Latvija - nebūtinai geresnė šalis įmonei registruoti

„Latviai ryškiai pagerino sąlygas, tačiau toli gražu negalima vienareikšmiškai teigti, kad dabar visi keliamės į Latviją. Kiekvienas turi įvertinti savo verslą, tikslus bei poreikius“, – teigia Kęstutis Lisauskas, „Ernst & Young“ partneris.Anot mokesčių eksperto, jei esi didysis akcininkas ir investuoji ilgam, jei nesinaudoji lengvatinių mokesčių zonomis ir pelną uždirbi iš verslo, o ne iš mokesčių tarifų skirtumo, ne taip svarbu, kurioje Baltijos šalyje turėti kontroliuojančiąją bendrovę.Visais atvejais galutinis rezultatas bus panašus. Todėl ir kontroliuojančiąją  bendrovę tokiu atveju geriau turėti savo šalyje – tai pigiau, aiškiau ir paprasčiau.Lengvatos, kurias nustatė Latvijos valdžia, galioja ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje įmonės turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų jomis pasinaudoti, o Latvija tokių reikalavimų nekelia.Pavyzdžiui, kontroliuojančioji bendrovė turi kelių įmonių akcijų. Jei ji akcijas parduoda, tai pelnas iš tokio pardavimo Latvijoje neapmokestinamas. Jis neapmokestinamas ir Lietuvoje, tačiau tik tuo atveju, jeigu įmonė turėjo didesnį kaip 25% akcijų paketą ir išlaikė jį ne trumpiau kaip dvejus metus. Kai viena įmonė išmoka dividendus kitai įmonei, Latvijoje mokesčių mokėti nereikia, Lietuvoje tokios prievolės nėra, kai akcijų paketas siekia daugiau kaip 10% ir jis išlaikomas ilgiau nei metus.

Kai akcijų paketas mažesnis Akcininkams, valdantiems mažesnius akcijų paketus įvairiose bendrovėse, dėl jau išvardintų Lietuvoje taikomų apribojimų galbūt geriau perkelti į kontroliuojančiąją bendrovę Latvijoje ar Estijoje. Lietuvoje nuo akcijų pardavimo pelno mažiems akcininkams reikės mokėti 15% mokestį, Latvijoje jo mokėti nereikėtų iš viso, o Estijoje reikėtų sumokėti 21%, kai pelnas būtų skirstomas.„Estija ir Latvija taip pat turi palankesnį dividendų apmokestinimo režimą, tačiau nereikia pamiršti, kad fizinis asmuo moka mokesčius nuo pasaulinių pajamų toje šalyje, kurios nuolatinis gyventojas jis yra. Todėl Lietuvos nuolatiniam gyventojui nuo dividendų vis tiek reikėtų sumokėti 15% pajamų mokestį Lietuvoje, net jeigu kontroliuojančiąją bendrovę įsteigtų ir kitoje šalyje“, – teigia p. Lisauskas.Taip pat akivaizdu, jog latviui ar estui steigti kontroliuojančiąją bendrovę Lietuvoje neapsimoka, nes Lietuvoje būtų išskaičiuotas mokestis prie pajamų šaltinio, estui jis virstų 15% papildomomis sąnaudomis (palyginti su estiška bendrove), o latviui – 5% (palyginti su latviška ar estiška bendrove). Latvijoje fiziniam asmeniui išmokami dividendai apmokestinami 10% tarifu, o Lietuvoje – 15%.„Vadinasi, planuojantis gauti dividendų fizinis asmuo – estas ar latvis –  tikrai nesirinks Lietuvos kaip kontroliuojančiosios bendrovės jurisdikcijos. Tas pats atsitiks, jei lietuvis, latvis ir estas kurs bendrą verslą – minėtai įmonei steigti bus pasirinkta ne Lietuva“, – teigia p. Lisauskas.

Svarbu neapsigauti Kontroliuojančioms struktūroms visuomet aktualus grupės finansavimo klausimas.„Finansuoti atrodo patraukliau iš estiškos bendrovės, nes Latvijoje ir Lietuvoje palūkanų sąnaudos, neviršijant tam tikro įstatymuose nustatyto skolos lygio, mažins apmokestinamąjį pelną, o Estijoje tokios palūkanos nebus apmokestinamos iki paskirstymo, – svarsto p. Lisauskas, – tiesa, Estijoje palūkanos kaupsis ir jei tik bus išmokėtos kaip dividendai, teks sumokėti 21% pelno mokestį, todėl reikia vėl galvoti, kur jas investuoti.“ Jeigu vėliau Estijoje sukauptos palūkanos bus išmokėtos, reikės išskaičiuoti 21% pelno mokestį.„Jeigu skirstys dividendus Estijoje, bus nelogiška: Lietuvoje ar Latvijoje palūkanos keliauja į sąnaudas, šiose šalyse pelno mokesčio tarifas 15%, vadinasi, sutaupome 15%, o Estijoje reikės mokėti 21% nuo tų pačių palūkanų, jei jos bus skirstomos akcininkams kaip pelnas“, – teigia p. Lisauskas.Dėl PVM atskaitos apribojimų kartais patartina grupės įmones finansuojančią bendrovę atskirti nuo kontroliuojančiosios bendrovės. Palūkanos neapmokestinamos PVM. Jeigu kontroliuojančioji bendrovė teikia ir konsultavimo paslaugas grupės įmonėms, ji pradeda gauti PVM apmokestinamų pajamų. Kai įmonė gauna PVM apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų, ji negali atskaityti viso pirkimo PVM.Anot p. Lisausko, Estija išsiskiria tuo, kad netaiko specialaus režimo į lengvatines mokesčių zonas keliaujantiems pinigams, jei tik sandoriai sudaromi rinkos kainomis. Ir Lietuva, ir Latvija turi savo juoduosius valstybių sąrašus.„Lietuviams ir latviams, mėgstantiems turėti reikalų su lengvatinėmis mokesčių zonomis, Estija turėtų būti įdomi ir dėl minėtojo aspekto“, – teigia p. Lisauskas.

Iki Olandijos toli Per praėjusius metus visos trys Baltijos šalys pasirašė naujų dvigubo apmokestinimo sutarčių ir dabar visos turi jų daugiau kaip po 50. Dauguma sutarčių panašios, tačiau yra ir išskirtinių atvejų.Ponas Lisauskas atkreipia dėmesį, kad Estija turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Meno sala ir Džersiu, jas Lietuva ir Latvija laiko lengvatinėmis mokesčių zonomis. Kita vertus, Estija iki šiol neturi sutarties su Rusija, o Lietuva ir Latvija turi. Tačiau daugumoje Baltijos šalių sutarčių abiem šalims numatoma teisė prie šaltinio apmokestinti palūkanas, dividendus ir autorių atlyginimus.„Pastaraisiais metais Baltijos šalių įmonės žengia į užsienį, tačiau sutartys negina jų nuo mokesčių prie šaltinio kitose šalyse, pavyzdžiui, NVS šalyse, taip gerai, kaip Olandijos ar Kipro turimos sutartys, – teigia p. Lisauskas, – todėl Baltijos šalims dar toloka iki kontroliuojančiųjų bendrovių rojaus, tokio kaip Olandija.“ Sutarčių tinklas, kurį turi Olandija, kol kas daugiau nei dvigubai didesnis už Baltijos šalių.„Pridėję infrastruktūrą Olandijoje ir patirtį dirbant su viso pasaulio kontroliuojančiomis struktūras, pamatysime, kad Baltijos šalių įmonių grupės, išaugusios iš regioninio lygio, veikiau rinksis kontroliuojančiosios bendrovės vieta tą pačią Olandiją, o ne kurią nors iš Baltijos šalių“, – teigia p. Lisauskas.

Komentaras

Finansų ministerijos Mokesčių departamentas Darant išvadas apie mokesčių sistemų konkurencingumą neturėtų būti lyginami tik pavieniai mokesčio elementai.

Plati pelno mokesčio bazė ir mažas pelno mokesčio tarifas yra paprastos pelno mokesčio sistemos garantas, užtikrinantis tolygią ir kartu nedidelę įmonėms tenkančią pelno mokesčio naštą ir prisidedantis prie ekonomikos augimo. Šiuo metu Lietuvoje nustatyta pakankamai plati pelno mokesčio bazė,  taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių ES (pagrindinio pelno mokesčio tarifo dydis – 15%, mažų įmonių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant tik 5% pelno mokesčio tarifą), o lengvatos yra orientuotos į inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skatinimą.
Lengvatos taip pat numatytos ir kontroliuojančiosioms bendrovėms, tačiau lengvata taikoma tik tuo atveju, jeigu išlaikomi reikalavimai – akcijos išlaikomos ne trumpiau kaip dvejus metus, o valdomų akcijų kiekis didesnis kaip 25%. Taip užtikrinama, kad lengvata naudosis asmenys, investuojantys į esminį ir ilgalaikį kitų įmonių valdymą.  Manome, kad Lietuvos mokesčių sistema yra palanki investuojančioms ir mažoms įmonėms.
Taip pat manome, kad nėra tikslinga Lietuvos apmokestinimo pelno mokesčiu sistemos lyginti su taikoma Estijoje, kadangi Estijoje taikomas iš esmės kitoks apmokestinimo modelis – įmonių uždirbamas pelnas nėra apmokestinamas tol, kol nėra paskirstomas dalyviams – paskirstytasis pelnas apmokestinamas 21% pelno mokesčio tarifu.
Kontroliuojančiosioms bendrovėms aktualių mokesčių palyginimas
Pajamos / mokesčiai        Lietuva      Latvija   EstijaPelno mokesčio tarifas            15% 15% 21%**
Pelnas iš akcijų perleidimo:    
tos pačios šalies įmonės akcijos 15%*   -    21%**
kitos ES šalies įmonės akcijos 15%*   -      21%**
Dividendai:    
vietos juridiniam asmeniui          15%***      -      -
užsienio juridiniam asmeniui 15%***      -        -
nuolatiniam gyventojui          15%       10%        -
nenuolatiniam gyventojui         15%       10%      -
Palūkanos:    
vietos juridiniam asmeniui Įtraukiama į gavėjo pajamas  
užsienio juridiniam asmeniu i -                -              -
nuolatiniam gyventojui        15%             10%      21%
nenuolatiniam gyventojui        15%           10%         -
    
* 0%, jeigu >25% akcijų parduodama vėliau negu po 2 m.   
** Pelno mokestis nemokamas, kol pelnas nėra paskirstytas   
*** 0%, jeigu >10% akcijų išlaikyta ilgiau negu 1 m.Šaltinis: „Ernst & Young“ partnerisStraipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".