Atvažiuoja ES ekspertai, vėl kalbama apie sieną su Baltarusija

Publikuota: 2014-01-25
Atnaujinta 2015-06-01 13:01
Nuotrauka: Arūno Milašiaus ("Verslo žinios")
 

Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kiaulių augintojai Ekstremalių situacijų  komisijai siūlys priemones, kaip kiaulių augintojus apsaugoti nuo afrikinio kiaulių maro užkrato.

Kiek apsaugos priemonės reikės pinigų dar skaičiuojama. Nors patvirtinta, kad laukinėje gamtoje – sumedžiotuose ir kritusiuose šernuose – šis užkratas jau randamas – tačiau didžiausi nuostoliai šalies ūkiui būtų jei liga persimestų į kiaulininkystės kompleksus. Nors ši liga nepavojinga žmonėms, tačiau medicininių priemonių kaip gydyti ar apsaugoti kiaules nėra.Afrikinį kiaulių marą aptikus naminių kriuksių populiacijoje,  bent keletui metų gali būti sustabdytas kiaulienos, gyvų kiaulių ir dalis perdirbtų maisto produktų eksportas tiek į Rusiją, tiek į kitas Europos šalis.„Pirmiausia siūlysime kuo griečiau likviduoti ligos židinį Varčios miške Alytaus sav. Kitose vietose, greičiausiai, buvo tik praeinantys gyvūnai“, - apie pirmines priemones kalba Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.Kitas klausimas – kokiu būdu bus naikinami sumedžioti šernai. Planuojama pirkti arba nuomoti bent dvi mobilias deginimo kameras, kad žuvusių gyvūnų nereikėtų per visą šalį gabenti į Rietavo utilizavimo gamyklą.„Spręsime ką daryti, kad į Lietuvą neateitų nauji šernai. Praktiškai vienintelis kelias – tvora Baltarusijos pasienyje. Nors ją planavome statyti, tačiau lėšų taip ir neatsirado“, - dėsto p. Milius.Kita sritis, kurioje dirbama, tai biosaugos priemonių griežtinimas.„Kas nesilaikys biosaugos reikalavimų, iš valstybės negaus kompensacijų. Fermoms, kuriose randamas ligos židinys, atlyginami visi nuostoliai. Dauguma kompleksų drausti, tačiau draudimo bendrovės mūsų klausia, ar nebuvo galima išvengti šių nuostolių“, - apie būsimas priemones pasakoja p. Milius, sakantis, kad toks pat nutarimas galiojo ir radus klasikinio kiaulių maro užkratą.Dauguma didesnių kompleksų saugos taisyklių laikosi ypatingai griežtai. Pavyzdžiui, darbuotojams net vežamas maistas, kuriame nėra kiaulienos. Pagal nurodymus, žmogus, kuris medžiojo šernus ar buvo kitoje fermoje 48  valandas negali eiti į savo kompleksą.Ateinančią savaitę atvažiuos ES ekspertai, kurie įvertins ar mūsų priemonės tinkamos.Kokios eksporto perspektyvos kol kas neaišku. Rusija ir Baltarusija jau sustabdė lietuviškų kiaulių, kiaulienos, pašarų importą. Tačiau pagal sutartį su Muitų sąjungos šalimis, bet kurioje valstybėje radus afrikinio kiaulių maro židinį, automatiškai stabdomas ekspertas iš visos ES.„Ispanija su šiuo kiaulių maru kovoje 25 m. Kiek laiko reikės mums dar anksti spręsti“, - sako p. Milius.„Dabar kiekvienas kompleksas gelbėja save. Vieni teritoriją apjuosia elektrinėmis tvoromis, kiti stiprina biosaugos priemones. Tačiau jei užkratas pateks nors į vieną fermą, bėda bus visiems“, - sako Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.Kol kas augintojai vieningai nenusprendė kokios taktikos imtis, tačiau kai kurie kompleksai jau kalba apie tai, kad apsauginėje zonoje iš gyventojų išpirks visas laikomas kiaules.Siūloma pratęsti ir pasienyje su Baltarusija veikusią programą, pagal kurią smulkiems augintojams už kiekvieną paskerstą kiaulę ir įsipareigojimą bent metus nelaikyti šnopuotųjų buvo išmokama 200 Lt.“Tvora su Baltarusija būtų viena iš priemonių, mažinanti riziką. Šernus reikia išnaikinti, tačiau kol nebus kliūčių jiems įeiti į Lietuvą, užkratą jie galės įnešti“, - aiškina p. Baravykas.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) informuoja, kad Šalčininkų ir Alytaus - Varėnos rajonuose nustačius afrikinį kiaulių marą dviem šernams, imtasi šių priemonių:

1. Diagnozės patvirtinimui mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos Afrikinio kiaulių maro (AKM) referentinę laboratoriją Ispanijoje.
2. Apie nustatytą AKM informuota Europos Komisija, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, kaimyninių šalių bei Muitų Sąjungos veterinarijos tarnybos.
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta padidintos grėsmės zona, į kurią įeina Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonai.
4. Nustatytoje grėsmės zonoje įvesti šie draudimai:
•    Draudžiama išvežti gyvas kiaules iš minėtų rajonų, išskyrus jų vežimą tiesiai į Lietuvos skerdyklas;
•    Draudžiama organizuoti šernų medžiokles su varovais;
•    Draudžiama naudoti sumedžiotus šernus maistui, kol nebus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai.
•    Draudžiama tiekti į Europos Sąjungą ir Muitų Sąjungą gyvas kiaules, kiaulieną ir jos produktus iš minėtų rajonų.Medžiotojams, kurių medžioklės plotai patenka į padidintos grėsmės zoną, nurodoma:
•    Sumedžiotus šernus tvarkyti tik pirminio apdorojimo aikštelėse, o šalutinius gyvūninius produktus palikti sandariose gyvūninių atliekų duobėse,
•    Sumedžiotų šernų skerdenas laikyti izoliuotose patalpose, kol bus gauti neigiami afrikinio ir klasikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai,
•    Nekviesti į medžiokles svečių iš kitų rajonų medžiotojų būrelių, siekiant neišplatinti ligos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat informuoja apie visoje Lietuvoje taikomas priemones:

1. Organizuojama intensyvi kiaulių ūkių stebėsena, sustiprinta biologinės saugos priemonių reikalavimų laikymosi kontrolė visose kiaulių laikymo vietose;

2. Suintensyvintas šernų ir kiaulių mėginių ėmimas ir tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute afrikiniam ir klasikiniam kiaulių marui nustatyti.
3. Visoje Lietuvoje sustiprinta šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo kontrolė;
4. Sustiprinta prekiautojų kiaulėmis, jų patalpų, bei vežėjų ir vežamų gyvūnų valstybinė veterinarinė kontrolė.
5. Privatiems veterinarijos gydytojams ir gyvulių sėklintojams pateikta papildoma informacija apie afrikinio kiaulių maro paplitimo riziką, bei priminta, kad kiaulių laikymo vietų ir kiaulių laikymo patalpų darbuotojams, kitiems asmenims, kurie nėra nuolatiniai kiaulių laikymo vietos darbuotojai, bet atlieka darbus kiaulių laikymo vietose ar vykdo kiaulių laikymo vietų kontrolę ir lankytojams draudžiama lankytis kiaulių laikymo patalpose, jei per praėjusias 48 valandas jie lankėsi kitose kiaulių, šernų, šernakiaulių laikymo vietose, šernų medžioklės ar jų pirminio apdorojimo vietose, skerdyklose, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo vietose, kaip nurodyta Biologinio saugumo priemonių reikalavimuose kiaulių laikymo vietose, patvirtintuose VMVT direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. B1-384 (Žin., 2011, Nr. 95-4498; 2012, Nr. 143-741; Nr. 2013, Nr. 51-2589).Apie tolimesnę tyrimų ir veiksmų eigą bus nuolat informuojama.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena medžiotojams, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną privaloma nedelsiant (ne vėliau kaip per 48 valandas) pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai užkrečiamųjų ligų tyrimams. Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą ar radus nugaišusį gyvūną, raginami visuomet elgtis taip, kaip nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą ir imtis visų būtinų priemonių, kad liga nebūtų išplatinta.Šių priemonių privalu laikytis tol, kol laboratoriniais tyrimais nebus gauta tiksli diagnozė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku