Toliau auga automobilių iš antrų rankų rinka

Kitokią tendenciją rodo naudotų automobilių, pirmą kartą registruotų Lietuvoje praėjusiais metais, skaičius. Iki sunkmečio naudotų transporto priemonių, įvežamų į Lietuvą, po truputį mažėjo, o praėjusiais metais nenaujų automobilių užregistruota rekordiškai daug – 200.481, arba 0,5% daugiau nei 2012 m. Naujų transporto priemonių pardavėjams pernai pavyko parduoti gerokai mažiau – vos 12.152 automobilius. Sunkmečiui prasidedant padėtis buvo geresnė: 174.655 naudoti automobiliai ir 21.607 nauji automobiliai.

Sąrašo pabaigoje

Petras Ignotas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas, pabrėžia, kad pagal automobilių, tenkančių vienam gyventojui, skaičių, Lietuva galėtų lygintis su ekonomiškai stipriomis valstybėmis.„Panašu, kad lietuvio prigimtinė teisė yra turėti savo karietą. Esame viena iš labiausiai motorizuotų šalių visoje Europoje – prilygstame Vokietijai“, – konstatuoja p. Ignotas. Tačiau daugumos ES šalių gyventojai perka gerokai naujesnius automobilius nei mes. Tiksliau, transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ tyrimo duomenimis, dažniausiai į Lietuvą įvežamos 11–15 m. amžiaus transporto priemonės, o Latviją ir Estiją pasiekia gerokai jaunesnės – 6–10 metų.Iki 2011 m. Lietuva šiuo rodikliu Latviją lenkė, tačiau prieš trejus metus rodikliai abiejose valstybėse susilygino ir kaimynai nušuoliavo tolyn, o Lietuvoje naujų automobilių, tenkančių 1.000 gyventojų, skaičius ėmė mažėti. Šiuo metu pas mus 1.000 gyventojų tenka 4,7 naujo automobilio, Latvijoje – 6,3, o Estijoje – 17,5.Ponas  Ignotas tvirtina, kad Lietuva pagal naujus automobilius, tenkančius 1.000 gyventojų, gerokai atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, nes šios šalys taiko lengvatas įmonėms, kurios perka naujas mašinas. Jis mini, kad Estija planavo atsisakyti PMV grąžinimo už įsigytą naują automobilį, tačiau įvertinusi kitų valstybių patirtį nusprendė, kad toks žingsnis pasendintų šalies autoparką.Sąrašo pabaigoje Lietuva atsiduria ir visos Europos rikiuotėje. Mažiau nei Lietuvoje naujų automobilių 1.000 gyventojų tenka tik Rumunijoje, kurioje registruota 2,9 automobilio 1.000 gyventojų, ir Bulgarijoje, kurioje tam pačiam skaičiui gyventų tenka vos 2,7 naujo automobilio. Lietuvą lenkia ir kaimynai latviai, ir tokios šalys kaip Vengrija, Lenkija, Čekija. Palyginti, Europos Sąjungos (ES) rodiklis – 23,7 naujo automobilio 1.000 gyventojų.

Kaimynai nutols

Teigiamų prognozių, žvelgdami į ateitį, šalies automobilių pardavėjai tikina daryti negalintys.„Susieti naujų automobilių pardavimų tendencijų, pavyzdžiui, su bendruoju vidaus produktu (BVP) ar kitais makroekonominiais rodikliais niekaip negalima. Pirkimo pagyvėjimas ar suprastėjimas pirmiausia siejamas su gyventojų lūkesčiais“, – aiškina p. Ignotas.LAA tyrimas rodo, kad gyventojų lūkesčiai naujų automobilių rinką išjudina kaip reikiant: gerėjant ekonominiams rodikliams ir gyventojų nuotaikai, pardavimai dešimtimis procentų šokteli į viršų, ir atvirkščiai – prastėjant nuotaikoms juntamas didelis pardavimų nuosmukis. Ponas Ignotas, vertindamas tendencijas, neabejoja, kad Lietuvos naujų automobilių rinka per šiuos ir ateinančius metus rodys teigiamas tendencijas ir augs. Visgi, pasak jo, kaimynus prisivyti vargiai sugebėsime.„Verslas pirks daugiau komercinių transporto priemonių,  gyventojai – lengvųjų automobilių. Kitąmet rinka taip pat augs, tačiau vargu ar jai įtaką darys galimas euro įvedimas. Kaimynų patirtis rodo, kad naujų automobilių pirkti niekas nepuolė“, – teigia LAA prezidentas.LAA naujų automobilių pardavimų prognozė 2014-iesiems metams rodo, kad šiemet tiek lengvųjų automobilių, tiek komercinio transporto pardavimai didės 2,3%. 2015 m. naujų automobilių rinkos augimas turėtų siekti 3,9%. Visgi kaimynai naujų automobilių pirks daugiau: Latvijoje šiemet laukiama 6,2% rinkos augimo, Estijoje – 8,3%, kitąmet Latvijoje tikimasi 4,4% pardavimų augimo, Estijoje – 5,7%.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".