„Hitachi“ vis dar laukime

Publikuota: 2014-01-25
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Nuotrauka: Hitachi
„Verslo žinios“

Lietuvos valdantiesiems iki galo neapsisprendžiant ir vis analizuojant Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, strateginiu investuotoju dar 2011 m. pasirinkta Japonijos bendrovė „Hitachi“ kantriai laukia.

Takao Kurihara, Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs bendrovių „Hitachi Power Systems Company“ ir „Hitachi Visaginas Project Investment“ vadovas, interviu VŽ sako, kad kompanija demonstruoja išties stojišką ramybę, nes jau ne pirmą kartą susiduria su valdžių ir nuomonių pasikeitimais. Ponas Kurihara primena, kad po 2011 m. kovą Fukušimos AE įvykusios tragedijos branduolinė energetika ir Japonijoje tapo keiksmažodžiu. „Hitachi“ kompanijoje dirbantis nuo 1982– ųjų p. Kurihara tvirtina, kad dabar taikusis atomas esą atgauna Japonijos valdžios ir visuomenės malonę.

– Kaip sekasi derybos dėl Visagino atominės elektrinės? Premjeras Algirdas Butkevičius prieš keletą dienų patikino, kad politinės valios šiam projektui tęsti netrūksta, tad gal pasistūmėjo ir derybos? „Hitachi“ labai vertina Lietuvos Vyriausybės sprendimą. Žinome, kad darbą pradėjo premjero vadovaujama speciali komisija. Ji šiuo metu renka medžiagą ir iki gegužės turėtų suskirstyti VAE projektą į esminius etapus. Pirmajame etape turi būti priimtas galutinis sprendimas dėl projekto vykdymo, t. y. kaip ir kokiomis sąlygomis Vyriausybė gali priimti mūsų pasiūlymus, kaip projektas bus pristatomas, skatinamas ir viešinamas. Vėliau reikės nuspręsti ir dėl projektą vykdysiančių bendrovių.

– Kokie svarbiausi derybų klausimai dar neatsakyti? Tikriausiai pamenate, kad „Hitachi“ strategine VAE investuotoja buvo pasirinkta 2011 m. netrukus po didelio žemės drebėjimo Japonijoje (per kurį nukentėjo Fukušimos atominė elektrinė ir įvyko radiacijos nuotėkis – VŽ). Nuo to laiko „Hitachi“ prisideda prie VAE projekto skatinimo. Pateikėme visą šūsnį techninių dokumentų, kurie, kaip tikimės, padėjo atsakyti į daugelį klausimų. Taip pat palaikome visas bendrai su Lietuvos Vyriausybe vykdomas veiklas. Nuolatos bendraujame su projekto partneriais (įmonėmis – VŽ) Latvijoje ir Estijoje, dalyvaujame diskusijose. Susitikome ir su šių šalių pareigūnais. Jie pasigenda lyderiško Lietuvos požiūrio į projektą. Jie nori, kad Lietuvos Vyriausybė imtųsi vadovauti projektui ir prisiimtų už jį atsakomybę kaip šalis šeimininkė. Manau, šiuo metu tai yra svarbiausias klausimas. Matome ir regioninių partnerių nerimą, bet esu įsitikinęs, kad jeigu Lietuva imsis lyderės vaidmens, Latvija ir Estija seks iš paskos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Kaip Japonijos pusė vertina mūsų šalies politines peripetijas, konfliktus su VAE partneriais ir šalies gyventojų susiskaldymą dėl atominės energetikos? Japonijoje padėtis yra panaši. Po 2011 m. kovo žemės drebėjimo visuomenė yra prieš branduolinę energiją, o vyriausybė nusprendė laikinai sustabdyti visus atominius reaktorius šalyje. Vienus – planinei techninei priežiūrai, o kitus – kad būtų įdiegtos papildomos saugumo priemonės. Tačiau prieš metus Japonijos vyriausybė pasikeitė. Dabartinė šalies administracija į atominius projektus žiūri teigiamai. Dalis reaktorių netrukus vėl bus paleidžiami. Manau, tai yra geras ženklas branduolinei energetikai visame pasaulyje.

– Papasakokite plačiau apie padėtį ir visuomenės nuotaikas Japonijoje. Lietuvoje nebuvo rimtos AE avarijos, tačiau žmonės dar prisimena Černobylio tragediją. Iš dalies dėl to nemažai gyventojų nepritaria VAE projektui. Japonijoje nelaimė nutiko vos prieš kelerius metus, tad branduolinė energetika jūsų šalyje tikriausiai yra karštų diskusijų tema? Japonija, kitaip nei Vokietija, neketina atsisakyti branduolinės energijos. Tačiau būtini jėgainių saugumo patikrinimai.Prieš lemtingąjį žemės drebėjimą Japonijoje buvo per 50 branduolinių jėgainių, jos generavo apie 30% šalyje gaminamos energijos. Po šio įvykio nuspręsta išjungti ir nuodugniai patikrinti visus reaktorius. Tačiau dabartinė Japonijos vyriausybė nusprendė dalį iš jų vėl įjungti. Jau parengtos ir naujos branduolinės saugos taisyklės elektrinėms.Japonijoje turime 10 elektros energetikos bendrovių, valdančių po keletą atominių elektrinių. Norėdamos vėl jas įjungti, įmonės privalo atitikti naujus reikalavimus. O tai daugeliu atveju reiškia, kad jos privalo elektrinėse pastatyti tam tikrą papildomą saugos įrangą. Kai kurios bendrovės jau pateikė visus saugos reikalavimų atitikimą įrodančius dokumentus ir laukia valdžios sprendimo. Tikimės, kad dalis jėgainių bus paleista dar šiemet.Kalbant apie visuomenės požiūrį, nuomonės yra pasidalijusios. Tiesą pasakius, ir toliau vyksta ilgos ir karštos diskusijos, ar apskritai Japonija turėtų toliau naudoti AE. Valdžia nusprendė, kad verta. Tačiau elektrinės buvo sustabdytos patikroms ir dabar kenčiame nuo energijos deficito. Energetikos bendrovės priverstos pirkti didžiąją dalį energetinių resursų (naftos, dujų ir t. t.) užsienyje. O tai labai brangu – 3,8 trln. JPY (92,3 mlrd. Lt) per metus. Už tokią sumą galima būtų pastatyti 10 naujų AE, ir žmonės tai supranta. Juk dabartiniai mūsų valdantieji į rinkimus ėjo būdami teigiamos nuomonės dėl branduolinės energetikos, ir juos laimėjo. Vyriausybė pasiuntė žinią, kad šalies ūkiui atsigauti reikalinga pigi atominė energija.

– Įvertinus susiklosčiusią padėtį, ar „Hitachi“ planuoja naujų atominių projektų? Ar „Hitachi“ branduolinės energetikos įrengimų padalinys turi perspektyvų namų rinkoje, ar įmonė gyvena iš projektų užsienyje? Ar Japonijoje bus statomos naujos AE, priklauso nuo valdžios sprendimų. „Hitachi“ šalyje šiuo metu vykdo du branduolinių jėgainių statybos projektus. Abu jie pradėti prieš minėtą žemės drebėjimą. Viena iš elektrinių jau beveik baigta, atlikta daugiau nei 95% darbo.Be to, kaip minėjau, pagal naujus reikalavimus mūsų komunalinių paslaugų įmonės savo valdomose AE privalo pastatyti tam tikrą papildomą saugos įrangą. Čia matome naujų verslo galimybių. Jau dirbame su Prancūzijos bendrove „Areva“ – siekiame Japonijos atominėms elektrinėms sukurti naujas vėdinimo sistemas, atitinkančias dabartinius saugumo reikalavimus.

– Kiek ir kokių projektų vykdote užsienyje? Turime svarbų projektą Jungtinėje Karalystėje (JK) ir tikimės pradėti darbus čia. Tikriausiai žinote, kad „Hitachi“ įsigijo JK kompaniją „Horizon Nuclear Power“, kuri toje šalyje vykdo du AE statybų projektus. Kiekvienoje iš šių elektrinių, regis, planuojama statyti po 3 reaktorius.Beje, ten turėtų būti tokie patys reaktoriai, kaip Lietuvoje – ABWR (angl. Advanced boiling water reactor, liet. Pažangusis verdančio vandens reaktorius).Kaip pagrindinis rangovas šiuo metu dirbame tik JK. Tačiau tikimės, kad ir jūsų projektas bus sėkmingas, jį tvirtai remia ir Japonijos vyriausybė.Taip pat žvalgomės ir pristatome savo įrangą kai kuriose Artimųjų Rytų bei Azijos šalyse. Tarp jų – Malaizija, Tailandas ir Vietnamas. Nereikia užmiršti, kad dirbame kartu su JAV kompanija GE, kuri vykdo daug įvairių užsakymų tiek JAV, tiek visame pasaulyje. Be to, „Hitachi“ juk nėra tik atominių reaktorių gamintoja. Mes tiekiame įrangą ir sprendimus įvairioms energetikos rūšims. Taip pat atsinaujinančiai energijai.

– Žinome, kad „Hitachi“ Lietuvoje žvalgosi ir kitų bendrovei įdomių projektų, ne tik branduolinės energetikos. Gal atskleisite konkrečiau? Praėjusį spalį su „Lietuvos energija“ pasirašėme tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame įtvirtinamas pasiryžimas kartu dirbti įvairiose energetikos srityse. Dabar diskutuojame, kaip ir kokiose plotmėse galėtume bendradarbiauti. Galiu pasakyti, kad vienas įdomus ir daug žadantis projektas susijęs su elektromobiliais.

– Ar yra galimybių, kad „Hitachi“ investuos nuosavų lėšų į projektus Lietuvoje? – Matome galimybių dirbti su „Lietuvos energija“ bei kompanijomis, kaip LESTO, ir nebranduoliniuose projektuose. Tačiau daug kas priklausys nuo pasiūlymų, abiejų pusių norų ir techninių bei finansinių galimybių, derybų eigos. Dabar jos kaip tik vyksta, tad negaliu apie tai kalbėti. Tačiau projektai, kuriuos „Hitachi“ ir „Lietuvos energija“ galėtų bendrai finansuoti, mus domina. Be to, yra valstybių parama – manau, ji galima tiek Japonijos, tiek Lietuvos Vyriausybės. Taip pat yra ES fondų ir kitų finansavimo šaltinių.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Lašišos ir upėtakiai išplaukia iš Baltarusijos Premium

Viena didžiausių Baltarusijos maisto pramonės įmonių „Santa Bremor“, kurios žuvies gaminių dar visai neseniai...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
A. Melničenka skundžia sankcijas ir ragina stabdyti karą 1

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, netiesiogiai kontroliuojantis Kėdainių „Lifosos“ gamyklą, gegužės...

Pramonė
2022.05.20
„Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno – 13%...

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
„DS Smith Packaging Lithuania“: karas gali turėti poveikį

Didžiosios Britanijos kapitalo gofruotojo kartono ir pakuočių gamintoja „DS Smith Packaging Lithuania“...

Pramonė
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Verslo aplinka
2022.05.20
JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Agroverslas 2023
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku