Kiaulių maras į Lietuvą pateko dėl barjerų trūkumo pasienyje su Baltarusija

Tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas.„Sulaukėme, ko labiausiai bijojome. Bet, kaip sakoma, stebuklų nebūna – tai, kas atsirado Gruzijoje, per Rusiją ir Baltarusiją atėjo ir į Lietuvą. Anksčiau ar vėliau tai turėjo įvykti, nes afrikinio kiaulių maro užkratą neša laivėje gyvenantys šernai, kurie laisvai pereina sieną, neturinčią fizinio barjero“, – sakė p. Milius.Pasak jo, iš Baltarusijos į Lenkiją šernai patekti beveik negali, nes nuo sovietinių laikų yra „likusi geležinė siena tarp tų dviejų šalių, o mes tokios fizinės sienos su baltarusiais neturime“.„Fizinis barjeras būtų 90% apsaugojęs nuo kiaulių maro. Kai pernai Baltarusijoje aptikti afrikinio kiaulių maro židiniai, būta pasiūlymų dėl bent tinklo nutiesimo pasienyje. Bet tas gana brangus projektas nėra įgyvendintas“, – kalbėjo VMVT vadovas.

Užkratas rastas pas du šernus

Jis patvirtino jau paskelbtą informaciją, kad Lietuvoje nustatytas kiaulėms ypač pavojingas afrikinis maras. Šia liga sirgo du ketvirtadienį Šalčininkų rajone ir ant ribos tarp Varėnos ir Alytaus rajonų sumedžioti šernai.Ponas Milius sakė, kad pastaruoju metu buvo ištirta virš šimto sumedžiotų šernų, iš jų dvejuose nustatytas kiaulių maras.Kovai su afrikinio kiaulių maro plitimu bus prašoma Europos Sąjungos finansinės paramos. Bet VMVT vadovas kol kas nepatikslino, kokios paramos dydžio bus prašoma.

Biosaugos priemonės

„Esame priėmę visas būtinas priemones. Kiaulių eksportas iš tų rajonų yra sustabdytas jau prieš kelis mėnesius. Mes nuolat kartojome ir kartojame apie visas biosaugos priemones, kurių turi laikytis ūkininkai. Ypač svarbu, kad kiaulių tvartus nepatektų pašaliniai asmenys, būtina nuolat keisti aprangą, būtinas dušas.Jokių būdu negalima neštis jokių maisto produktų. Jeigu laikysimės tų priemonių, praktiškai labai labai sumažėja maro pernešimo galimybių. Jeigu bus laikomasi biosaugos priemonių, į didžiulius kiaulių kompleksus, į fermas nepateks užkratas. Visi, kurie laiko kiaules, turi suprasti ir supranta, kad tai yra jų atsakomybė“, – aiškino VMVT vadovas.Žmogui nepavojingo afrikinio kiaulių maro židiniai pernai buvo aptikti kaimyninėje Baltarusijoje, netoli nuo sienos su Lietuva. Šis faktas privertė Lietuvą pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose palei sieną su Baltarusija skelbti ekstremalią padėtį žemės ūkyje. Nedideliu atstumu nuo pasienio gyvenantys ūkininkai buvo įpareigoti išskersti savo laikytas kiaules, imtasi į Lietuvą įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekavimo.

Rusija gali stabdyti eksportą

VŽ sausio 16 d. rašė, kad jei liga bus nustatyta tik miške kritusiems šernams, greičiausiai Rusija stabdys mėsos produktų eksportą ir iš Lietuvos, ir iš visos Europos. Po klasikinio kiaulių maro protrūkio kiaulieną į muitų sąjungos šalis vežti draudžiama, tačiau gaminius – galima. ES elgsis ne taip griežtai: neleis prekiauti tik apsaugos zonose auginamų gyvulių mėsa. Masiškai naminių kiaulių naikinti nereikėtų.„Kita bėda, kad gali sustoti eksportas į tolimesnes rinkas, kaip Kinija ar Honkongas, leidimo vežti į jas mes laukiame artimiausiu metu“, – VŽ aiškino Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius.
Iš Baltarusijos, kur plinta afrikinis kiaulių maras, į Lietuvą negalima įvežti nei kiaulienos, nei jos gaminių. Tokių pat ribojimų kitos valstybės galėtų taikyti ir Lietuvai.Nuostoliai visiems
„Jei užkratas liks tik gamtoje, ekonominės pasekmės nebus skaudžios. Panašiai buvo prieš 20 m., kai pavyko apsaugoti fermas. Šernų populiacija sumažėjo, bet gan greitai atsikūrė“, – sako Rimantas Krasuckis, ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius.
Blogiau, jei virusas bus aptiktas naminių kiaulių bandoje. Tada draudimas eksportuoti į Rytus truks ilgiau, nei radus užkratą laukinėje gamtoje.
„Nustačius, kad maras pasiekė fermas, tektų naikinti kiaules. Pirmiausia visos kiaulės sunaikinamos 3 km spinduliu nuo užkrato šaltinio. Greičiausiai tektų naikinti ir gyvūnus 10 km apsaugos zonoje“, – apie galimą fermų tuštėjimą pasakoja p. Baravykas.
Be to, neaišku, per kiek laiko pavyktų atnaujinti bandas. Medinius pastatus tektų deginti. Mūrinius galbūt pavyktų dezinfekuoti. Lietuvoje šios ligos protrūkio kompleksuose kol kas nebuvo, tad ir tikslios pasekmės neaiškios.
„Tikimės, kad ES nesielgtų drastiškai ir prekybos kiauliena bei gaminiais nestabdytų. Pavyzdžiui, Sardinijoje jau daug metų randama maro židinių. Draudžiama vežti gaminius tik iš to regiono“, – aiškina LKAA direktorius.
„Jei būtų rasta maro židinių, nuostolių patirtų ir perdirbėjai. Kol kas anksti skaičiuoti, kas būtų, jeigu būtų. Tačiau, pavyzdžiui, gali būti sustabdytas termiškai apdorotų produktų eksportas į Rusiją“, – svarsto Virginijus Kantauskas, „Biovelos“ įmonių grupės generalinis direktorius.

Priemonės, kurių ėmėsi tarnyba

Nustačiusi afrikinį kiaulių marą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė medžioklę su varovais Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos rajonuose.Sumedžiotus šernus draudžiama naudoti maistui ar kitoms reikmėms, kol negauti laboratorinių tyrimų atsakymai.Tuose rajonuose, kuriuose nustatytas kiaulių maras, apribotas kiaulių vežimas.Kiek anksčiau tarnyba kiaulių laikytojams įvedė griežtesnes ūkio apsaugos priemones, šernus medžioti leido visą sezoną.