5 žlugdantys vadovo sakiniai

Šio klausimo nekomentuosiu. Kiekvienas turime teisę atsisakyti kalbėti su žiniasklaidos atstovais, ar padėtis kartais būna tokia, kad geriau susilaikyti nuo pokalbio, tačiau elgtis, kalbėti galima subtiliau. Reikėtų vartoti kitus žodžius ir būtinai paaiškinti, kodėl nenorite bendrauti su žiniasklaida. Nenorintis kalbėti atrodo kaip turintis ką slėpti.Noriu, kad jūs tai akcentuotumėte savo straipsnyje / reportaže. Mokyti žurnalistus ar nurodinėti, kas jiems turi atrodyti svarbu, o kas ne, yra viena šiurkščiausių klaidų. Jūs turite pats savo informaciją parengti taip, kad jūsų ir žiniasklaidos požiūriai sutaptų, kad jus suprastų ir neliktų dviprasmybių. Jeigu kalbėsite painiai, nieko keisto, jeigu straipsnyje ar reportaže pamatysite visiškai kitokią informacijos pateikimo seką ir kitus akcentus.Atsiųskite paskaityti straipsnį prieš publikuodami. Šis prašymas gali vienu mostu nubraukti per interviu susidariusią pozityvią aplinką ar sugadinti jūsų santykius su žurnalistu. Jūsų prašymas gali būti įvertintas kaip nepasitikėjimas žurnalisto kompetencija ar kaip noras cenzūruoti žiniasklaidos darbą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai patys žurnalistai tai pasiūlo – dažniausiai tada, kai aptariama tema būna sudėtinga. Bet ir tokiu atveju nereikia žaisti redaktoriaus. Geriau jau mandagiai nurodyti vietas, kurios netikslios, papildomai jas paaiškinti.Man nepatiko, kaip jūs parašėte / parodėte apie mus, todėl dabar su jumis nekalbėsiu. Pastangos auklėti žurnalistą baigsis jūsų, kaip vadovo, pralaimėjimu, nes jeigu jūs nenorite bendrauti, oponentai tai padarys su džiaugsmu. Jeigu žiniasklaidos priemonė peržengė įstatymo ar etikos normas, galima taikyti žiniasklaidos savikontrolės bei kitų priemonių.Jūsų klausimas / požiūris nekorektiškas, kodėl jūs nenorite pasidomėti... (išvardijama, kas aktualu jums, o ne žurnalistui). Išmanus lyderis žurnalistą pamėgins sudominti įdomiomis įžvalgomis, arba pateiks faktų ir argumentų, paneigiančių informaciją, su kuria pas jį atėjo žiniasklaidos atstovas. Tačiau net jeigu nepavyksta argumentais paneigti jums pateikto klausimo, nereikia rodyti susierzinimo, pykčio ir kitų neigiamų jausmų.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".