„Lietuvos energija" nesiekia parduoti kuo daugiau

Publikuota: 2014-01-25
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Pagrindinis strategijos tikslas – dvigubai padidinti įmonių grupės vertę. Dalius Misiūnas, LE generalinis direktorius sako, kad bendrovės vertė suprantama kaip turto grąžos, didesnio šalies ūkio konkurencingumo ir atsakomybės samplaika.„Lengviausiai suprantamas turto grąžos aspektas: mes įvairinsime savo veiklą, matysime jos rezultatą, dirbsime efektyviau, gausime daugiau naudos ir didinsime investicijų grąžą savo akcininkams, – teigia p. Misiūnas. – Tačiau suvokiame, kad  energijos ištekliai ir teikiamos paslaugos yra svarbios visos šalies ūkiui, gyventojų perkamajai galiai ir ūkio konkurencingumui, todėl, ko gero, nesame tipiška energetikos kompanija, siekianti parduoti kuo daugiau, o stengiamės, kad energijos išteklių vartojimas būtų kuo efektyvesnis. Mūsų veiklai netrukdytų dėl didėjančio efektyvumo mažėjantis vartojimas, nes mes teiktume vartotojams kitas paslaugas.“

– Ar esate tikras, kad akcininkė – valstybė – ir formali jos atstovė – Finansų ministerija – pritaria vizijai ir neprimes politinės valios: pastatyti vieną kitą nuostolingą objektą, suteikti nemokamą paslaugą ar sumokėti papildomų dividendų? Manau, kad taip. Su akcininku buvo tariamasi rengiant strategiją, klausiama jo pozicijos. Turime net formalizuotą akcininko poziciją, jis išdėsto savo lūkesčius laiško forma. Jame patvirtinama, kad LE turi siekti didesnės vertės, strateginių tikslų įgyvendinimo ir atsakomybės visuomenei išlaikymo. Be to LE plėtros vizijai pritarė įmonės stebėtojų taryba, kurioje yra net tik pagrindinio akcininko atstovai.

– Kaip ketinate dvigubai padidinti įmonės vertę, jeigu konvencinė energijos gamybos plėtra šiais laikais nelabai apsimoka, o stambius projektus įgyvendinančių įmonių akcijos rinkose dažniau čiuožia žemyn, nei kelia investuotojų optimizmą. Ar pakaks to, kad, kaip žadate,  didinsite efektyvumą ir tobulinsite įmonės organizaciją? Kad padvigubintume vertę, vien to, žinoma, neužteks. Be plėtros tikslą pasiekti būtų sunku. Tačiau kalbėdami apie plėtrą mes vertiname aplinką, kurioje veikiame. Todėl mūsų planai: kogeneracija, dujų tiekimas, Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės plėtra, naujas vėjo jėgainių parkų plėtros etapas. Manome, kad tie projektai ateityje gali būti lemti tvarų bendrovės vystymąsi. Prie jų pridėjus didesnį efektyvumą ir kitokią organizacijos kultūrą, galima tikėtis gero rezultato.

– Visagino atominės elektrinės projekto komerciniai rodikliai, jūsų žodžiais tariant, vis dar nėra tokie, kad apie juos svajotų verslas. Ar tai reiškia, kad, siekdami veiklos efektyvumo, kratysitės Visagino projekto? Jeigu VAE projektui būtų pritarta politiniu lygmeniu, mes išlaikytume atsakomybę jį vystyti toliau. Tačiau komercinis jo efektas būtų tik po 2020 m., taigi vėlesnėje ateityje, nei dabar paskelbta mūsų strategija.

– Tačiau ar VAE  projektas neatsilieps LE finansiniams rodikliams? Net jei ir bus politinė valia, bent dalį lėšų teks investuoti savų? Tai labai priklauso nuo projekto įgyvendinimo grafiko. Didžiausias VAE investicijų imlumas bus statybos metu. Sprendimai iki statybos yra patys problemiškiausi. Vertindami savo įmonės potencialą ir galimybes pritraukti finansavimą, visgi matome, kad visos galimybės dar nėra išnaudotos – rezervų turime. Kita vertus, jeigu politiniu lygmeniu būtų nuspręsta įgyvendinti branduolinės jėgainės projektą, mums, ko gero, tektų atsisakyti vėjo jėgainių, kai kurių kitų idėjų įgyvendinimo. Tačiau jokiu būdu nenorėtume atsisakyti kogeneracijos.

– Šiuo metu LE turimos gamybos priemonės – galingos, tačiau neefektyvios. Elektrėnų jėgainė, Kruonio HAE, kuri nėra pakankamai lanksti, kad  būtų galima išnaudoti visą jos pajėgumą. Gal tik Kauno hidroelektrinė... Todėl ir kalbame apie kogeneraciją, vėjų parkus ir Kruonio HAE penktą agregatą, kuris būtų modernesnis ir leistų išnaudoti jėgainės galimybes efektyviau. Žinoma, jeigu šiam projektui bus ekonominės sąlygos. Mums labai svarbu teisingai įvertinti, kaip pasikeis elektros energijos pasiūla po 2016 m., kada ims veikti tarpvalstybinės jungtys su Švedija ir Lenkija.

– Ar planuojate ekspansiją į užsienio rinkas? Neatmetame tokios galimybės ir pirmuosius žingsniu esame žengę. Įsteigtos antrinės įmonės Latvijoje ir Estijoje. Jos pernai pradėjo savo veiklą. Tiesa, jų veikla kol kas kukli: turime po kelis klientus tose šalyse. Šiuo metu daugiau analizuojama rinka ir vertinami galimi klientai. Artimiausioje ateityje telksimės veiklai Lietuvoje.– Vyriausybė ir Energetikos ministerija yra paskelbusios politinę nuostatą mažinti subsidijas finansuoti VIAP (visuomenės interesus atitinkančias paslaugas). Jeigu ši kryptis bus įgyvendinama, elektros gamyba Elektrėnuose, taip pat jūsų minimos investicijos į vėjo jėgainių parkus, o gal net kogeneracija gali atrodyti mažiau patrauklios...Mes keliame sau strateginį tikslą mažinti savo gamybos priklausomybę nuo VIAP. 2013–2014 m. daugiau nei 150 mln. sumažėjo VIAP poreikis Elektrėnų veiklai. Daug kas priklausys nuo padėties rinkoje, tačiau po 2016 m. Elektrėnų jėgainė sistemoje liks tik kaip rezervinė ir gamins elektros energiją tik tada, kai rinkoje nebus pasiūlos. Kalbant apie vėjo energiją – nebūtinai dabartinis subsidijų modelis bus taikomas ir ateityje. Technologija pinga, o paskutiniai aukcionai rodo, kad vėjo išsuktos energijos kaina nukrito iki 24 ct už kilovatvalandę. Vėjo energetikos projektų sąnaudos mažėja arčiau rinkos kainos. Kita vertus, dabartinį „feed-in“ paramos principą –  užtikrinant prijungimą prie tinklo, ilgalaikes supirkimo sutartis ir priemokas už pagamintą energiją – galėtų pakeisti subsidijos investicijoms. Naudojant ES paramos lėšas, galima būtų išvengti vartotojų apkrovimo ir prekiauti vėjų jėgainių energija rinkoje, konkurencinėje aplinkoje.

– Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius prabilo apie svarstomą galimybę  rinkai atiduoti daugiau valstybės valdomų energetikos įmonių akcijų. Jis sako, kad iš tokiu būdu gautų pinigų valstybė galėtų finansuoti strateginius projektus. Jeigu tai bus įgyvendinta, kokios naudos turės LE? Mums būtų svarbu užsitikrinti kuo įvairesnius plėtros finansavimo šaltinius. Komerciniai, instituciniai bankai yra gerai. Tačiau akcijų, obligacijų, projektų obligacijų emisijos yra patraukli galimybė pritraukti vietinius finansų išteklius. Tarp prioritetinių investuotojų matytume pensijų fondus, kurie siekia stabilios ir ilgalaikės grąžos. Turime AB „Lietuvos energijos gamyba“ patirtį: akcijų, kuriomis prekiaujama viešai, yra palyginti nedaug – matome, kad jos nelabai gyvos. Ko gero, toks modelis nėra efektyvus. Tačiau turime ir AB „Lesto“, kurios akcijomis prekiaujama aktyviau. Greičiausiai dėl to, kad įmonės veikla yra arčiau žmonių ir labiau suprantama. Jeigu iš tikrųjų yra taip, akcijų kiekį galima būtų didinti. Žinoma, valstybei išlaikant kontrolinį 70% akcijų paketą.

– LE veiklos strategijoje prekyba gamtinėmis dujomis yra įvardijama kaip perspektyvus verslas. Nors padėtis pasaulio rinkose rodo, kad dujos, kaip energijos šaltinis, tampa sunkiai įkandamas dėl aukštos kainos. Iš ko čia galima uždirbti? Trumpalaikėje ateityje svarbu pradėti prekiauti dujomis, kurios bus atgabenamos per terminalą. Jeigu UAB „Litgas“ bus atrinkta kaip paskirta tiekėja, ji to turės imtis. Tačiau tai nereiškia, kad tuo ši veikla ir bus baigtinė. Yra papildomų galimybių, veiklos modelių. Tiekimo apimtis kol kas priklauso nuo vamzdžiu tiekiamų dujų kainos ir konkurencingumo ir pasaulinės SGD rinkos. Todėl sakome, kad tai yra galimybė. Ar ją pasiseks išnaudoti – pamatysime.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios".

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Paims šimtamilijonines paskolas „Independence“ nuomai ir išpirkimui

Vyriausybė sutiko suteikti valstybės garantiją už 135,5 mln. Eur Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolą...

Po 6 metų augimo Vokietijos pramonės apimtims prognozuoja minuso ženklą

Vokietijos pramonės gamybos apimtys, šešerius iš eilės metus augusios, šiemet turėtų susitraukti 4%,...

Pramonė
14:15
Perdirbėjai kreipėsi į Vyriausybę – prekybininkų marketingo strategijas vadina nekorektiškomis

Lietuvos mėsos, grūdų perdirbėjų bei paukštininkystės asociacijos kreipėsi į valdžios institucijas „dėl...

Pramonė
13:42
ERPB: ESO ir „Ignitis gamybos“ delistingavimas gerai su vienu „jei“ Premium 3

Lietuvos valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupės“ inicijuojamas antrinių įmonių ESO ir „Ignitis...

Rinkos
12:00
Europos žemės ūkio maisto produktams populiarinti – 200 mln. Eur

Europos Komisija 2020 m. skirs 200,9 mln. Eur ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimo veiklai finansuoti...

Pramonė
10:34
Lietuva rengia 14 mlrd. Eur vertės klimato veiksmų planą: ką remsime Premium

Įpareigota Europos Sąjungos (ES), Lietuva ruošia Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą,...

Pramonė
09:00
JAV kapitalo įmonės idėja – sukurti asmeninę sveikatos sistemą Premium

Prieš penkerius metus Lietuvoje įsteigta JAV programinės įrangos kūrėjos „Exadel Inc“ antrinė įmonė „Exadel...

Pramonė
08:26
D. Maikštėnas: laukiame investuotojų argumentacijos dėl sąžiningos kainos 9

„Ignitis grupė“ tikina, kad jos pasiūlyta ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų išpirkimo kaina yra ne tik teisėta,...

Pramonė
2019.11.19
„Arvi kalakutams“ iškelta restruktūrizavimo byla

Su finansinėmis problemos susidurianti viena pagrindinių „Arvi“ grupės įmonių Marijampolės „Arvi kalakutai“...

Pramonė
2019.11.19
FNTT: įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti 80.000 Eur mokesčių

Tauragės mėsos perdirbimo įmonė „Geranta ir partneriai“ galėjo nuslėpti beveik 80.000 Eur mokesčių,...

Pramonė
2019.11.19
Naujasis KN vadovas: SkGD rinka tampa likvidi, lemiantis veiksnys – ekonominė nauda

Darius Šilenskis, nuo lapkričio 11 d. vadovaujantis valstybės valdomai naftos ir suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.11.19
Plastikas blogai, bet kai kurios natūralios alternatyvos – dar pavojingesnės Premium

Spaudimas maisto pramonei dėl plastiko auga – aplinkosaugai palankių sprendimų iš jos reikalauja tiek...

Pramonė
2019.11.19
Smulkieji investuotojai ir „Ignitis grupė“ susikibo dėl valdymo paslaugų įmonei ESO 6

Smulkiuosius akcininkus vienijanti Investuotojų asociacija apkaltino valstybei priklausančią energetikos...

Rinkos
2019.11.19
M. Šefčovičius: dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą pratęsimo turi kalbėtis prezidentai

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Rusijos ir Ukrainos derybų dėl dujų tarpininkas, Marošas...

Pramonė
2019.11.19
Paaiškino, kodėl ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų nenori mainyti į „Ignitis grupės“ 9

Valstybės valdoma energetikos milžinė „Ignitis grupė“ išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, kad jei...

Rinkos
2019.11.19
Įspėjimas dėl ES lėšų – gali vėluoti milijonų investavimas  Premium

Lietuva yra tarp šalių, kurios beveik nevėluoja panaudoti europietiškų fondų išteklius. Bet, kaip rodo...

Verslo aplinka
2019.11.19
„Ignitis grupė“ derėsis dėl naujos centrinės būstinės

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) patvirtino pakvietusi...

Statyba ir NT
2019.11.18
Kur investuoja bendrovės: 5 pramonės skaitmeninimo varikliai Premium

Vienas įspūdingiausių dalykų, kalbant apie skaitmeninę transformaciją, yra tai, kaip vienu metu greitai ir...

Pramonė
2019.11.18
Danijos „European Energy“ vėjo parkams pasirinko Raseinius, Anykščius ir Rokiškį

Maždaug 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parkų statybą Lietuvoje planuojanti Danijos bendrovė „European...

Pramonė
2019.11.18
NT platformoje „Crowdestate“ – nemoki paskola 5

Daugiau nei 1.100 Estijos sutelktinio finansavimo NT platformos „Crowdestate“, per kurią investuoja ir...

Rinkos
2019.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau