

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai...

Pramonė
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Lietuva buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti 3

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams...

Verslo aplinka
2022.05.24
Prekyba karo zonoje: ukrainiečių tinklas „Silpo“ kliaujasi slaptais sandėliais, stokoja vilkikų Premium

Mažmeninės prekybos įmonės Ukrainoje anksčiau yra patyrusios įvairių iššūkių, bet sąlygos, kuriomis tenka...

Prekyba
2022.05.24
Ukrainos druskos gamintojos „Artiomsol“ vadovas: šalyje teks naudoti iš užsienio atvežtą druską

Viena didžiausių Europos druskos bendrovių „Artiomsol“ dėl karo veiksmų balandį nutraukė veiklą, o įmonės...

Pramonė
2022.05.23
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
„Borjomi“ gamyklas perima Sakartvelo vyriausybė 1

Sakartvelo vyriausybė iš Rusijos „Alfa Group“, kuriai taikomos sankcijos, neatlygintinai perima vienos iš...

Pramonė
2022.05.23
Programišiai kelia grėsmę pasaulio maisto tiekimo grandinėms

Išmanūs ūkiai, kuriuose žmones vis dažniau pakeičia technologijos, gali tapti programišių taikiniu. Dėl to...

Inovacijos
2022.05.22
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Verslo aplinka
2022.05.20
JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
„Samsono“ pelnas pernai mažėjo 3,6 karto

Kauno mėsos perdirbimo bendrovė „Samsonas“ praėjusiais metais uždirbo 275.900 grynojo pelno – 3,6 karto...

Pramonė
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku