Rengiant sau specialistus - žvilgsnis į ilgalaikę perspektyvą

Publikuota: 2014-01-25
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Kol valdžia toliau popierių planų neperlipo, darbuotojus darbo vietoje jau kuris laikas ugdantys verslininkai sako, kad Lietuvoje yra visos sąlygos pereiti iš kiekybinio į kokybinį specialistų rengimą ir taip įmonėms užsitikrinti darbuotojų daugeliui metų į priekį.

Lietuvoje 44% pramonės įmonių susiduria su kvalifikuotų darbininkų stygiumi, todėl verslininkai patys steigia mokymo centrus arba amato mokymus perka iš šalies.Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras savarankiškai pradėjo pirmą mokymų programą pagal pameistrystės principus. Šiuo metu centras jau parengė 9 pirmuosius specialistus darbui transporto bendrovėse. Iš viso programoje mokosi 80 jaunuolių betonuotojo, metalo apdirbėjo, sandėlio darbuotojo-krautuvininko specialybių.Mindaugas Černius, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius, sveikina, kad Lietuvoje ne tik darbdaviai, bet ir švietimo įstaigos, Vyriausybė kreipia vis daugiau dėmesio į rengiamų specialistų kokybę, ne kiekybę, o vienas iš efektyvesnių būdų tai pasiekti yra skatinti pameistrystės mokymus įmonėse. Tokie mokymai, leidžiantys asmeniui vienu metu dirbti ir mokytis, o įmonėms – apmokyti darbuotojus neatitraukiant jų nuo gamybos, pasiteisino Vokietijoje, Austrijoje Skandinavijos šalyse. Jose nedarbo lygis šiandien yra mažiausias ES, arba 2,5 karto mažesnis nei Lietuvoje.

Bandomasis projektas – popierinis

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamą jaunimo garantijų iniciatyvą, dėl kurios susitarė Vyriausybė su darbuotojų, darbdavių, jaunimo organizacijomis pasirašydamos bendradarbiavimo memorandumą, numatoma, kad per penkis darbo rinkos mokymo centrus bus parengta 900 įmonių poreikius atitinkančių specialistų. Šiuos centrus kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).„Lietuvoje per metus darbo centruose įmonėms parengiama apie 15.000 specialistų, tad 900 specialistų mažoka“, – komentuoja p. Černius. Profesinėse mokyklose šiuo metu mokosi apie 45.000 auklėtinių.Išbandyti pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą ir parengti rekomendacijoms 2014–2015 m. numatyta skirti tik 2,5 mln. Lt.  Tačiau per septynerius metus skatinti profesinio mokymo organizavimą tiesiogiai darbo vietoje, taip pat kitoms įvairioms į rinkos poreikius orientuotoms specialistų rengimo ir įdarbinimo priemonėms numatytas poreikis siekia 380 mln. Lt.Rimantas Vaitkus, švietimo ir mokslo viceministras, sako, kad kol kas konkrečių veiksmų plano ministerijoje jam neteko matyti. Už profesinio rengimo sritį atsakinga viceministrė Genoveita Krasauskienė nerado galimybės vakar pakomentuoti, kaip Lietuvoje planuojama įgyvendinti bandomąjį pameistrystės projektą.Nors darbo vietų paklausa akivaizdžiai viršija pasiūlą, darbdaviai neranda tinkamų kandidatų, daugiausia dėl netinkamų įgūdžių.Lietuvos darbo biržos duomenimis, 41,2% jaunų bedarbių neturėjo profesinės kvalifikacijos, todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje.Daugiausia jaunų bedarbių su profesiniu išsilavinimu registruota tarp virėjų (178), apdailininkų (statybininkų) (133), automobilių mechanikų (121), kirpėjų (87), technikos priežiūros verslo darbuotojų (85), kompiuterio ir organizacinės technikos operatorių (74), apskaitininkų ir kasininkų, prekybos įmonių vadybininko padėjėjų (po 73).  2013 m. lapkričio 1 d. buvo registruota 38.900 jaunų bedarbių iki 29 metų.  Jie sudaro 21,5 % visų bedarbių (257.000).

Grumiasi su informacijos vakuumu

Ponas Černius pasakoja, kad pagrindinė problema šiandien išlieka informacijos verslininkams apie pameistrystės programas trūkumas.„Švietimo ministerijai parengėme tokias pameistrystės mokymo formas, kurios paprastai supažindins su tokio modelio principais ir sąlygomis“, – tęsia p. Černius.Jis pasakoja, kad jų mokykloje specialistų apmokymo kursai dėl pameistrystės principų diegimo išsitęsė nuo 6 iki 12 savaičių, todėl, kad moksleiviai maždaug  pusę laiko praleidžia įmonėje.„Viskas prasideda mokymo įstaigoje, o vėliau jie keliasi į įmonę“, – aiškina centro vadovas.Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras jau kuris laikas bendradarbiauja su metalo apdirbimo UAB „Arginta Engineering“, kuri viena pirmųjų Lietuvoje įmonėje įsteigė mokymų bazę. Pagal sutartį su ŠMM, bendrovė savo metodologiją perdavė šiam centrui. „Arginta Engineering“ ir toliau pati rengia specialistų kvalifikacijos kėlimo kursus, o minėtas centras specialistus rengia nuo pradžiamokslio ne tik šiai įmonei, bet ir visai Lietuvai.Gintautas Kvietkauskas, „Arginta Engineering“ direktorius, sako, kad Lietuvoje švietimo įstaigos ir politikai mėgsta sakyti, kad šalyje yra pameistrystės mokymų, tik esą verslas nežino, ko nori. Tad kol mokyklos dirba sau, o verslas sau, jaunimo įdarbinti aktyviau nelabai pavyks.„Dabar įsivaizduoja, kad metus ar dvejus vaikas pasimokė amato profesinėje mokykloje, nuėjo į keleto savaičių praktiką ir jau pameistrystę turime. Deja, tai toli gražu nuo realiai veikiančio modelio“, – sako p. Kvietkauskas.Kita vertus, jis pripažįsta, kad įsukti visą pameistrystės ciklą nėra jau taip paprasta.„Iš karto paleisti viską būtų rizikinga. Manau, kad reikėtų pradėti nuo eksperimento su keliomis profesijomis, tai gal pirmais metais parengti tuos 900 ir visai normalu“, – priduria p. Kvietkauskas.

Vizija iš patirties

„Arginta Engineering“ vadovas iš patirties teigia manantis, kad racionaliausia būtų pameistrystės mokymus skirstyti į tris etapus. Pradžioje mokinys profesinėje mokykloje gauna teorinių žinių, pamokomas amato. Toliau jis turėtų keliauti į sektorinius mokymo centrus. Tokius turi kiekvienas Lietuvos regionas. Juose supirkta moderni įranga, ar tai būtų metalo apdirbimo staklės, ar profesionalios virtuvės įranga. Su ta įranga mokinys galėtų būti apmokomas praktinių dalykų. Galiausiai moksleivis turėtų užsiimti praktika įmonėje.„Teoriniam mokymui ir užsiėmimams sektoriniuose mokymo centruose reikėtų skirti 50% mokymo laiko, o likusią dalį – praktiniam darbui bendrovėse. Tačiau visas procesas turėtų eiti ne paeiliui. Tarkim, pirmais metais mokinys praleidžia 3 dienas mokymo įstaigose, o 2 dienas įmonėje. Antrais metais jau būtų atvirkščiai: dvi dienos profesinio ugdymo aplinkoje ir trys dienos įmonėje“, – sako p. Kvietkauskas.Jo teigimu, sektoriniuose mokymo centruose, kurie veikia kiekviename šalies regione, turėtų privalomai praktinius užsiėmimus gauti visų profesinių mokyklų auklėtiniai: „Jei profesinė mokykla, pavyzdžiu, rengia suvirintojus, tai jų auklėtiniai turėtų privalomai mokytis sektoriniame mokymo centre, kur supirkta moderni įranga.“

Mokesčiai taip pat yra svarbūs

„Arginta Engineering“ direktoriaus manymu, svarbus yra ir mokestinis aspektas. „Dabar įdarbinant jaunuolį įmonėje, tenka mokėti „Sodros“, kitus mokesčius. Jei jaunuoliui įdarbinimo pameistrystės mokymų metu būtų galima mokėti stipendiją, tai nauda būtų abipusė: jaunuolis galėtų gauti normalią stipendiją, kurios užtektų pragyventi, o įmonė dėl jo atliekamo darbo gautų pridėtinę vertę. Jei vaikas bus gabus, tai jis ir pasiliks toje įmonėje dirbti“, – sako p. Kvietkauskas.Dar verslininkas pabrėžia, kad pameistrių rengimas turi būti organizuojamas trišalių sutarčių – tarp įmonės, profesinės mokyklos ir jaunuolio – pagrindu, kad būtų aiškumas pačiam vaikui ir darbdaviui, kaip ir kas nutiks pasibaigus profesiniam mokymui.Ponas Kvietkauskas apibendrina, kad pameistrystė Lietuvoje, apie kurią iki šiol nieko nesigirdėjo, dabar tampa populiaria samprata, tačiau jos esmė, deja, dar nėra iki galo suprantama.

Valdžios intereso nemato

Dr. Claudia Schreier, Vokietijos federalinio profesinio rengimo ir mokymo instituto ekspertė, sako, kad jos įstaiga, pagal ES programas diegdama dualinio, arba pameistrystės, mokymo sistemas, šiuo metu bendradarbiauja su šešiomis Europos valstybėmis, įskaitant Latviją.Vokiečiai šiuo metu su latviais jau tariasi dėl metalo apdirbimo pramonės, žuvininkystės, tekstilės, stiklo pluošto, turizmo, transporto ir logistikos sektorių.„Nuo mano kelionės į Vilnių aš nieko negirdėjau iš Lietuvos. Su mūsų švietimo ir mokslo ministerija taip pat niekas nesusiekė“, – sakė p. Schreier. Pernai lapkritį Vilniuje ji pristatė profesinio rengimo sistemą Vokietijoje ir jos plėtrą Europoje Lietuvos investicijų patarėjų komisijai. Renginyje tada taip pat dalyvavo ūkio, socialinės apsaugos ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrai.Dalia Grybauskaite, Lietuvos prezidentė, ragina reformuoti visą švietimo sistemą ir išspręsti masinio ir ne visuomet racionalaus abiturientų judėjimo į aukštojo mokslo mokyklas, o ne į profesinio mokymo centrus problemą. „Jei kursime „bendristus“, jaunimo emigracija tik augs“, – sako p. Grybauskaitė. Tarp aukštojo ir profesinio mokslo kelią besirenkančių jaunuolių, prezidentės manymu, geras santykis būtų 2:1.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Paskirtas „Infobalt“ finansinių technologijų vadovas

Prie informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ komandos prisijungė Paulius Tarbūnas,...

Vadyba
10:41
„Microsoft“ vadovas: geriausi lyderiai turi šias tris savybes

Satya Nadella, „Microsoft“ vadovas, ne kartą yra pabrėžęs, kad kiekvienas „Microsoft“ darbuotojas turi...

Vadyba
2019.11.13
Atrankų praktika: IT specialistams įmonė turi parduoti save Premium

Kai IT specialistai graibstomi lyg karštos bandelės, įmonės turi rimtai pasukti galvą, kaip kandidatus...

Vadyba
2019.11.13
„Verslo pilotai“: kaip vadovui uždegti komandą

Vadovai sutartinai kartoja, kad puikių veiklos rezultatų pasiekia tik dirbdami su profesionalia komanda.

Vadyba
2019.11.13
Palyginimas: kiek kitais metais kyla alga dėl NPD padidėjimo Premium

2020 m. neapmokestinamųjų pajamų dydis pajamoms iš darbo santykių nuo 300 Eur turėtų padidėti iki 400 Eur.

Finansai
2019.11.13
„Galvų medžiotojas“ darbdaviams: pamirškite „degančias akis“ ir nebesamdykite CV Premium 4

15% darbuotojų nuolat siunčia savo gyvenimo aprašymus kitiems potencialiems darbdaviams, o vadovų sunkumus iš...

Gazelė
2019.11.13
Teismo sprendimas: nustatant žalos dydį, į patirtus nuostolius galima įskaityti nukentėjusio asmens gautą naudą Verslo tribūna

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 dieną priėmė nutartį[1] dėl  bendrovės vadovo ir valdybos...

Vadyba
2019.11.11
Darbuotojų motyvacijos spąstai: vadovai turi priešnuodžių Premium

Jerry Westas, buvęs NBA krepšininkas ir treneris, yra sakęs, kad dirbdamas tik tomis dienomis, kai turi...

Vadyba
2019.11.11
2018-aisiais sumažėjo ir milijardierių, ir jų turto

Penketą metų augęs pasaulio milijardierių turtas pernai sumenko. Šveicarijos UBS bankas skelbia, kad dėl...

Vadyba
2019.11.11
R. Mažulis perėmė „StrongPoint“ vairą  2

Prekybos technologijų bendrovės „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims pozicijoje Julių Stulpiną pakeitė...

Prekyba
2019.11.11
Mokesčių pornografija Norvegijoje: visi žino, kiek uždirba kaimynai 12

Teoriškai rinkos veikia geriau, kai informacija yra vieša ir visiems prieinama. O jei kalbėsime apie uždarbį?...

Vadyba
2019.11.10
Paprasta paslauga, virtusi pasauliniais patentais ir savitarnos inovacija Verslo tribūna

Tai, kas prieš 10 metų prasidėjo kaip elementari parkavimo paslauga, virto pasauliniais patentais grįstu...

Nedarbo lygis Lietuvoje pusmetį nekinta 1

2019 m. III ketv. Lietuvoje nedarbo lygis sudarė 6,1% ir buvo toks pat kaip II ketv., tačiau didesnis negu...

Vadyba
2019.11.08
Keičiasi inžinerinių sprendimų UAB „Fima“ vadovas 1

Inžinerinių sprendimų bendrovę „Fima“ palieka generalinis direktorius Vytautas Zinkevičius. Lapkričio 8 d.

Vadyba
2019.11.07
„Fortum Klaipėdą“ palieka direktorius 1

Šilumą ir elektrą iš atliekų bei biokuro gaminančios UAB „Fortum Klaipėda“ vadovo pareigas palieka Tomas...

Vadyba
2019.11.07
Spalį darbo neteko rekordiškai daug CEO

Didžiųjų korporacijų vadovai krenta kaip lapai. Su ilgamečiais CEO šiemet atsisveikino tokios bendrovės, kaip...

Vadyba
2019.11.07
Ar šiuolaikinė įmonė gali apsieiti be popierinių dokumentų? Verslo tribūna 1

Neretai girdime: „Siunčiu jums mūsų pasirašytą ir nuskenuotą sutartį, išsispausdinkit, pasirašykit ir...

Vadyba
2019.11.07
Jaunimo ir moterų įgalinimui Lietuvoje – rekordinė „Coca Cola“ parama Verslo tribūna 1

93 tūkstančiai eurų – tokią sumą gaiviųjų gėrimų gamintojos „Coca-Cola“ įsteigtas tarptautinis paramos fondas...

Vadyba
2019.11.07
Milijonierių turtą iššvaisto vaikai ir anūkai Premium 3

Vis mažiau milijonierių turtą kaupia tam, kad vaikams ir anūkams nepritrūktų geresnio kąsnio, ir vis daugiau...

Vadyba
2019.11.06
„Maxima International Sourcing“ vėl keičia vadovą

„Maxima Grupės“ valdomos įmonės „Maxima International Sourcing“ generaline direktore tapo bendrovės valdybos...

Vadyba
2019.11.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau